Žymos archyvas: Švenčionys

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Nepriklausomybės atkūrimo diena neįprastai paminėta Paliesiaus dvare (nuotraukos, video) (2)

Marius Ptašekas, Audrys Antanaitis,Gediminas Dalinkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepriklausomybės atkūrimo diena Ignalinos rajone esančiame Paliesiaus dvare buvo paminėta daug šilčiau ir prasmingiau, negu Lietuvos Respublikos Seime. Seime skambėjo trafaretinės kalbos apie laisvę, prasmę, pareigą, aukas. Savo nuoširdumu išsiskyrė gal tik dviejų jaunų merginų – studentės ir moksleivės – žodžiai.

O Paliesiaus dvaran susirinko Ignalinos, Visagino, Švenčionių ir Zarasų jaunieji talentai, merginų choras „Liepaitės“, kurie savo kūrybą skyrė Lietuvai. Jaunimas koncertavo taip įkvėptai, kad koncerto Skaityti toliau

V. Girietis. K. Miškinio-Vanago ir A. Grigonio-Paberžio partizanų būriai (5)

Tigro rinktinės štabo Žvalgybos sk. vėliau štabo viršininkas Adolfas

Skiriama vienos paskutinių Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanų slėptuvių-bunkerių išaiškinimo ir vieno paskutiniųjų partizanų būrio Švenčionių krašte kautynių ir žūties – 65 -osioms metinėms.

1952 m. vasario 10/11 d. Rinkėnų miške, netoli Lentupio mstl., dab. Gudijoje, kaudamiesi su juos apsupusiais priešais žuvo Adolfo Grigonio-Paberžio būrio partizanai.

1945 m. birželio 20-os kautynėse Kasčiukų miške enkavėdistų nukauto partizano dokumentuose surastą dienoraštį 1945 sausy–1945 06 16 rašė žuvusysis Kazys Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kazys Butautis – Pašaminės pradinės mokyklos mokytojas – Lietuvos karininkas (6)

Kazio Butaučio padovana nuotrauka Onai Gimžauskaitei: „Juodą žemę mes kojomis mindome, o ji apdovanoja gėlėmis. Onutei“. 1940-03-14, Pašaminė | D. Brazdžiūnienės asmeninio albumo nuotr.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai

Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos  karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <…>“ [1], o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis).  Skaityti toliau

S. Jonušaitė. Laiškas išvykusiam kraštiečiui (11)

Smiltė Jonušaitė | asmeninė nuotr.

Mažasis Drauge,

rašau Tau, norėdama pranešti, jog Švenčionių miestas Tavęs pasiilgo. Jis pasakojo man, jog Tu užaugai ir jau senokai išvykai, tačiau jo pasąmonėje kasdien iškyla akimirkos, praleistos kartu su Tavimi, Tavo saulės šviesumo šypsena, dangaus mėlynumo akimis bei vaikišku ir nenumaldomu noru viską pažinti. Kreipiuosi į Tave Švenčionių vardu ir kviečiu sugrįžti ten, kur prabėgo gražiausios  vaikystės akimirkos.

Ar dar pameni, kaip, būdamas vos ketverių metukų,  basomis kojomis bėgiojai Švenčionių gatvėmis, ir rodės, jog visi miestelio paukščiai gieda tik Tau ir dėl Tavęs? Ar pameni, kaip Skaityti toliau

Nalšios muziejus pristatys švenčionijos sutartines (0)

svencioniu-sutartines-rengeju-nuotr-K100

Spalio 22 d. 17.15 val. Švenčionių Nalšios muziejus (Laisvės a. 1),  visiems, norintiems geriau pažinti Švenčionių krašto sutartinių specifiką ir pasiklausyti gyvai atliekamų sutartinių, pristatys neseniai DVD kompaktinės plokštelės pavidalu pasirodžiusį filmą „Švenčionių krašto sutartinės“. Pristatyme dalyvaus filmo kūrėjai Gvidas Kovėra, Giedrius Litvinas, Violeta Balčiūnienė.

Nalšios muziejaus DVD plokštelėje supažindina su trijų kartų Švenčionių krašto ansamblių giedotojais bei jų atliekamomis sutartinėmis – Lazdinių – Adutiškio Skaityti toliau

Rytų Lietuvai – išskirtinis dėmesys mažinant socialinį ir ekonominį atotrūkį (4)

Švenčionėlių rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 5 d. Ministrų kabineto pasitarime išklausyta Vidaus reikalų ministerijos informacija apie vykdomas priemones, kaip mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos.

28 mln. eurų – tiek Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų skirta projektų įgyvendinimui tautinių mažumų gausiai gyvenamose Rytų Lietuvos savivaldybėse vien pagal VRM administruojamas 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Skaityti toliau

Sirvėtos regioniniame parke vyko pažintis su vaistažolėmis (0)

Sirvėtos regioninio parko nuotr.

Sirvėtos regioniniame parke rugsėjo mėnesį buvo rengtas pirmasis Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionatas. Netoli regioninio parko esantys Švenčionys vaistažolių sostine laikomi jau nuo seno. Šis kraštas garsėja vaistinių žolynų gausa.

Į Sirvėtos regioninį parką varžytis vaistažolių rinkimo čempionate ir pateisinti vaistažolių sostinės vardą atvyko moksleiviai iš Švenčionių progimnazijos, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos ir Adutiškio pagrindinės mokyklos. Skaityti toliau

Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video) (1)

Romuvos stovykla 2012 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šią vasarą, kaip ir kasmet, rugpjūčio 10-16 dienomis Lietuvos Ramuvų Sąjunga Dvarciškių kaime (Švenčionių r.) surengs jaunimui skirtą etnokultūrinę vasaros stovykla. Šį kartą stovyklos skiriama – Švenčionijai .

„Švenčionija – tai visa tai, kas mus supa – visas Švenčionių kraštas su jo šventvietėmis, pilkapiais ir piliakalniais, su šventąją Lietuvos žeme, su stipriu protėvių dainų, giesmių ir sakmių palikimu, su senaisiais protėvių papročiais.

Stovykloje bus skaitomos paskaitos apie rytų aukštaičių – Švenčionių, Adutiškio, Skaityti toliau

Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos) (5)

Ramuvos stovykla 2013 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ramuva jau pradėjo pasirengimą kitų metų stovyklai kurios tema „Amžinoji ugnis baltų žemėse“. Šią stovyklą ketinama surengti 2014 metų rugpjūčio 11 – 17 dienomis jau įprasta tapusioje ir daugelio pamėgtoje vietoje Dvarciškių kaime, Švenčionių rajone.

Šiemet Dvarciškiuose vykusi enokultūros stovyklą „Mes ir tarmės“ buvo skirta Lietuvos tarmėms. Paskaitas apie tarmes ir mūsų tautos dvasinį paveldą stovykloje skaitė žymūs etnologai, baltų kultūros tyrinėtojai: Gražina Kadžytė, Dainius Razauskas, Jonas Vaiškūnas, Jonas Trinkūnas. Skaityti toliau

Švenčionyse vyks dainų ir šokių ansamblių šventė „Lietuva – mūsų namai“ (0)

Švenčionyse vyks dainų ir šokių ansamblių šventė

Liepos 6 d. 19 val. Švenčionyse, Dainų slėnyje prie Bėlio ežero, vyks dainų ir šokių ansamblių šventė „Lietuva – mūsų namai“. Teatralizuotame koncerte – kelionėje per Lietuvą – visomis lietuviškomis tarmėmis žiūrovus sveikins, tautiniais kostiumais, dainomis ir šokiais lietuvių tautinės kultūros įvairovę atskleis per 800 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.  

Šventėje, kurią rengia Švenčionių r. savivaldybė ir Lietuvos liaudies kultūros centras, dalyvaus Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis, liaudiškų šokių grupės „Jievaras“ ir „Joris“, liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“, Skaityti toliau

J.Vaiškūnas: Ši Žemė šventa (156)

Aukštaitijos sutartinių giedotojos ant Perkūno kalno, 2012 m., Švenčionys | svencionys.lt nuotr.

Etnokosmologo, publicisto, aktyvaus Lietuvos Romuvos judėjimo dalyvio, Alkas.lt redaktoriaus, Jono Vaiškūno interviu Baltarusijos interneto portalui Svajksta.by

„SVAJKSTA: Neseniai išėjo Jūsų knyga „Skaitant dangaus ženklus“, skirta 12 atvaizdų ant XVI a. pusmetrinio kaušo analizei. Kaušas po karo buvo atrastas Baltarusijoje, Gardine, o dabar saugomas Raubičiuose. Tuos atvaizdus Jūs apibrėžėte kaip čionykščius Zodiako ženklų simbolius.

Išėjus knygai Lietuvoje paplito išsireiškimas „lietuviškas Zodiakas“. Skaityti toliau

Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena Skaityti toliau

Septintoji Aukštaitijos regiono sutartinių šventė archajiškame Švenčionių krašte (4)

Lazdinių - Adutiškio folkloro ansamblis

Šiais metais gegužės 5 d. Švenčionyse jau septintąjį kartą nuskambėjo Aukštaitijos regiono sutartinių šventė. Tai iš rajono į rajoną keliaujantis renginys, į kurį susirenka sutartinių atlikėjai iš visos Aukštaitijos – giedotojos, ragininkai, skudutininkai iš Kupiškio, Ignalinos, Visagino, Pasvalio, Vilniaus rajono, Panevėžio, Zarasų, Ukmergės. Pirmoji regioninė sutartinių šventė „Kokių sutarysma” surengta 2006 m. Kupiškyje. Šventės sumanytoja – Kupiškio kultūros centro etnografė Alma Pustovaitienė. Šventėje dalyvavo  kupiškėnų „Kupkėmis”, Pasvalio „Rags”, Biržų „Siaudela”, Zarasų „Seluona”, Šiaulių „Vaiguva”, Salamiesčio „Vijunytė” (Kupiškio raj.), rokiškėnų „Gastauta”. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Šventoji Žemė yra čia (33)

Tėviškės medis | matze-photo.de notr.

Gimiau Švenčionių krašte. Nuo gimtosios trobos šiaurės rytų kryptimi tyvuliuoja mįslingas ežeras Šventas,  pietryčių pusėje vilioja Šventos kaimas, šiauriniame krašte vinguriuoja Šventelės upelis… Visi keliai veda į Švenčionis.

Šie šventi vardai neleidžia pamiršti, kad po mūsų kojomis – Šventoji Žemė, kad amžinų savo tvirtybės šaknų  esame šaukiami ieškoti čia – savo šeimoje, savo giminėje, savo Tėvų žemėje. Kaip įmanydami privalome išlikti savimi, išsaugoti savo kalbą, kultūrinį paveldą, svarbiausias tautines vertybes kaip tvirčiausias savimonės atspirtis. Skaityti toliau

Švenčionėlių pilkapiuose skambėjo sutartinės Vėlėms (nuotraukos, audio) (9)

Spalio 22 dieną pagerbti sentėvių pakvietė Lietuvos jaunimo ramuva, kasmet rengianti Ilgių – Vėlinių paminėjimą Švenčionių pilkapiuose.

Šventės dalyviai rinkosi Dvarciškiuose, kitaip dar vadinamose Romuvos kaimu. Čia kasmet įžiebiamas jaunimo etnokultūrinių stovyklų aukuras, rengiamos kalendorinės šventės, jungtuvių, palaiminimo ir kitos apeigos.

Pavakary susirinkusių būrys patraukė link pilkapių. Už trijų kilometrų nuo Dvarciškių pušyne stūkso didingas pilkapynas, kuriame romuviai renkasi jau ne pirmus metus. Būtent jų pastangomis pilkapiai yra sutvarkyti, apvalyti nuo brūzgynų. Skaityti toliau

Švenčionyse išniekinti lenkų legionierių kapai (nuotraukos, video) (30)

Švenčionių kapinėse išniekinti lenkų legionierių kapai | V.Vilkoicio nuotr.Radijo stoties „Znad Wilii“ pranešė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Švenčionių miesto kapinėse buvo išniekinti apie 50 lenkų legionierių kapų. Tačiau Švenčionių policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis šį rytą Lietuvos radijui sakė, kad buvo ištepliota 20 kapų.  Pilkais dažais aplietos ir svastikomis išpaišytos dvi atminimo lentos su lenkiškais ir lietuviškais užrašais, bei nuterlioti juodais dažais lenkų legionierių paminklų kryžiai.

Suniokotus kapus trečiadienį anksti ryte pastebėjo darbininkai atėję tvarkyti kapų. Skaityti toliau

D.Radzevičius. Lenkiški gatvių pavadinimai ir abipusė pagarba. Kaip šauksi, taip ir atsilieps (13)

Šiandien (rugpjūčio 16 d. – Alkas.lt pastaba) teko lankytis ligoninėje. Vos per pusę valandos Santariškių ligoninėje priėmimo skyriuje apsilankė bent keletas žmonių, kurie prie langelio kreipėsi informacijos ne valstybine lietuvių kalba. Rusiškai ir rusiškai/lenkiškai. Panašu, kad visi jie buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Greičiausiai, net mūsų šalies piliečiai. Kai kuriuos atsakymus lietuvių kalba jie puikiai suprato, tačiau vis tiek toliau kalbėjo ne valstybine kalba. Kodėl?

Į šį klausimą bandžiau sau atsakyti gana ilgai. Juk jei supranti lietuvių kalbą, gyveni Lietuvoje, esi jos pilietis, tuomet turėtum žinoti, kad mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai aiškiai nurodo, kad valstybinė kalba – lietuvių? Skaityti toliau

Gilyn į Indiją (II) (0)

Inija ir Jonas Trinkūnai, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš  Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Krišna

Sausio 6 diena. Vakaras prie Gomatos upės       

Gomata laikoma šventa upe, vasarą (liepos – rugpiūčio mėnesį) ji būna vandeningiausia. Dabar ją galima perbristi. Pavakary vaikščiojome Gomatos pakrantėmis ir vėl stebėjome, kaip indai šeria žuvis. Susėdę ant laiptų, nusileidžiančių į vandenį, žmonės barstė žuvims tešlos gabalėlius. Žuvų maitintojai labai įvairūs – vyrai, moterys, paaugliai. Viena mamytė nugnybdavo gabaliuką tešlos ir paduodavo savo mažam vaikui, kuris mesdavo jį į upę. Netoliese vaikščiojo mergaitė, kuri pardavinėjo obuolio dydžio tešlos kukulius, aš taip pat nusipirkau už 10 rupijų du kukulius. Tačiau, supratęs, kad man neužteks kantrybės, nusprendžiau atiduoti vieną kukulį šalia stovėjusiai karvei. Ji tuoj pat pradėjo mane stumdyti savo dideliu minkštu snukiu ir vos nenustūmė nuo laiptų. Žmonės puolė manęs gelbėti ir nuvarė karvutę. Skaityti toliau