Žymos archyvas: tautiniai rūbai

Paskelbtas konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ (0)

Žemaitės apsirengusios tautiniais rūbais | lnkc.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene  paskelbė konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Tai pernai vykdyto konkurso „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“ tęsinys. Šiais metais konkurso rengėjai kreipiasi į platesnę visuomenę – visus, kurie gyvena Lietuvoje ir toli už jos ribų.

„Laukiame įdomių istorijų apie savo ar savo artimųjų tautinį drabužį. Kviečiame konkurse dalyvauti kiekvieną, kuriam tautinis rūbas yra svarbus  etninės, regioninės ar asmeninės tapatybės simbolis arba brangi šeimos vertybė“, – sako EKGT pirmininkas Virginijus Jocys. Skaityti toliau

Seime vyksta tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Vasario 14 d. Seime vyks Kultūros komiteto kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiamos tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“, skirtos tautinių drabužių reikšmės visuomenei, gamybos, įsigijimo, susijusių amatų išsaugojimo klausimams aptarti ir Tautinio drabužių metams paminėti, antroji dalis.

Pirmoji konferencijos dalis vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje Skaityti toliau

Rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ (programa) (0)

zemaites tautiniais rubais_lkc.lt nuotr

Vasario 13 d. 10 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks Lietuvos nacionalinio kultūros centro drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis rengiama tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“, skirta tautinių rūbų vietai visuomenėje, siuvimo, įsigijimo ir kitiems su jais susijusiems svarbiems klausimams aptarti.

Antroji konferencijos dalis vyks vasario 14 d. 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo III rūmuose. Skaityti toliau

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius. Skaityti toliau

Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai (2)

Medvėgalio piliakalnis | V. Jocio nuotr.

Sausio 27 d.  Šiauduvoje (Šilalės r.) vyks Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginys – seminaras „Vietinės bendruomenės  ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. 

Renginys prasidės 10 val. ant garsaus žemaičių Medvėgalio piliakalnio (Laukuvos sen., Šilalės r.), o seminaras vyks netoli Maironio apdainuoto Dievyčio ežero ir piliakalnio, Šiauduvos kultūros Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks renginys, skirtas Tautinių drabužių metų pradžiai (0)

Mikalina Glemzaite Kaune prie Nemuno_limis.ltL

Sausio 18 dieną 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1, Vilnius) pradeda Tautinių drabužių metus ir pirmąjį Etninės kultūros vakarą skiria tautinių drabužių tyrinėtojai ir kūrėjai, muziejininkei, etnologei, kraštotyrininkei, knygų Kupiškėnų vestuvininkai (1936 m.), Lietuvių moterų tautiniai drabužiai (1939 m.), Lietuvių tautiniai drabužiai (1955 m.) autorei – Mikalinai Glemžaitei (1891–1985).

Mikalina Glemžaitė augo šeimoje, kuri puoselėjo meilę gimtajam kraštui; nuo jaunų dienų kartu su seserimis Elvyra ir Stefanija pradėjo rinkti tautosaką ir etnografinę medžiagą Kupiškio apylinkėse. Skaityti toliau

Tautinių drabužių metus Klaipėda pasitinka su tautiniu paveldu pripažintų dirbinių paroda (video) (0)

rengėjų nuotr.

2017 metai Lietuvoje paskelbti tautinių drabužių metais. Klaipėdos etnokultūros centras juos pasitiks nuostabia riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Joje gausią kolekciją pristato tautodailininkė Eglė Pečiūrienė.

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo stebuklais. Skaityti toliau

Žengiant į tautinių rūbų metus pristatoma tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“ (0)

egles-peiurienes-riesiniu-parodaGruodžio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) atidaroma išskirtinė ir abejingų nepaliksianti tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Atidaryme dalyvaus Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė).

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti tautinio kostiumo metais, tad juos pasitiksime tradicinių riešinių  paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. 

Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo kūriniais. Džiugu, kad išskirtinė paroda pristatoma būtent Klaipėdoje. Skaityti toliau

E. Kukytė. VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus (nuotraukos) (0)

VDU etnologai jau pradėjo tautinių drabužių metus | E. Kukytės nuotr.

Lapkričio 16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį drabužius iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinius ir istorinius rūbus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, iškylančius atkuriant šiuos drabužius.

Kaip daugeliui tikriausiai jau teko girdėti, 2017 metai yra paskelbti Tautinių drabužių metais. Tai reiškia, jog jie bus kupini įvairių projektų bei renginių tautinių rūbų tematika. Bet kuriam etnologui Lietuvoje kaip diena yra aišku, jog etnokultūra nelaukia – apie ją šviesti visuomenę reikia jau dabar. Skaityti toliau

Užsienio lietuviškų mokyklų projektams skirta 108 tūkst. eurų parama (0)

SMM užsienio lituanistinėms mokykloms.2015 m

Švietimo ir mokslo ministerija 68-iems užsienyje esančių lituanistinių mokyklų projektams skyrė 108 047 eurų. Už šiuos pinigus mokyklos, pradėdamos naujus mokslo metus, galės įsigyti naujų vadovėlių, pratybų, šiuolaikiškų skaitmeninių mokymosi priemonių, dvikalbių žodynų, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių rūbų, tautinės atributikos ir kt.

Šiam konkursui buvo gauti 72 projektai iš 13 šalių. Daugiausia projektų sulaukta iš šalių, kuriose susikūrusi stipri lietuvių bendruomenė: JAV (15), Norvegijos (13), Airijos (10). Po keletą lituanistinių mokyklų projektų paremta Vokietijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Skaityti toliau

V. Jocys. Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška? (video) (2)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?

Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų  paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai. Skaityti toliau

Išrinkti gražiausių tautinių rūbų konkurso laimėtojai (nuotraukos) (0)

LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugija_FB

Birželio 26 d. vakare į Bernardinų sodą pasigrožėti ypatingu tautos ir valstybės simboliu – nacionaliniu rūbu – rinkosi vilniečiai ir miesto svečiai. Prie muzikinio fontano vyko Lietuvos liaudies kultūros centro surengtas tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas.

Konkurso nugalėtojus rinko specialistų, žymių visuomenės ir kultūros žmonių vertinimo komisija: režisierius Vytenis Pauliukaitis, drabužių dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, aktorius ir režisierius Paulius Markevičius, dailėtyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė. Skaityti toliau

Kviečiama teikti pasiūlymus Tautinių rūbų metų veiksmų planui (0)

zemaites tautiniais rubais_lkc.lt nuotr

Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas tautinių rūbų, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės  kultūros išraiškos formos svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinių rūbų metais.

Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi tarmėmis ir įvairiais etninės kultūros aspektais – tarp jų ir tradiciniais drabužiais. Tai Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas. Šio suskirstymo pagrindas – seni gentinių žemių junginiai, kurių pradiniai skirtumai ilgainiui didėjo arba, atvirkščiai, mažėjo. Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kėdainių rajono meras S.Grinkevičius pasipuošė tautiniais rūbais (2)

Kedainiu meras S. Grinkevicius su zmona Aldona su tautiniais rubais

Vasario 16-oji Kėdainių krašte pažymėta gausa renginių, kuriuose dalyvavo Seimo nariai, Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, rajono tarybos nariai, savivaldybės administracijos atstovai.

Kėdainių rajono savivaldybės vadovas Saulius Grinkevičius su žmona Aldona į Valstybės atkūrimo dienos renginius atėjo pasipuošę tautiniais drabužiais. Meras dėvėjo aukštaičio, o jo žmona dzūkės kostiumą.

„Mintis apie tautinius kostiumus kilo praėjusių metų vasarą. Apie tai, kad reikia juos įsigyti, pradėjome svarstyti po Liepos 6-osios – Valstybės dienos. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

Spalvingoji žemaitiška skraistė šiandien (nuotraukos). (2)

Žemaitiška skraiste apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Ar jums patiktų XIX amžiaus tautinio rūbo elementai šiuolaikinėje XXI amžiaus dėvėsenoje? Tai galėtų būti liemenė, delmonas, papuošalas, skraistė ir dar daug kitų aksesuarų. Šį kartą šiuolaikinė mergina dėvi žemaitišką skraistę, nuaustą pagal muziejuose turimus XIX amžiaus eksponatus. Ja apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė. Beje, šios žemaitiškos skraistės spalvos primena meksikiečių skraistes, tik jų spalvų derinimas kitoks. Skaityti toliau

Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“ (0)

Zemaitiski sveikinimai aukstaiciams _rengeju nuotr

Į Žemaitijos nacionalinį parką praeitą savaitgalį sugužėjo svečių iš visos Lietuvos saugomų teritorijų.  Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų paroda apie Lietuvos saugomas teritorijas, o prie Platelių ežero įvyko renginys visuomenei  ,,Lietuvos regionų spalvos“. Įvykę renginiai skirti Etnografinių regionų metams.

Renginys visuomenei prasidėjo Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų  eisena. Eiseną pradėjo žemaičiai – Kurtuvėnų regioninio parko žirgyno žirgai, traukiantys  dvikinkį vežimą. Kiekvienas regionas nešė savo krašto vėliavas, kėlė šurmulį: dainavo, grojo… Skaityti toliau

Išrinkti dailiausi lietuvių tautiniai drabužiai (1)

Prizas už  „Geriausius šeimos tautinius kostiumus“ atiteko Vainučių šeimai iš Vilniaus

Praūžė, nuvilnijo pirmą kartą rengiamas Lietuvių tautinių drabužių varžytuvės. Pirmadienio vakarą LRT televizijoje vykusiame šventiniame renginyje „Išausta tapatybė“ apie 200 finalininkų rodė skirtingų etnografinių regionų, kraštų ir vietovių drabužius.

Žinoma, kad tokius konkursus šaulių ir jaunųjų ūkininkų organizacijos rengė ir Tarpukario Lietuvoje. Atgaivinti gražią tradiciją po daugybės metų ir įtvirtinti naują – minėti Tautinio drabužio dieną Skaityti toliau

Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas (2)

0.6522780014249510582015 paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metai. Kauno marių regioninio parko direkcija irgi prisideda prie šių metų sklaidos. Tik štai problema – kuriam etnografiniam regionui priskirti Kauno marių regioninį parką?

Kaip nuo seno Nemunas buvo baltų genčių skiriamoji riba, taip dabar Kauno marios yra skirtingų etnografinių regionų pasienis: vienam krante aukštaičių sutartinės skamba, kitam – suvalkiečiai laukus aria, o pačioj uodegoj dar ir dzūkai po miškus grybaudami šūkauja. Skaityti toliau

Panevėžys Etnografinių regionų metus pradės audimo raštų paroda (0)

parodos plakatasSausio 19 d., pirmadienį, 17 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus (PKM)  Moigių salėje (Vasario 16-osios g. 25) vyks parodos „Panevėžio krašto praeitis audimo raštuose“ pristatymas. Paroda veiks visus metus.

Panevėžio kraštotyros muziejus etnografinių regionų metų pradžią pasitinka naujos parodos atidarymu: pirmą kartą išsamiai pristatoma Panevėžio kraštotyros muziejaus etnografijos rinkinyje saugoma XIX–XXI a. tekstilės kolekcija, atskleidžianti Šiaurės rytų Aukštaitijos etninį paveldą. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma tekstilės kolekcija pradėta kaupti vos tik įkūrus muziejų, t. y., 1925 m. Joje saugomi unikalūs XIX–XX a. Aukštaitijos krašto tekstilės pavyzdžiai: audiniai, lovatiesės, gūnios, staltiesės, rankšluosčiai; tautinių rūbų dalys Skaityti toliau

Dainų šventė sutelkė tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio (nuotraukos) (1)

Dainų šventė | V.Tumėno nuotr.

Jubiliejinė Dainų šventė sutelkė beveik šimtą tūkstančių atlikėjų ir žiūrovų iš Lietuvos ir pasaulio šalių. Bendras atlikėjų iš Lietuvos ir dar 14 pasaulio šalių skaičius Dainų šventėje, pavadintoje „Čia – mano namai“, siekė 37 tūkstančius, o Dainų šventės renginius stebėjo daugiau kaip 50 tūkstančių žiūrovų: tiek jų susirinko į Dainų ir Šokių dienas, Ansamblių vakarą bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą. Tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių apsilankė kituose Dainų šventės renginiuose.

Daugiausia lankytojų susilaukė finalinis renginys – Dainų diena, į kurią susirinko per 30 tūkstančių žiūrovų. Jie ir dar 12 tūkstančių dainininkų iš 350 kolektyvų pristatė visų laikų gražiausias lietuviškas dainas Skaityti toliau

Valstybės dieną minėsime pasipuošę lietuviškais tautiniais rūbais (4)

9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr.

Liepos 6 d. šiemet pirmąkart minima Tautinio drabužio diena. Lietuvos liaudies kultūros centras užsibrėžė tikslą liepos 6-ąją įtvirtinti kaip tautinio drabužio dieną, kuri būtų minima kasmet, ne tik dainų švenčių metu. Siekiama, kad tautiniai rūbai būtų nukelti nuo scenos ir grįžtu į kasdieninį gyvenimą, į žmonių šventes.

Sumanymo iniciatoriai šia proga visus turinčius galimybę kviečia ją minėti pasipuošus lietuviškais tautiniais rūbais.

„Tikime, jog laikas pakelti galvas ir didžiuotis tuo, kas savita. Skaityti toliau

L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą (0)

Taras Ševčenko.Visų šventųjų bažnyčia Kijeve. Pečersk lavra.

Liudomiras Nastopka (1903–1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919–1920 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką įvairiose Lietuvos mokyklose, tačiau daugiausiai savo gyvenimo metų praleido Biržuose, kur buvo žinomas ir gerbiamas žmogus. Ten ir palaidotas evangelikų-reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto. Skaityti toliau

Žinomas dizaineres lietuvių tautiniai rūbai įkvepė kurti madingus drabužius (3)

Rūbų dizainerės J.Rimkutė ir I.Ševiakovaitė | LLKC nuotr.

Lietuvių tautiniai rūbai įkvepia kurti madingus drabužius. Tai jau artimiausiu metu pasiryžusios įrodyti žinomos šalies dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė. Jų tandemas dar rudenį pradėjo naują kūrybinį projektą – šiuolaikinių tautinių drabužių kolekciją. Dizainerės jau šią vasarą specialiai 90 metų jubiliejų mininčiai Dainų šventei pristatys penkiolika modelių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Imtis ambicingo iššūkio dizaineres įkvėpė šiais metais jau devynioliktą kartą nuskambėsiančios Dainų šventės organizatoriai. Skaityti toliau

E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė (10)

Policija  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėse | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

2013 m. vasario 16 d. apie 13 va. 30 min. Kauno Ramybės parke gausus būrys jaunimo pradėjo ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėms. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, mėginama sustatyti darnią koloną. Pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Tiesą sakant, pradžioje atrodė, kad policijos daugiau, nei eisenos dalyvių. Tokios gausios pajėgos Kaune, Vasario 16-osios dieną, labiau priminė grįžimą į 1972-uosius, kai susidegino Romas Kalanta. Policininkai sudarė sieną iš abiejų kolonos pusių, gatvėje rikiavosi tarnybiniai džipai, kuriuose darbavosi viską filmuojantys ir pro garsiakalbį pareigas aiškinantys pareigūnai. Skaityti toliau

Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos) (5)

Apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
projektą, skirtą Vakarų Lietuvos tautinių rūbų istorijai.
Projekto autorė: etnografė dr. Aušra Kavaliauskienė.
Renginiai skirti Muziejų metams ir Tilžės aktui paminėti.

Tą rytą, eidama į darbą, pamačiau prie Parodų rūmų besibūriuojančius škotiškai ir gruziniškai apsirengusius vyrus. Žinojau, kad tą dieną Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atsidarys dvi parodos ir vyks konferencija, skirta Vakarų Lietuvos kostiumo istorijai. Nustebau, kad muziejus pasikvietė svečių net iš tolimų šalių. Pasukus už kampo, išgirdau kalbant, kad šiandien Klaipėdos senamiestyje filmuojama „Švyturio“ alaus reklama. Skaityti toliau

Pažintis su liaudies daina prasideda vaikystėje (0)

„Pasagėlė“

Jau daugiau nei dešimtmetį nei vienas Jurbarko kultūros centre vykstantis koncertas, nesvarbu kam jis būtų skirtas, svarbiai valstybinei datai ar kokiai nors kitai progai paminėti, jau nebeįsivaizduojamas be vaikų folkloro ansamblio „Pasagėlė“, vadovaujamo Aušros Masteikaitės Mičulės, atliekamų visiems gerai žinomų, o kartais ir mažai dar girdėtų lietuvių liaudies dainų bei melodijų.

Užtenka tik į sceną įžengti margaspalviais tautiniais rūbais pasipuošusiems vaikams, nešiniems liaudies muzikos instrumentais ir tu jau žinai, jog netrukus suskambės dainos, perkelsiančios tave keliais dešimtmečiais, o gal net ir visu šimtmečiu atgal. Skaityti toliau

Pasaulinėje „Expo 2012“ parodoje Lietuva išsiskyrė gintaru ir tautiniais rūbais (0)

Lietuvos šokėjai Pietų Korejoje

Gegužės 18-20 dienomis „Expo 2012“ parodą sudrebino Lietuvos liaudies kultūros centro ir Neringos miesto šokėjų pasirodymai. Svečiai iš Lietuvos surengė 10 įspūdingų pasirodymų parodos „Ocean plaza“ scenoje ir prie Lietuvos paviljono. Kultūrinė programa patraukė ir sukvietė į mūsų šalies paviljoną tūkstančius lankytojų. Lietuviai atvyko parengę dvi įspūdingas programas.

Pirmoji – teatralizuotas šokio spektaklis „Baltijos sakmė“, kurio metu buvo pristatyta Lietuvos liaudies kultūros centro atkurto Kuršių genties archeologinio istorinio ir penkių Lietuvos regionų tautinio kostiumo kolekcija. Kostiumus pristatė Rasos Norvilienės vadovaujamas Neringos miesto liaudies šokių kolektyvas „Kalnapušė“. Skaityti toliau

2012–2013 metų kalendorius pristato lietuvišką tautinį kostiumą (22)

Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC) išleido 2012–2013 metų kalendorių „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume.

2012–2013 m. kalendoriuje „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“ lietuvių drabužiai pristatomi naujai Skaityti toliau