Žymos archyvas: šventimas
J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės (0)
Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.
Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, Skaityti toliau
V.Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena (0)
Artėjant Vasario 16-ajai, ne kartą susimąstau apie tai, kodėl didžiajai daliai lietuvių Valstybės atkūrimo diena netapo tikra švente. Mes ir toliau tęsiame oficiozinių minėjimų tradiciją, tik pakeitę spalvas bei šūkius, o nuoširdumas ir šiluma, tokie būtini kiekvienai tikrai šventei, taip ir nerado vietos daugelio širdyse.
Neturiu nieko prieš ,,valdišką“ šventės variantą, kai prie Nepriklausomybės paminklų rengiami mitingai, apdovanojami nusipelnę žmonės, o bažnyčiose aukojamos šventos mišios; bet kažkodėl man atrodo, kad tikroji šventė bus tada, kai žmonės tą dieną ir būtent šventės proga norės susitikti ir bendrauti, neliepiami kels vėliavą prie namų, galų gale pakels tostą už savo valstybę. Ir už mus visus, Lietuvoje gimusius ir gyvenančius. Skaityti toliau
