Žymos archyvas: Tadas Ivanauskas
Lietuvos zoologijos sodui jau 78-eri! (0)
Lietuvos zoologijos sodas praėjusios savaitės pabaigoje kvietė visus kartu švęsti 78-ąją gimtadienio šventę. Gimtadienis tęsėsi net 3 dienas – nuo liepos 1 d. iki 3 d.
1938 m. liepos 1 d., tarpukariu, žymus gamtininkas ir profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė pirmąjį Lietuvos zoologijos sodą. Praėjus 78 metams nuo zoologijos sodo atidarymo, kuomet ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų, šiandien zoologijos sode Kaune laikomų gyvūnų kolekcija gausiai išsiplėtė net iki trijų tūkstančių.
Š. m. liepos 1-ąją pramogos vyko ne tik zoologijos sode, tačiau ir Kauno mieste. Skaityti toliau
Tarpukario šviesuolių darbai atskleisti VDU tyrimuose (0)
Birželio 16 d. 10 val. VDU Gamtos mokslų fakultete (GMF) (Žilibero g. 2) mokomųjų laboratorijų korpuse vyks projekto „B. Pajiedaitės takais“ pristatymas ir mokymo seminaras.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų grupė prieš keletą metų pradėjo tirti gėlavandenių bestuburių organizmų grupę – samangyvius. Informacija apie šiuos egzotiškos išvaizdos mikroskopinius gyvūnus lietuviškuose vadovėliuose apsiribojo vos keliomis jiems skirtomis eilutėmis, tarptautinėje samangyvių tyrėjų (briozoologų) asociacijoje nebuvo nei vieno Lietuvos mokslininko. Skaityti toliau
T. Ivanausko sodybą Obelynėje globos Kauno rajono muziejus (nuotraukos) (0)
Žymaus gamtininko Tado Ivanausko sodyba Obelynėje labiau atsivers visuomenei – jos paveldėtoja, profesoriaus įdukra Eleonora Baltuškevičienė savo valdą panaudos teise perleidžia Kauno rajono savivaldybei.
Remiantis testamentu, savivaldybė galės neatlygintinai naudotis daugiau kaip 4 ha žemės sklypu su jame esančiais pastatais ir įsipareigos saugoti T.Ivanausko (1882–1970) sukauptą dendrloginę kolekciją, parką, kitas vertybes. Skaityti toliau
Minint T.Ivanausko 132–ąjį gimtadienį „Google“ pasipuošė gamtos vaizdais (0)
Gruodžio 16 dieną minimas garsiausio Lietuvių gamtininko, biologo, rašytojo Tado Ivanausko 132–asis gimtadienis.
Ta proga internetinės paieškos bendrovė „Google“ pateikė malonų siurprizą Lietuvos gyventojams. Naršyklės paieškos juostoje įvedę google.lt interneto vartotojai gali pamatyti stilizuotą piešinį, kuriame pavaizduotas T.Ivanausko susitikimas su miško gyvūnais.
Tadas Ivanauskas dar žinomas kaip Zoologijos sodo ir muziejaus, Žuvinto rezervato įkūrėjas, Kauno universiteto gamtos mokslų katedros steigėjas. Skaityti toliau
Paminėtas T. Zubavičiaus gimimo 100-metis (0)
Teofilis Zubavičius (1914-11-09 – 1993-11-12) – pirmasis Žuvinto biosferos rezervato darbuotojas, gamtininkas mėgėjas, ornitologas savamokslis, žmogus, kuris savo veikla daug prisidėjo prie to, kad šiandien Žuvintą galime vadinti paukščių karalyste.
100-ųjų T. Zubavičiaus gimimo metinių proga Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje buvo pagerbtas jo atminimas, prisiminta veikla, pasidalyta prisiminimais.
T. Zubavičius Žuvinte pradėjo dirbti nuo rezervato įsteigimo 1937 metais ir su pertraukomis išdirbo iki 1980 metų. Mirė T. Zubavičius 1993 metais Stumbriškyje, Pasvalio r. Skaityti toliau
Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus renginys (0)
Rugpjūčio 15 d., penktadienio popietę, bene seniausioje Kauno vietoje – Marvelėje – vyko Marvos dvaro 500-ųjų metinių jubiliejaus šventė. Renginyje skirtame paminėti Marvos dvaro istoriją jaukiam pasibuvimui kartu susirinko gausus būrys miestiečių.
Renginio metu visi susirinkę miestelėnai galėjo išsamiau susipažinti su Marvos dvaro ir gyvenvietės istorija, pabendrauti su vietos gyventojais, menančiais senuosius Marvelės laikus. Apie Marvelės istoriją pasakojo seniūnaitis Saulius Jakutavičius, Skaityti toliau
Metas kelti inkilus (0)
Gamtininkai jau kviečia pasirūpinti inkilais, nes juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai suspėtų prie jų priprasti, pasirinktų tinkamas perėjimo teritorijas. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada.
Inkilai kalami iš lentų (tinka ir naudotos lentos), daromi iš tuščiavidurių stuobrelių, taip pat iš molio. Pastarieji būna ilgaamžiai.
Inkilai turi būti tvirti, sandarūs, saugūs. Ypač svarbu, kad nebūtų skilusi priekinė inkilo lentelė, nes tokiame plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta. Skaityti toliau
Filmas medžiotojams, visuomenei, medžioklės gerbėjams ir priešininkams. (0)
Per amžius medžioklės laimikis teikė maistą, aprangą, buities įnagius, įtvirtino homo sapiens išlikimą gyvūnijos ir stichijų pasaulyje. Medžioklė – tai pirmykštė ir dabartinė žmogaus būties veikla. Šiuolaikinėje civilizacijoje gyvename kitaip – tausojame gamtos išteklius, saugome aplinką ir atkuriame prarastas rūšis. Medžiojame selektyviai, tvarkingai ir „teisingai“, kaip mokė žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Laikomės medžioklės globėjo Šv. Huberto priesakų.
Arvydo Baryso filmo „Po Žvėrūnos žvaigžde“ valanda pateikia medžioklės kultūros Lietuvoje panoramą, parodo nuoširdžiai gamta besirūpinančių vyrų Skaityti toliau
Kaune prasidėjo medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2013“ (nuotraukos) (0)
Šiandien, spalio 3 d., Aleksandro Stulginskio universitete prasidėjo tris dienas vyksianti miško, medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2013“. Tarp daugiau kaip 100 asociacijų, organizacijų, bendrovių yra ir keliolika Kauno rajono atstovų.
Jau šeštą kartą vykstančioje parodoje dalyvauja daugiau kaip 100 firmų, asociacijų, organizacijų, apie 200 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Čekijos, Latvijos, Estijos. „Sprendimų ratas“ yra vienintelė tokio pobūdžio paroda šalyje, Skaityti toliau
Lietuvos liaudies buities muziejus surengs žygį „Dviračiu aplink Lietuvą” (0)
Rugsėjo 7 d. Lietuvos liaudies buities muzijus surengs žygį „Dviračiu aplink Lietuvą”, skirtą kultūros veikėjo, žurnalisto, keliautojo Mato Šalčiaus 1911 m. atliktam žygiui aplink Lietuvą atminti. Dalyviai kviečiami plačiau susipažinti su Lietuvos etnografiniais regionais. Dviratininkai apvažiuos muziejuje esantį Aukštaitijos gatvinį rėžinį kaimą ir vienkiemį, suks į Dzūkijos bendrę ir aplankys sodybą, kurioje apsistodavo gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Žygio dalyviai toliau aplankys rudens spalvose paskendusią Suvalkiją ir Plynių malūną. Aplankę Žemaitiją, Skaityti toliau
Dzūkijos nacionaliniame parke aptikta reta viešnia – laplandinė pelėda (0)
Dzūkijos nacionaliniame parke pirmą kartą stebėta laplandinė pelėda. Šią įspūdingą paukštę aptiko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis geografas Gintautas Kibirkštis. Dar gegužės 27 dieną, geografas girioje pastebėjo nuo žemės pakylantį didelį paukštį, kuris nutūpė ant medžio šakos. Gamtininką nustebino paukščio dydis. Iš pradžių manyta, kad tai didysis apuokas, tačiau, paukščiui nutūpus, įsitikinta, kad tai pelėda. Nebaikštų paukštį pavyko nufotografuoti. Nors nuotrauka ne itin kokybiška, tačiau abejonių nekyla – tai laplandinė pelėda Skaityti toliau
Paukščių dienai paminėti bus keliami inkilai (0)
Šiandien šalyje rengiama visuomeninė akcija „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“, kurios metu visose 42-ose miškų urėdijose bus keliami inkilai, apdovanojami gražiausi ir kūrybiškiausi inkilų gamintojai. Ši akcija skirta Paukščių dienos 90-osioms metinėms ir jos iniciatoriui prof. Tadui Ivanauskui pagerbti. Ją organizuoja Aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija.
Tradicija tapusioje šventėje dalyvaus moksleiviai, įvairios visuomeninės organizacijos, gamtos mylėtojai. Inkilų kėlimo ceremonijoje Giedraičių girininkijoje, Pašilių kaime Skaityti toliau
Dubysos regioniniame parke – reti svečiai iš šiaurės (0)
Šią žiemą Dubysos regioniniame parke pavyko pastebėti labai retą paukštį Lietuvoje – vandeninį strazdą (Cinclus cinclus). Sausio pabaigoje Luknėje pastebėti net 3 vandeniniai strazdai, o po kelių dienų Liolingoje aptikti taip pat 3 paukščiai. Kadangi šiuos upelius skiria nedidelis, maždaug 1 km, atstumas, greičiausiai juose stebėti tie patys paukščiai.
Vandeninio strazdo gimtieji kraštai – šiaurė (jis yra norvegų nacionalinis paukštis). Lietuvoje jį galima pastebėti tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Vandeninis strazdas yra maždaug varnėno dydžio, Skaityti toliau
Apie Dzūkijos gamtos turtus – iškalbingu žodžiu ir puikiomis nuotraukomis (0)
„Didžiųjų girių apsupty“ – tai naujas leidinys apie Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato gamtos ypatybes, įprastines ir saugomas rūšis bei buveines, gamtos paminklus, draustinius ir rezervatus. Jis išleistas naudojantis ES parama. Be teksto autorių Algimanto Černiausko ir Mindaugo Lapelės nuotraukų, knyga gausiai iliustruota ir kitų žinomų gamtos fotografų – Eugenijaus Drobelio, Mindaugo Černiausko, Vytauto Knyvos, Giedriaus Valentukevičiaus – užfiksuotais gamtos vaizdais. Skaityti toliau
Kaune atidengta atminimo lenta Liudui Vailioniui (nuotraukos) (0)
Šį antradienį Kaune, Žaliakalnyje, Višinskio g. 5, atidengta atminimo lenta su grafikos bareljefu (autorius – skulptorius Stasys Žirgulis) žymiam gamtininkui, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesoriui, Šaulių sąjungos prezidiumo centro nariui, o vėliau pirmininkui Liudui Vailioniui.
Atminimo lentą atidengė Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, L. Vailionio dukra Danutė Vailionytė-Narkevičienė ir Šaulių sąjungos atstovas. Skaityti toliau
Sula – pavasario skanumynas (0)
Saulutei pašildžius klevų, beržų kamienus, medžio indais pradėjo judėti šaknyse susikaupę skysčiai. Ar mokame tekinti šį gaivų ir skanų gėrimą nepadarydami žalos medžiui?
Lietuviai nesididžiuodami galėtų vadintis ypatingais mažųjų gamtos turtų žinovais ir naudotojais – grybaujame, riešutaujame, sau renkame vaistažoles, žinome, kam naudojami trauklapiai (gysločio lapai) ir daugybė kitų augalų. Tačiau ši patirtis keičiasi ir, labai gaila, pamažu yra pamirštama. Skaityti toliau
Keliaukime po Nemuno deltos regioninį parką (0)
Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų – Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Skaityti toliau
