Žymos archyvas: švietimo sistema

Kokie svarbiausi pokyčiai kultūros srityje numatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane? (0)

Kultūros ministerija | wikipedia.org nuotr.

Kovo 13 d., patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta ir plati bei daugelį sričių apimanti kultūros sektoriaus reforma. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentuoja tris prioritetus: strateginį kultūros vaidmenį valstybės politikoje ir gyvenime, kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą regionuose bei kultūros valdymo ir finansavimo reformas. Skaityti toliau

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo sampratos (0)

mokytoja ir mokiniai_smm.lt.Arturo Zuko nuotr.

Vasario 17 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti  šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo sampratos nuostatų. Renginyje kviečiami dalyvauti pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų atstovai, švietimo politikos ekspertai.

„Švietimas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės programos prioritetinių sričių. Skaityti toliau

Naujoji švietimo darbuotojų rengimo samprata: kokius rengsime XXI a. mokytojus? (0)

biblioteka-studentai_vdu-lt

„Per pastaruosius du dešimtmečius mokymosi ir mokymo aplinkoje įvyko daug reikšmingų pokyčių, tokių kaip skaitmenizacija, kurie reikalauja ir skatina nuolat tobulinti pedagogų rengimą. Kalbame apie būsimus mokytojus, todėl būtina remtis tyrimais. Gyvybišką svarbą čia turi nacionalinė strategija, skirta mokytojų rengimo tyrimams“, – sako Suomijos nacionalinės švietimo tarybos patarėjas švietimo klausimais Riku Honkasalo.

Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

Susitarti nepavyko – streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų (1)

klase mokytojas mokiniai_Evgenija Levin foto

Gruodžio 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko taikinimo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomos galimybės patenkinti šešių šalies švietimo profesinių sąjungų iškeltus reikalavimus.

Nepavykus susitarti dėl profesinių sąjungų iškeltų reikalavimų, gruodžio 8 d. bus skelbiamas visuotinis švietimo darbuotojų įspėjamasis streikas. Streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų.

Posėdžio išvakarėse buvo išplatintas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pranešimas, kad valdančiųjų partijų politinė taryba „surado“ galimybę papildomai švietimui skirti dar 10 mln. Eur. Skaityti toliau

Lietuvoje visą savaitę besilankanti Mongolijos delegacija domisi ikimokykliniu ugdymu (0)

Susitikimas ministerijoje_smm.lt nuotr

Lietuvoje visą savaitę lankysis viešnios iš Mongolijos: Ariunčimeg Dovčin (Ariunchimeg Dovchin), Mongolijos švietimo aljanso („Mogolian Education Alliance“) tarptautinio projekto „Step by Step“ koordinatorė, Bulgan Batčulun (Bulgan Batchuluun), Mongolijos valstybinio universiteto prorektorė, lopšelių-darželių direktorės Bajarsaikhan Džamba (Bayarsaikhan Jamba) ir Altanazija Adija (Altanzaya Adiya), mokyklos vadovė Munkhtsatsral Terbiš (Munkhtsatsral Terbish) ir Batkhu Kuk (Batkhuu Khukh), Mongolijos švietimo aljanso mentorė ir trenerė.

Švietimo eksperčių iš Mongolijos vizito tikslas – susipažinti su mūsų švietimo sistema ir tarptautinio „Step by Step“ projekto (Lietuvoje jis vadinamas „Gera pradžia“) diegimo Lietuvoje patirtimi. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia? (2)

2011-09-01-rugsejo-1-oji-prezidente-moletuose3

Rugpjūčio 26 d. Lietuvos Edukologijos universitete (LEU) vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuojama konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Pagrindinė diskusijos tema: „Ko gero didžiausia švietimo sistemos yda yra tai, kad mokome (mokomės) to, ko nereikia, bet nemokome (nesimokome) to, ko reikia. Jeigu ir mokome (mokomės) to, ko reikia, tai būtinai taip, kaip nereikia…“

Man teko padėti organizuoti savivaldybių politikų diskusijas šiais klausimais ir pristatyti konferencijai jų pasiūlymus. Šaunu, jog pavyko iškelti aktualias problemas ir jų sprendimo būdus tiek ministerijos, savivaldybės kompetencijų ribose. Diskusijų metu buvo iškelta daugiau kaip dešimt aktualių problemų: nuo materialinės bazės iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Skaityti toliau

Ekspertai apie švietimą: švietimo kryptis yra pamesta (0)

Prof. N. Mazeikiene_vdu.lt

Nors šiandien pasaulyje nėra vieningos nuomonės, ar švietimas yra viešasis gėris, ar individuali investicija, t. y. prekė, kurią aš nusiperku ir turiu, tačiau gravitacija vyksta, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto plėtros prorektorė prof. Natalija Mažeikienė: „Daug žmonių, turėdami individualią naudą (aukštąjį išsilavinimą), sukuria visuomeninį efektą“.

Žinių visuomenėje auga atviri, socialiai ir politiškai aktyvūs piliečiai, kurie yra demokratinės valstybės pagrindas. Teoriškai atrodytų viskas teisinga ir netgi veikia. Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV galima rasti tokių pavyzdžių. Bet kodėl neveikia Lietuvoje? Tai priklauso nuo švietimo sistemos ir socialinės gerovės valstybės modelio suvokimo. Skaityti toliau

Ekonomistės įžvalgos apie mažai uždirbančius lietuvius: Tai mentaliteto problema (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Kirpėjai, pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai, valytojai, kosmetologai – tai Lietuvoje mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. „Sodros“ duomenimis, jų mėnesinis atlyginimas 2014 m. vidutiniškai siekė nuo 160 iki 250 eurų.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad pernai spalį darbuotojų, įskaitant dirbančius individualiosiose įmonėse, gavusių 300 eurų ir mažiau, buvo 19,4 proc., arba 211 tūkstančių. Daugiau nei pusė darbuotojų (124,7 tūkst.), kurie gavo 300 eurų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Kauno technologijos universiteto ekonomistė daktarė Edita Gimžauskienė sako, kad pagrindinė problema yra žmonių, kurie gauna minimumą, mentalitetas.

Skaityti toliau

Nuo sausio 1 d. didėja atlyginimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui nuo sausio 1 d. 10 proc. padidinti mažiausiai uždirbančių mokytojų – darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų – algas. Tam 2015 m. skiriama per 30 mln. litų. Vidutiniškai atlyginimai didės apie 200 litų.

Vyriausybė padidino ir mokinio krepšelį. 2015 m. jis bus didesnis 36 litais ir sudarys 3384 litus, arba 980 eurų.

„Ši Vyriausybė, nepaisant mažėjančio mokinių skaičiaus, kasmet didina finansavimą švietimui.  2015 m. jis išaugs 47 mln. litų.

Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos? (12)

J.Dapsausko vedamas uzsiemimas Plunges rajono mokyklose

Dažnai lankausi mokyklose su priklausomybių prevencijos ir sveiko, laisvo, sėkmingo bei laimingo gyvenimo vizijos formavimo programa, per savaitę susidaro kelių tūkstančių vyresnių klasių moksleivių auditorija.

Tačiau išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija. Tai tam tikro vertybinio kelio krizės istorija. Krizė reiškia ir galimybę, apsisprendimą. Kokiu keliu mes pasuksime, eisime? Ar bendrai prisiimtų taisyklių laužimo, dar didesnio chaoso, psichinės nesveikatos, patyčių mokyklose ar darnos, stiprių vertybių link? Skaityti toliau

Kitoks norvegų požiūris į ugdymą – nauja patirtis mums (6)

Stažuotės akimirka (iš dešinės): G. Gudonienė, E. Mačionienė ir UAB „Projektų valdymo ekspertų grupė“ atstovė  H. Lečickienė | asmeninė nuotr.

Įgyvendinant projektą „Kūrybinės partnerystės“, Vilniaus regiono mokytojos drauge su kolegėmis iš kitų Lietuvos miestų turėjo galimybę stažuotis Norvegijoje. Apie įspūdžius ir įžvalgas su Gražina Gudoniene iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Renata Repeikiene iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos ir Žydre Garliene iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kalbasi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimosi instituto( PKTI) projektų koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė.

– Kodėl pasirinkote stažuotę būtent Norvegijoje? Juk buvo kitų galimybių. Skaityti toliau

J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai (52)

Rusai – teroristai | islamkuzbass.ru nuotr.

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo (bei jo kuruojamų spec. tarnybų) bejėgiškumą.

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko (nuolankaus Kremliaus tarno) nurodymus. Negi jis – švietimo ministras – Skaityti toliau

B. Navackienė. Tariamos laisvės kaina – priklausomybė, baimė ar natūrali ugdytojo atsakomybė be baimės? (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Mūsų įstaigoje profesinė sąjunga susikūrė prieš trejus metus. Viena iš esminių priežasčių buvo noras nugalėti visuotinę darbuotojų baimę išsakyti savo nuomonę, paklausti, keistis turima informacija ir kartu pradėti kurti jaukų mikroklimatą. Kita priežastis – švietimo naujovės, idėjos, informacija gyvai (ne tik internetiniuose puslapiuose), nes būtent to pasigedome iš administracijos: visi sprendimai buvo priimami slaptai už uždarų durų ir pateikiami darbuotojams kaip gatavas produktas. Skaityti toliau

M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I) (15)

Marius Jonaitis | asmen. nuotr.

Intensyvėjant globalizacijai ir Lietuvos integravimui į Europos sąjungą, vis aktualiau iškyla klausimas kur yra riba tarp nepriklausomybės ir jos netekimo. Kur mes išliekame kaip suverenas, o kur esame tik autonomija su tam tikra savivalda? Manau šių klausimų uždavimas ir sąžiningas atsakymas į juos yra esminė kryptis bet kuriam sava tauta ir jos valstybingumu susirūpinusiam asmeniui ar organizacijai. Gautas atsakymas parodys realią situaciją kurioje mes esame ir kokiu keliu turime eiti.

Pradėkime nuo paprasčiausių sąvokų. Žodis Nepriklausomybė: Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba Skaityti toliau

Apklausos rezultatai rodo – jaunimui stresas tapo kasdienybe (0)

europa.eu nuotr.

Beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Šie rezultatai gauti išanalizavus 159 apklausų anketas, kurios buvo surinktos įgyvendinant „Veiklus jaunimas“ programos remiamą projektą  „Youth stressed out – check this out!“. Apklausoje dalyvavo  17-24 metų amžiaus jaunuoliai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Skaityti toliau

Tradicinio mokymo griovėjas: šalis svarbi ne tuo, kokią dešrą valgė (6)

Michailas Kaznikas | T.Vinicko (Delfi.lt) nuotr.

„Posovietinėms šalims, kaip niekam kitam, reikia naujo požiūrio į mokymą: išnaikintas genofondas, penkiasdešimt metų viešpatavo vienintelė idėja, kuria nebuvo galima abejoti. Rezultatas – daugybė siaurai mąstančių žmonių, kurie geba reaguoti tik į frazes, o konteksto nemato“, – interviu DELFI teigė Lietuvoje viešėjęs garsus smuikininkas ir rašytojas Michailas Kazinikas.

Švedijoje gyvenantis rusų kilmės muzikantas penktadienį mugėje „Mokykla 2013“ pristatė savo sukurtą originalų mokymo būdą, kurį išbandė Rusijos, Bulgarijos pedagogai, yra minčių jį diegti ir Lietuvoje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą (20)

A.Lapinskas | delfi.lt, Čachovskio nuotr.

Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis  dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai  atvyko Lenkijos premjeras Donaldas  Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo  įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o  Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti  lietuviškai.

Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų,  įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei  lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia. Skaityti toliau

P.Tamošauskas. Lenkų frakcijos politikai vykdo nesąžiningą švietimo reformą Vilniaus mieste (11)

Prof. Povilas Tamošauskas

Po savivaldos rinkimų, susiformavus naujajai A.Zuoko valdančiajai daugumai, Vilniaus miesto švietimą patikėta tvarkyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai: vicemeras švietimui Jaroslavas Kaminskis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Zbignievas Macijevskis.

Taigi, lenkų frakcijos politikams suteikta galimybė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų 2010-2012 m. pertvarkos planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1534. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui (16)

Kas gali būti geriau, nei būti laimingam Tėvynėje – nuostabios gamtos, puikių žmonių ir turtingų papročių šalyje – Lietuvoje, gyventi vertybėmis, savo tautos kurtomis tūkstantmečiais, jaustis saugiai, apsuptam patikimų draugų bendruomenės, džiaugtis sveiku gyvenimu be kvaišalų, pasiekti gyvenimo skalsos mažiausiomis sąnaudomis? Visa tai mums duoda etninė kultūra.

Lietuvoje mes turime išskirtinę padėtį, nes etninės kultūros gyvybiška svarba ir būtinybė yra įtvirtinta įstatymais. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje (11)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt nuotr.

Kur slypi tautos išmintis, kur glūdi jos gyvybė? Kaip įvardyti patirtį, leidžiančią žmogui surasti tiesiausią kelią savo ir aplinkinių gerovei pasiekti? Tai etninė kultūra.

Nors mūsų etninę kultūrą tebegina Etninės kultūros valstybinės globos ir net Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame yra pasakyta, jog „valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą“, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija per dvidešimtmetį lengvai įvedusi įvairių naujų pamokų, atlikusi ne vieną reformą, nieko esminio nenuveikė etninės kultūros srityje. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (9)

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt

Mes pamirštame savo mokyklas. Todėl vaikai jų nemėgsta. Ten jie uždaromi dvylikai metų kaip kokie broliai, juodvarniais lakstantys. Ten juos prižiūri pedagogai, kurie ne visada turi pašaukimą jais rūpintis. O mes mokyklas pamirštame. Vargu ar visi žinote, kokia svarbiausių pilietiškumui dalykų – istorijos ir literatūros – mokymo programa? Kiekvieno pilietiško žmogaus pareiga būtų žiūrėti į mokyklą net tada, kai neturite vaikų.

Šiandien skundžiamasi prasta švietimo sistema. Skaityti toliau

D. Kavaliauskienė. Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina (video) (1)

Daiva Kavaliauskienė | asmeninė nuotr.

Vis dažniau pasigirstantis  kvietimas išlaisvinti kūrybiškumą skamba patraukliai. Liberalų sąjūdis šį kvietimą įtraukė į savo rinkiminę programą. Tačiau kelių, kaip ketinama tą kūrybiškumą laisvinti, liberalai nenurodo.

Straipsnyje „Lietuviai – atkakli vykdytojų tauta be fantazijos?“ autorė Ramunė Sotvarienė rašo:

„Užaugo nauja sovietinės okupacijos iš arti nemačiusi karta, bet jos ugdytojai dar nespėjo susivokti, kaip išlaisvinti kūrybiškumą. Nuo vaikų darželio, o ypač mokyklose, vis dar vyrauja privalomo paklusnumo ir užduočių vykdymo atmosfera. Skaityti toliau