Žymos archyvas: tautinė savimonė
Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)
Kovo mėnesį kasmet pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.
Apie Lietuvos knygnešius ir jų veiklą pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau
A. Zolubas. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei: Jaunimas paliktas saviugdai? (0)
Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, Lietuvos komunistinio jaunimo sąjunga (LKJS), Pasiruošęs darbui ir ginybai (PDG), DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse. Skaityti toliau
Kviečiama siūlyti nusipelniusius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ (0)
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ pasiūlytų asmenų vertinimo komisija kviečia teikti kandidatūras dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Apdovanojimas skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Apdovanojimas medaliu įsteigtas 2011 metais pagerbiant iškilią Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: A. Griška. Armoniškių Dainava (9)
Albinas Griška. Armoniškių Dainava (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 518–545). Ištraukos.
Albinas Griška gimė 1915 m. kovo 1 d. Dainavos kaime, Balatnos (Varanavo) valsčiuje, Lydos apskrityje. Mokytis pradėjo gimtojo kaimo lenkiškoje mokykloje, nes lietuviškos lenkų okupacinė valdžia neleido atidaryti. 1927 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pirmąją klasę. Gimnaziją baigęs, 1937 m. įstojo į Stepono Batoro universitetą studijuoti chemiją. 1939 m. perkėlus Chemijos fakultetą į Kauno universitetą, studijas tęsė Kaune. Skaityti toliau
V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos (6)
Armijos Krajovos (AK) įvykdytos Dubingių gyventojų žudynės 1944 metų birželio 23 dieną buvo vienas tamsesnių Lietuvos istorijos puslapių. Jas pamiršti menkai tepadėjo Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų susitaikymas pro sukąstus dantis. Juo labiau nepadeda pasirodančios žinios apie Lenkijos valdžios reguliariai atiduodamą pagarbą AK kovotojams. Pastarąjį kartą pagerbtas ne bet kas, o būtent Dubingių žudynių vadas Zygmuntas Šendzielazas-Lupaška. Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad „naujoji karta turi būti auklėjama Lupaškos pavyzdžiu“. Skaityti toliau
D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos (1)
Šiandien, Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, valstybinė jo vardo premija bus teikiama etnomuzikologei, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei, Muzikos ir teatro akademijos docentei Daliai Urbanavičienei. Už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.
– J.Basanavičiaus premijos prestižas dar 2003 metais kėlė nerimą šviesaus atminimo Marcelijui Martinaičiui: jau tada ji buvo sumenkusi kone iki Kultūros ministerijos lygmens, teikiama nebe prezidentūroje ir nebe Vasario 16-ąją. Jūsų vadovaujama Etninės kultūros globos taryba prieš porą metų buvo pateikusi Vyriausybei nacionalinės J.Basanavičiaus premijos projektą. Kodėl viskas po senovei? Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.
Europinės tendencijos
Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.
1.
Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau
V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)
Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?
Šalčininkietiška etika
Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau
V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)
Tęsinys. Pradžia ČIA.
Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.
Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau
R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas? (9)
Skubu pasiteisinti, sąvoką „drama“ pirmiausia sieju su tais, kurie amžiams paliko tėvų žemę, ir su tais, kurie tam veiksmui ruošiasi. Atvirą pokalbį su skaitytoju pradėsiu nuo provokuojamo klausimo.
Kodėl „Lietuvos žmonės“?
Gal stabtelėkime ir susimąstykime, ar lietuvių jaunimo, vos ne masinės, emigracijos motyvų ir veiksmų paletėje negalėtume įžiūrėti valstybės vadovų, kitų politikų, net iškilesnių visuomenės veikėjų politinio neatsargumo, nenuoseklumo? Ar ne nuo V. A. prezidentavimo metų, kreipiantis į visuomenę, imta vengti „lietuvio“ sąvokos? Kodėl dabar, ko gero, jau visi politikai įprato, kreipdamiesi iš tribūnų, vartoti vieną ir tą pačią šaltu, bejausmiu kosmopolitizmu alsuojančią, daugelio lietuvių patriotinius Skaityti toliau
A. Kalėda. Lietuvybės ir lenkybės simbiozė (15)
Rugsėjo 19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirta 10-osioms Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) mirties metinėms.
Platūs konferencijos užmojai, temų modeliavimas, suprantama, atitinka Nobelio premijos laureato raštuose ir darbuose įprasmintą idėjų turinį bei sklaidą, taip pat neblėstantį jo siekimą, kad abi tautos, kurioms pats poetas priklausė (-o), turėtų kuo daugiau sugyvenimo taškų. Skaityti toliau
Privačiam verslui kaime, pateikus paraišką, gali būti suteikta per 200 tūkst. Lt (0)
Gyvenate kaime, bet žemės ūkis netraukia? O gal gyvenate afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje ir atsidūrėte sunkioje padėtyje? Jums siūloma kita galimybė – teikite paraišką kaimo plėtros priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir galėsite imtis sau artimo ne žemės ūkio verslo. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo š. m. rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 d. Didžiausia paramos suma vienam kaimo gyventojo projektui – daugiau nei 200 tūkst. litų, labai mažai (iki 10 darbuotojų) įmonei – beveik 700 tūkst. litų. Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Skaityti toliau
M. Valančiaus kūrinių skaitymas subūrė moksleivius (nuotraukos) (0)
Jau antrus metus „Lietos” labdaros fondas kartu su „Vilnijos“ draugija ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis vykdo švietimo projektą „Motiejaus Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte”. Jo tikslas – įamžinti M. Valančiaus atminimą ir puoselėti jo sumanymus.Šiais metais vyko trys skaitymų ratai, kurių metu moksleiviai aplankė M. Valančiaus gimtinę ir kitas šalies istorines vietas.
I-ajame projekto rate moksleiviai rinkosi Šalčininkų rajono Dieveniškėse prie ąžuolinio koplytstulio, kuris M.Valančiaus garbei Skaityti toliau
V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)
Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.
Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau
V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II) (21)
Valstybinė tauta privalo turėti politinę savimonę. Ji neatsiranda savaime ir gali išlikti tik esant dviem būtinoms sąlygoms – turi būti nuolatos ir kryptingai formuojama bei ugdoma ir sutikrovinama kasdienio gyvenimo praktikoje politinės bendruomenės nariams vykdant piliečio pareigas savo valstybei.
Sunaikinus tarpukario Lietuvos Respubliką šių sąlygų nebebuvo, tad tautos politinė ir valstybinė savimonė neišvengiamai turėjo silpti ir nykti. Ji buvo ne palaikoma ir ugdoma, bet įnirtingai naikinama, o ją įveiksminantys ir stiprinantys pilietiško mąstymo ir elgesio įpročiai nebebuvo praktikuojami ir savaime sunyko. Skaityti toliau
V.Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė (2)
Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio.
Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Skaityti toliau
A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video) (2)
Jau 25-eri metai kai Kaune veikia pirmoji neformaliojo etninio ugdymo įstaiga Lietuvoje. Tai Kauno tautinės kultūros centras. Pradžioje jis vadinosi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno sekmadieninė tautinės kultūros mokykla.
Kauno tautinės kultūros centre tautinės savimonės paskaitas nuo pirmų jo įsikūrimo dienų skaito kultūrologas Aleksandras Žarskus. Spalio 26 dieną jis skaitė paskaitą „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“. Po paskaitos vykusiame pokalbyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, Skaityti toliau
Kinija negali išgyventi be Vakarų, todėl Tibeto klausimu galima būti reiklesniems (3)
Spalio 23 d. prasidėjęs žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovams pasiūlys net 42 išskirtinius filmus, kurie, pasakoja ne itin gražias, tačiau tikras istorijas.
Spalio 25-ąją, „Skalvijos“ kino teatre „Nepatogus kinas“ pakvietė savo žiūrovus į diskusiją, kurios metu buvo kalbama apie žmogaus teisių situaciją Tibete, tiek ir apie šios tautos žmonių siekius. Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės kampanijos už Tibetą vadovė Tsering Jampa, europarlamentaras prof. Leonidas Donskis bei „Freedom House“ projektų vadovas Vytis Jurkonis.
Tibete tibetiečiai tapo mažuma. Į uždarą regioną, valdomą Kinijos, gali patekti tik specialiai atrinkti užsienio žurnalistai, Skaityti toliau
A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)
Lietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?
Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau
Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje (5)
Lietuvoje tautotyros raidos pradžia sutapo su tautinio atgimimo judėjimu, tautinės savimonės ir tautinės literatūros formavimosi pradžia.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – vienas žymiausių XX a. lietuvių literatūros klasikų, palikęs lietuvių literatūros istorijai 13 savo kūrybos tomų: poezijos, romanų, dramų, eilėraščių rinkinių „Raudoni žiedai“ (1916), „Skalvių mergelė“ (1960), „Daktaras Gervydas“ (1960). Istorinių aplinkybių skatinamas tapo ir pirmuoju Lietuvos literatūros teoretiku bei tautotyros pradininku. Jis pirmasis konceptualizavo lietuvių literatūros istoriją, vertindamas ją kaip tautinės savimonės skleidimąsi ir meninį brendimą. Skaityti toliau
M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII) (2)
9. „Tvarka ir teisingumas“
Šios partijos šaknys – dviejose skirtingose politinėse organizacijose: Tėvynės sąjungoje ir Liberalų sąjungoje. „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas 1999 m. buvo Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkas, tų pačių metų gruodį jis su grupe šalininkų perėjo į Liberalų sąjungą ir tapo jos pirmininku. Atnaujinta liberalų programa, įtraukta konservatyvių akcentų – bendruomeniškumas, tradicija, tautinis tapatumas. Ištempęs liberalus iš politikos paribio į pirmaujančių partijų gretas Rolandas Paksas 2001 m. priverstas atsistatydinti iš sąjungos pirmininko pareigų, o 2002 m. su bendražygiais įkūrė Liberalų Skaityti toliau
E.Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje (0)
Vokietijai pripažinus ką tik gimusią nepriklausomą Lietuvą, ta proga 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas nusiuntė laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame yra tokia frazė: “Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui” (cituojama iš 8, 423).Paimta iš konteksto, toji frazė gali skambėti pretenzingai ir perdėm mesianistiškai bei kelti ne itin geras asociacijas su pretenzijomis tų režimų, kurių vienas anksčiau kaip po dešimtmečio (praėjus nuo tų Vydūno pasakytų žodžių) jau rodė savo kruvinus nagus, o kitas intensyviai ruošėsi savo grobuoniškam skrydžiui. Tie režimai nemažą pasaulio dalį netrukus užvaldys (laimei, ne amžiams) gerai žinomais metodais. Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija (2)
Vydūno filosofiją iš esmės galima apibūdinti kaip religijos filosofiją. Visų joje keliamų klausimų išeities pozicija – žmogaus ir Dievo santykis. Tas santykis paaiškinamas gana paprastai: žmogus yra dvasinė esybė. Tai, kas sudaro jo esmę, t.y. žmoniškumas, yra ypatingo ryškumo dieviškosios būties apraiška pasaulyje. „Tame, kas tikrai žmoniška, dieviškumas ir žmoniškumas sutampa“[1], – teigia mąstytojas. Tiesa, ne tik žmogus, bet ir visas pasaulis yra Dievo emanacija. Iš Jo (Dievo) jis (pasaulis) kyla, Jame būna, į Jį grįžta. Viskas, kas pasaulyje dedasi, yra tąsa nenutrūkstančio dieviškojo veikimo, kuris sąlygiškai pasibaigs, kai tuo pasauliu tapusi ir begalinę įvairovę įgavusi dieviškoji substancija vėl grįš į grynosios dvasios, nedalomos vienovės būvį. Skaityti toliau
Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“ (3)
Rašytojų klube Vilniuje pristatyta Nepriklausomybės Akto signataro prof. Bronislovo Genzelio knyga „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis”. Pilnai akademinės publikos, draugų, rašytojų salei B.Genzelis priminė, kad apie kelią į Nepriklausomybę yra nemažai rašęs. „Manau, straipsniuose, skirtuose moksliniams leidiniams, esu įžvelgęs ir dar neminėtų kelio į Nepriklausomybę niuansų. Kai kurias savo įžvalgas sujungęs į visumą ir papildęs naujomis pastabomis ir apmąstymais, tikiuosi prisidėti prie objektyvesnio XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos nušvietimo“.
Vakarą-pokalbį vedė literatūros kritikas Valentinas Sventickas, pasak kurio pati trumpiausia knygos recenzija būtų tokia: Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje (4)
Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tasai siekis, galima sakyti, buvo būtiškasis šios taurios asmenybės spręstas uždavinys, kurį atliko tiesiog kaip religinę priedermę.
Visa tai, ką Vydūnas padarė, žadindamas tautą, kad ji „vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti, kad ji siektų tobulesnio žmoniškumo“, sudaro įstabų mūsų kultūros reiškinį – vydūnizmą. Jau kiekvienas atskiras šio reiškinio komponentas yra pakankamai didelis ir reikšmingas indėlis į kurią nors kultūros sritį, į jos raidą. Skaityti toliau
Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)
Žinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.
Ilgesingai dūsauti dėl anuometinių lietuvių netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.
Paradoksalu, bet, berods, net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau
E. Merkytė. Mama šimtui vaikų (5)
Važiuodama per Šiaulius, užeik pas Jakševičiūtes (gyvena ant Pasadnos ulyčios, savo namuose pakalnėj), galėsi susipažinti su vienu kitu studentėliu, kurie negalėjo atkeliauti į Ušnėnus. Ten pamatysi ir mūsų Palangos artistų grupę. (Iš P. Višinskio laiško Žemaitei, rašyto 1899 m. spalio 16 d.) [1]
Kuo gi garsūs „namai ant Pasadnos ulyčios“? Ogi tuo, kad čia gyveno Kazimieras Venclauskis – ne tik vienas žymiausių ir gabiausių Lietuvos advokatų, bet ir didelis visuomenės, kultūros veikėjas, vienintelės Lietuvoje tokios gausios šeimos tėvas, tiksliau sakant, filantropas šeimos namuose žmonos rūpesčiu augintiems našlaičiams ir pamestinukams. Ir Motinos legenda tapusi jo žmona Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė – pirmojo lietuviško spektaklio – Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ – režisierė ir pagrindinio vaidmens atlikėja, Skaityti toliau
Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms (1)
Lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150 gimimo sukaktį, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“.
Konferencijos pranešėjai siekia aktualizuoti poeto kūrybinį palikimą, aptarti Maironio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, literatūros kanono kristalizavimosi procese. XIX a. pabaiga–XX a. pradžia – tai lietuvių kultūros lūžio metas, kai iš daugiakultūrio paveldo pradėjo formuotis savarankiškas lietuvių literatūros laukas, literatūra diferencijavosi savo raiška Skaityti toliau
