Žymos archyvas: šventykla
Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos) (1)
Augalai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, pirmiausia kaip maisto šaltinis. Ypatinga pagarba medžiams aiškinama ne tik jų ūkine nauda. Jie buvo neatsiejama dvasinė ir kultūrinė žmogaus gyvenimo dalis. Kai kurie augalai buvo garbinami, laikomi šventais, turėjo svarbią reikšmę kulto praktikose, o mediena buvo naudojama įvairiuose ritualuos. Medžiai buvo garbinami kaip dievų buveinės, kaip regimas jų įsikūnijimas, kaip gyvos būtybės, kupinos gyvybinės ir turinčios maginės energijos. Skaityti toliau
I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos) (37)
Alkas.lt skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši.
Kelionė tęsiasi. Tęsiame mano ir Jono – Krivio Jauniaus pradėtą kelionę po šventąją Indiją (Gilyn į Indiją (I), (II), (III), (IV), (V), (VI), (VII)) Indija yra visokia – senovinė – archaiška, moderni – dinamiška, graži, švari,tvarkinga – ir purvina,skurdi varginga…. Savaime dėliojasi eilės. Mums Indija buvo ir yra dvasingumo ir įkvėpimo šaltinis. Indija, išlaikiusi tradicijas, kultūrą, dvasinius glaudžius ryšius su protėvių tradicija, kurios esminės tradicijos, dvasiniai veiksmai tęsiami iki šiol. Suprantama, galima būtų kalbėti apie greitėjantį laiką ir kenksmingus globalizacijos padarinius, Skaityti toliau
Skambant M. K. Oginskio polonezams vyks knygos apie garsųjį LDK pilietį sutiktuvės (0)
Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ – pirmąją autorinę monografiją apie paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį iždininką.
„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pristatyti vienos Skaityti toliau
Dalai Lama XIV lietuviams dalins savo neįkainojamą patirtį ir išmintį (0)
Vienas ryškiausių pasaulio autoritetų Dalai Lama XIV jau ruošiasi vizitui Lietuvoje. Nors Tibeto dvasiniam vadovui tai bus jau trečiasis vizitas Vilniuje, tačiau pirmą kartą Jo Šventenybė sostinės gyventojams ir svečiams skaitys paskaitą, kurioje dalinsis ne tik milžiniška per gyvenimą sukaupta išmintimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalai Lama XIV paskaitą „Kelias į taiką ir laimė globalioje visuomenėje“ skaitys jau rugsėjo 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.
„Nobelio taikos premijos laureatas paskaitoje dalinsis mintimis apie šių dienų moralės, etikos ir ekologijos problemas. Didžiausia Dalai Lamos XIV paskaitų vertybė ta, jog lyderis gyvenimiškas tiesas atskleidžia remdamasis asmenine patirtimi, emocijomis ir išgyvenimais. Jo gyvenimo kelias nėra ir niekada nebuvo lengvas, todėl jo gyvenimiškos patirtys Skaityti toliau
V. Lukšas. Indoeuropiečių religijos šiuolaikinėje Britanijoje (I) (17)
Multikultūralizmas – šiuolaikinė politeizmo išraiška
Didžiosios Britanijos sikų bendruomenės senolis Radžinderis Singas (Rajinder Singh), iš Velinboro (Wellingborough) miestelio, pakvietė mane pasisvečiuoti ir patyrinėti Anglijos indoeuropietiškųjų kultūrų ir religijų gyvenimo.
Britanijoje egzistuoja gausybės religijų mišrainė, tarsi politeistinėje senovės Romos imperijoje, kur šalia tradicinių graikų ir romėnų kultų glaudėsi vietinių užkariautųjų tautų ir įneštiniai Egipto bei rytų kultai. Skaityti toliau
Gilyn į Indiją (VI) (3)
Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Sausio 17 diena. Čitorgar – indų Pilėnai
17 dieną iš Džaipūro į Čitorgarą važiavome 5 valandas. Rūpėjo pamatyti garsiąją radžputų kovų vietą. Garsi jinai tuo, kad XIV amžiaus pradžioje radžputų pilį apsupo musulmonai, ir kada gynėjai pamatė, kad neatlaikys musulmonų veržimosi, atliko masinę savižudybę, panašią į žydų Mosado ir į lietuvių Pilėnų.
Radžputai Čitoro pilį laikė savo rankose iki XVI amžiaus, o per tą laiką jie buvo kelis kartus musulmonų žiauriai puolami ir kelis kartus, nepajėgdami atsispirti, radžputai atliko masinę savižudybę-susideginimą, kuris net turi savo pavadinimą „Jauhar“.
Artėdami prie Čitoro – taip indai sutrumpintai vadina Čitorgarą – tolumoje pamatėme didelį kalną, ištįsusį per kilometrą ar daugiau. Skaityti toliau
Gilyn į Indiją (V) (1)
Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Sausio 16 diena. Apeigos Lietuvai arba pudža ir mitingas
Majoras Mathura pasakė mums, kad šiandien mums bus surengtos pamaldos Lietuvai. Mes labai nusistebėjome, bet daugiau nieko nepaaiškino, tik pasakė – viską pamatysite patys.
Pirmiausia jis mus nusivežė pas savo pažįstamus, kur mes namo sodelyje pabendravome su įdomiais žmonėmis.
Ypač įspūdingi buvo trys senoliai, o vienas jų atliko Saulės pagerbimo apeigą. Jis tai daro kasdien prieš 12 val. – atsineša varinį ąsotėlį vandens, atsistoja prie ypatingų vaistažolių krūmelio, ir lėtai pila vandenį ant jų, šnabždėdamas maldas Saulei. Po to mes sėdėdami ratelyje kalbėjomės apie Lietuvą ir kultūrų ypatumus. Skaityti toliau
Gilyn į Indiją (IV) (2)
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Apie religijas
Čia, Indijoje, daug lengviau mąstyti apie religiją, ją jausti ir matyti. Sakykim, Deivei Kali suvokti užtenka nupieštų didelių akių – ir jauti jos galią. Indijoje aiškėja daugdievystės arba politeizmo vertė ir monoteizmo ribotumai ir grėsmės.
Lietuviškas metų ratas parodo, jog pasaulio gyvenimas prasideda nuo saulėgrįžos arba nuo nulinės stadijos. Gal būt apie šį momentą kalba religijotyrininkai, vadindami šį vyksmą Deus otiosus apraiška. Tik nuo šio momento pradeda judėti ugnis ir vanduo ir prasideda gyvybės plėtra. Paskui pabunda pasaulio galios, vadinamos Dievais ir Deivėmis.
Žmogus religijos pagalba bendrauja su jais ir visa pasaulio arba gamtos įvairovė išsiskleidžia daugdievystėje. Mes matėme nuolatinį džiaugsmą švenčiančių, giedančių ir besimeldžiančių induistų akyse. Skaityti toliau
Gilyn į Indiją (III) (5)
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Modernizacija ir kiti veiksniai
Tradicijnės religijos išlaikymas Indijoje stebina, tačiau aišku, kad visa tai gyvuoja ne šiltnamio sąlygomis ir ne uždaroje erdvėje. Rytais eidami per Dwarką matėme, kaip seneliai Sadhu sėdi ir skaito ryto dienraščius. Kitur senelis, pasidėjęs šalia savęs, klauso radijuką ar naudojasi mobiliu telefonu. Matėme net vienoj šventyklėlėj žmogų dirbantį kompiuteriu.
Viešbutyje turėjau galimybę vis pasižiūrėti televiziją. Veikia daugybė kanalų, gali iki soties prisižiūrėti įvairiausių rūšių amerikiečių sukurtų filmų. Šie ir kiti veiksniai skatina ne tik modernizaciją, bet ir abejones savo tradicine kultūra. Mes visa tai gerai patyrėme Lietuvoje. Skaityti toliau
Gilyn į Indiją (I) (5)
Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Alkas.lt skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų reportažus ir Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši.
Tai jau ketvirtoji mūsų kelionė Indijon. Visų mūsų kelionių tikslas buvo ir yra pažinti senąją indų kultūrą, ieškant panašumų ir tapatumų su mūsų baltiškąja kultūra. Žinoma, abiejų šalių mastai yra nepalyginami, tačiau istorijoje galima įžvelgti bendrumų.
Indija kentėjo nuo islamo agresijos ir nuo britų kolonialinės okupacijos taip kaip Lietuva kentėjo krikščionybės agresiją ir svetimųjų viešpatavimą ilgus šimtmečius. Indija nepriklausomybę atgavo XX amžiuje kaip ir Lietuva.
Kaip ir praėjusių kelionių į Indiją metu, taip ir šios labiausiai mus domina religinio gyvenimo įvairovė ir etninės kultūros apraiškos. Skaityti toliau
