Žymos archyvas: tarpukaris

Kinijoje prisimintas Harbino lietuvių bendruomenės paveldas (0)

Lietuvių piliečių draugijos Harbine valdyba. URministerijos nuotr.

Lietuvos ir Kinijos istorikai Lietuvos ambasados Kinijoje surengtame seminare birželio 28 dieną diskutavo apie tarpukario lietuvių bendruomenės Harbine ištakas, jos veiklą puoselėjant likimo į Kiniją nublokštų žmonių tautiškumą ir jos reikšmę Harbino istorinei raidai. 
Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų), buvo įsteigtas konsulatas. Didelį vaidmenį Harbino ekonominiame ir kultūriniame gyvenime vaidino litvakai. Skaityti toliau

Žvilgsnis į tarpukario Lietuvą – per pašto antspaudus (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Liudo Mažylio paroda „Tarpukario Lietuvos pašto antspaudai: 1919–1940 m. ir vėlesnis jų naudojimas“. Ekspozicijoje galima išvysti įvairių kalendorinių pašto antspaudų tipų naudojimo pavyzdžių bei tarpukariu leistų pašto ženklų, išlikusių ant žymių XX a. Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų rašytų laiškų ir kitų dokumentų.

Iš savo kolekcijos L. Mažylis pristato įvairių kalendorinių pašto antspaudų tipus, naudotus tarpukario Lietuvoje veikusiose stacionariosiose pašto įstaigose – nuo pirmųjų antspaudų, įvestų 1919 m., Skaityti toliau

Kauno tarpukario architektūra – pakeliui į UNESCO (0)

Kauno sav. nuotr

Kauno tarpukario modernizmo architektūros kelyje į UNESCO – naujas etapas. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje baigiama rengti paraiška, siekiant patekti į UNESCO Preliminarųjį Pasaulio paveldo sąrašą. Primename, 2015 m. balandžio 15 d. Briuselyje „1919–1940 m. Kaunui“ buvo iškilmingai įteiktas Europos paveldo ženklas, bylojantis apie „laikinosios sostinės“ fenomeno unikalumą ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos kontekste.

„Nepaprastai džiugu, kad Kauno tarpukario architektūra sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš miesto valdžios ir bendruomenės,

Skaityti toliau

Kauno Karininkų ramovėje eksponuojami pirmosios Respublikos baldininkystės meistrai (0)

rengėjų nuotr.

Kauno įgulos Karininkų Ramovėje  atidaryta paroda „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“, skirta išimtinai tarpukario laikotarpio laikinosios sostinės baldininkystės ir interjero dizaino darbams. Dauguma parodos eksponatų rodoma pirmą kartą.

Ekspoziciją „Art Deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas“ galima pamatyti Karininkų ramovės (A. Mickevičiaus g. 19) II aukšte esančioje Kunigaikščių menėje.  Šioje ir kitose ramovės patalpose paroda veiks darbo dienomis nuo 11–19 val. iki Šv. Kalėdų. Skaityti toliau

Kauno tarpukario architektūra – į vieną gretą su Kuršių nerija ir Vilniaus istoriniu centru? (0)

Kauno-architektura-UNESCO-e1401437790791Kauno tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pirmoji pergalė šiame fronte buvo pasiekta šių metų balandį, kai unikaliai Kauno architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno kvietimu Kauno miesto delegacija lankėsi Paryžiuje esančiame UNESCO Pasaulio paveldo centre. Kauno miesto vicemero Simono Kairio Skaityti toliau

Kauno kino teatrui „Romuva“ – 75-eri (0)

Kauno sav. nuotr.

Laisvės alėjoje esantis vienintelis Kaune likęs nepakeitęs paskirties kino teatras „Romuva“ šeštadienį pakvietė kauniečius į savo 75-ojo gimtadienio šventę. Ta proga buvo parodytas dokumentinis filmas apie „Romuvą“ bei pristatyta muzikinė programa, kurioje skambėjo nostalgiškos bei romantiškos prieškarinės melodijos.

1939-aisiais pradėtas statyti architekto Nikolajaus Mačiulskio suprojektuotas kino teatro pastatas duris žiūrovams atvėrė 1940 – ųjų balandžio 18 – ąją. „Romuva“ to meto kauniečius stebino bei žavėjo moderniais architektūriniais ir technologiniais sprendimais.

Skaityti toliau

Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Europos komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai neabejotinai prisidės prie tarpukario modernizmo architektūros išsaugojimo ir į Kauną pritrauks šiuo išskirtiniu reiškiniu besidominčius užsienio turistus.

 Pažymėtoms vietoms ar objektams bus leidžiama naudoti lentelę su Europos Paveldo ženklo logotipu ir jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją,

Skaityti toliau

Lietuvėms apatinius siūdino profesorius iš Paryžiaus (0)

RETRO_APATINIAI-3_Gabija_Mauliute_Egidijaus Kabosio ir Aistes Bimbirytes-Mackevicienes nuotr

Pavasario atgimimo proga prekybos ir renginių centras VCUP kviečia moteris į šiuo metu veikiančią unikalią parodą – sugrįžti kelis dešimtmečius atgal ir pasidairyti po anų laikų moterų apatinių drabužėlių kolekcijas, kurias surinko ir pagal XX a. 4 dešimtmečio iškarpas sukūrė istorikė Gabija Mauliūtė.

„Žvilgsnis užstrigo ties tarpukario laikotarpio madomis, – pasakojo istorijos studijų absolventė ir paveldosaugininkė G.Mauliūtė, prieš porą metų susidomėjusi istoriniu moterų apatinių drabužių paveldu. – Tai – unikalus laikotarpis: po Pirmojo pasaulinio karo kilo perversmas ne tik politiniame, ekonominiame bei kultūriniame gyvenime, bet ir žmonių sąmonėje, o tuo pačiu ir drabužių spintose. XX a. 3 dešimtmečio Skaityti toliau

Kviečia pažvelgti į tarpukario Lietuvos policijos kasdienybę (0)

FiksavimasTuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje sausio 8 dieną atidaroma paroda „Tarpukario Lietuvos policija fotografijose“.

Parodoje rodomose nuotraukose įamžintos 1918–1940 m. Lietuvos policijos gyvenimo akimirkos.

Šias nuotraukas ir kitus su tarpukario Lietuvos policijos istorija susijusius dokumentus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kolekcionierius Skirmantas Andriušis rinko apie dešimt metų. Skaityti toliau

Kauno oro uoste – istorinių nuotraukų apie pasienį paroda (0)

VSAT nuotr.

Kauno oro uoste pirmadienį atidaryta istorinių nuotraukų apie Lietuvos sienos apsaugą paroda. Joje pateikiamos nuotraukos iš kolekcininkų Aleksandro Steponenko, Giedriaus Sakalausko ir Raimondo Juriaus rinkinių bei tarpukario Lietuvos apdovanojimai iš Valdo Sakalausko kolekcijos.

Istorinėse nuotraukose Kauno oro uosto keleiviai ir kiti jame besilankantieji gali išvysti įvairius epizodus iš tarpukario pasieniečių gyvenimo ir tarnybos kasdienybės. Nuotraukos iš privačių rinkinių viešai eksponuojamos pirmą kartą. Skaityti toliau

Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija (2)

istorineprezidentura.lt

Lapkričio 13 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus kalbama apie sostinės Vilniaus praradimus ir atgavimus. Minėdami Vilniaus 75-ąsias atgavimo metines į mūsų sostinės problematiką pažvelgsime istoriko Jono Rudoko akimis. Kartu su kolega dr. Juozu Marcinkevičiumi ir teisininku Antanu Markūnu knygos „Tas kelias į Vilnių …“ autorius bandys atsakyti į, rodos, istorinius, bet šiandien ir vėl aktualius klausimus apie Gedimino miesto likimą.

Kodėl Lietuva buvo netekusi savo sostinės? Kaip klostėsi Vilniaus krašto likimas amžių bėgyje, kodėl jo gyventojai taip nutautėjo? Kaip mūsų valdžia ir tauta tarpukaryje ištisus 19 metų atkakliai ir vieningai kovojo, kad Vilnius Skaityti toliau

Kaune perlaidoti buvusio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko J.Tūbelio dukros palaikai (0)

Kauno sav. nuotr.

Trečiadienį, spalio 15 dieną, Kauno Panemunės kapinėse buvo perlaidoti Lietuvos išeivijos JAV kultūros veikėjos, ilgamečio tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Juozo Tūbelio dukros Marijos Tūbelytės-Kuhlmann palaikai.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo vienintelis velionės sūnus Peteris Kuhlmannas su žmona, kiti giminės, artimieji, draugai, Lietuvos prezidento A. Smetonos šeimos nariai, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Skaityti toliau

Atidaroma Kęstučio Stoškaus fotografijų paroda „Kai laikas neberūpi“ (0)

K.Stoškus_Užupio gatvė

Liepos 10 d., antradienį, 17.30 val. atidaroma Kęstučio Stoškaus fotografijų paroda „Kai laikas neberūpi“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius). Parodos atidaryme dalyvaus autorius.

Paradoksalu, bet Kęstučio Stoškaus kaip fotografo individualumas pagrįstas tradicionalizmu ir sugebėjimu atsisakyti saviraiškos. Fotografuodamas jis visiškai susitapatina su urbanistine aplinka ir pakviečia žiūrovą padaryti tą patį. Skubėjimui jis priešina kantrybę. Menininkas giliai ir atidžiai studijuoja kiekvieną motyvą, ne mažesnį dėmesį skirdamas stilistiniam fotografijų preciziškumui.

Taip dirbdamas jis nustebina net tokių puikiai pažįstamų ansamblių kaip Vilniaus Katedros aikštės, Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Skaityti toliau

Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“ (4)

G.Šapokos knygos „Vilniaus klausimas 1918–1922 Liudininkų akimis“ viršelis

Birželio 20 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos Sąjūdžio salėje bus   pristatoma Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“.

Gintauto Šapokos sudarytoje knygoje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir G. Rutenbergo tekstai. Dr. Algimantas Liekis pateikė istorinę lietuvių ir lenkų tautų sąveikos analizę. Pabrėžtinas šio veikalo aktualumas ir šiais laikais, kai vis dar keliamas Vilniaus klausimas.

Knygos sudarytojas Gintautas Šapoka (g. 1948 m.) yra garsiojo Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos, „Lietuvos istorijos“ autoriaus ir redaktoriaus, giminaitis – pusbrolio sūnus. Jis, baigęs žemės ūkio ekonomikos mokslus, daug metų dirbo ekonomistu. Pastaruosius 15 metų ūkininkavo. Dabar pensininkas. Istorikas mėgėjas jau išleido tris knygas: „Mūsų giminė“ (2005) Skaityti toliau

Laiko pjūvis – anuomet ir dabar (video) (1)

Prof. Romualdas Grigas „Laiko pjūvis - anuomet ir dabar“

„Mes gyvename pasaulyje be ribų. Ribą ir aiškią artikuliaciją prarado tiek laikas, tiek erdvė. Vis mažiau prasmės turi žodžiai „toli“, „arti“, „seniai“, „tik ką“, „netrukus“. Tai, kas toli, priartėja, kas arti, nutolsta, kas buvo seniai, staiga tampa dabartimi… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių…“ (Arvydas Šliogeris)

Kuo skiriasi, ir kuo panašios anuometinė nepriklausoma Lietuvos Respublika – tarpukaris, 1918-1940 m. – ir šių dienų Lietuva? Skaityti toliau

Seime bus pristatytas pirmasis „Lietuvos politinės minties antologijos“ tomas „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“ (1)

Lietuvos politinės minties antologijos viršelis

Gruodžio 5-ąją 15 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmų 3 aukštas) vieną iš Didžiojo Vilniaus Seimo susirinkimo dienų – Seime bus pristatytas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto parengtas „Lietuvos politinės minties antologijos“ I tomas „Lietuvos politinė mintis 1918–1940“. Pristatymo dalyvius pasveikins renginio globėja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Pirmąjį tomą pristatys ir su tarpukario Lietuvos politinės minties palikimu supažindins Antologijos sudarytojai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai Skaityti toliau

Kauno centre stovinčiuose istoriniuose pastatuose išsaugota šalies automobilizmo ištakų dvasia (0)

Senovinis automobilis KauneRetas kaunietis žino, kad Kęstučio gatvėje, už mūrinės tvoros esančiuose garažuose saugoma senovinių automobilių kolekcija. Būtent šioje vietoje prasidėjo Lietuvos automobilizmo istorija ir būtent čia yra dedamos pastangos įsteigti Transporto muziejų.

Transporto muziejų ketinantis steigti Kęstutis Indziulis Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui aprodė istoriniuose, tarpukariu statytuose garažuose saugomą automobilių, kuriais važinėjo aukščiausi Sovietų Sąjungos vadovai, kolekciją. Skaityti toliau

Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai (0)

Kaune Juozo Tūbelio paminėjimas | organiz. nuotr.

Lapkričio 23 d., penktadienį, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune surengtos konferencijos „Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir tarpukario Lietuva“ metu paminėtos vieno ryškiausių šalies politikų 130-osios gimimo metinės.

„1927-1939 metų laikotarpis yra ne tik A. Smetonos, bet ir vieno iškiliausių Lietuvos politiko Juozo Tūbelio era. Anuomet jam teko pakelti didžiulę atsakomybę, kovojant su nepritekliumi Lietuvoje, pasauline ekonomikos krize, keliant šalies ūkį. Lietuva atlaikė išbandymus, tvėrėsi kaip valstybė, kūrė kariuomenę, kurios įsteigimo dieną minime kaip tik šiandien. Mūsų šalis išsikovojo vietą Europos ir pasaulio valstybių kontekste. Skaityti toliau

Kur dingo lietuvos tarpukario sparnai? (II) (1)

Nauja karta – Antanas Nori Būti Ore

Trečiojo dešimtmečio pabaigoje buvo susirūpinta prasta naikintuvų aviacijos padėtimi, ir imtasi ją modernizuoti. Pažiba tapo nauji dviejų tipų lėktuvai – po 14 prancūziškų Dewoitine D.501L bei angliškų Gloster „Gladiator“ Mk.1. Ir nors Devotainai turėjo tiems laikams itin galingą ginkluotę, o Gladiatoriai su laiku tapo savotiška legenda, tenka pripažinti, jog tiek pirmieji, tiek antrieji tebuvo prasčiausi iš geriausiųjų. Iš tiesų modernių lėktuvų jokia išsivysčiusi valstybė pardavinėti net nesiruošė. Skaityti toliau

Kur dingo Lietuvos tarpukario sparnai? (I) (0)

Labiausiai tituluotas visų laikų karo lakūnas Erichas Hartmanas prieš pat mirtį duotame interviu prasitarė, kad 1945-aisiais, traukiantis nuo Berlyno prieigas puolančių raudonosios armijos dalinių, jam teko sunaikinti 25 naujutėlaičius to meto lėktuvus – ir apgailestaudamas pridūrė, jog šiais laikais turėti visus juos muziejuose būtų neapsakomai malonu.

Tas pats E. Hartmanas tikriausiai pažinojo ne vieną kolegą, prisidėjusį prie Lietuvos aviacijos sunaikinimo 1941-aisiais, karo pradžioje. Skaityti toliau

Apie kapines ir akmeninį sargą (5)

Vilnius. Vasara. Karštis, dulkės ir triukšmas. Einant per gatvę įkaitusia derva kvėpuoja asfaltas, automobiliai trenkia benzinu ir pravažiuodami vis tvoksteli metaline kaitra. Labai, labai, labai norisi kuo toliau nuo visko šito dingti. Einu į Vingio parką – bet dabar kelios valandos po vidurdienio, tarp medžių tikriausiai ganysis tuzinai vaikų ir juos prižiūrinčių gimdytojų, kas garantuoja, jog ramybės nė su žiburiu nerasi.

Už įėjimo pasuku dešinėn, pro geležinius kapinių vartus, ir suprantu – iš dalies klydau, o iš dalies buvau teisus. Gal pačiame parke ir triukšminga, tačiau jo kapinaitėse vyrauja tokia ramuma, kurią mažai kur berasi. Skaityti toliau