Žymos archyvas: Suvalkų kraštas
R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)
1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.
Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.
Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau
V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą (4)
Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.
Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną. Skaityti toliau
K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)
Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau
D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)
Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“. Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.
Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau
Šių metų Kaziuko mugės akcentas – Suvalkijos regionų dienos (0)
Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistai, Kaziuko mugės organizatoriai, Vilniaus etninio kultūros centro atstovai susitiko su Suvalkijos (Sūduvos) regionų dienų mugėje organizatoriais, atstovaujančiais visą Suvalkiją – Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Šakių ir Vilkaviškio rajonus.
„Nuo 2010 metų kasmet Kaziuko mugėje pristatome vieno kurio nors Lietuvos regiono tradicinę ir šių dienų kultūrą. Jau buvo Dzūkijos, Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė: Berznyke niekinama Lietuva (video) (9)
„Kaip paaiškinti, kodėl yra taip, kad nors pas mus, Suvalkų krašte, vyksta tiek daug kultūrinių renginių, taip sparčiai nutautėjame?“ – retoriškai klausia Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyr. redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
„Aušros“ redaktorės nuomone, koncertų ir renginių gausybė nestabdo Seinijos lietuvių asimiliacijos. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, lietuviais užsirašė maždaug 5000 gyventojų (apie 16 proc. mažiau nei prieš 10 metų). Yra įvairių priežasčių, dėl kurių žmonės bijo arba nenori prisipažinti esą lietuviai. Viena iš jų vadinasi Berznykas. Skaityti toliau
Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę (23)
Rugsėjo 22 d. vyko Baltų vienybės ugnies sąšauka, kuri apjungė baltų genčių gyventas ir gyvenamas žemes. Ugnis buvo uždegta virš 70-yje piliakalnių ir kitose su baltų istorija susijusiose vietose Lietuvoje, Latvijoje, Suvalkų krašte (Lenkijoje), Gudijoje (Baltarusijoje). Prieš septynetą metų ugnies sąšauka, minint Baltų vienybės ir Saulės mūšio dieną, prasidėjo tarp Šatrijos ir Girnikų šventkalnių. Šiemet vėl Girnikų kalnas sulaukęs ugnies ženklo nuo Šatrijos kalno jį perdavė kitiems Šiaulių žemės kalnams: Bubių, Salduvės, Luponių piliakalniams, Gegužių kalnui (Majakalniui, Kantyčkalniui). Ant šių kalvų susirinko žmonės prisiminti savo istorijos ir sustiprinti ryžtą gyventi savo protėvių žemėje. Skaityti toliau
D.Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (50)
Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.
Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau
Alytaus kraštotyros muziejuje Šiurpilio piliakalnio radiniai (5)
Balandžio 17 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta paroda iš Suvalkų apygardos muziejaus rinkinių (Lenkija) „Kunigaikščio Šiurpo valdose. 30 metų archeologiniams tyrinėjimams Šiurpiliuose (1981–2011)“.
Ekspozicijoje – archeologų aptikti radiniai, kasinėjant Suvalkijos pagrindinę ir svarbiausią jotvingių gynybinę tvirtovę – aukščiausią Užnemunėje Šiurpilio piliakalnį.
Šiurpilio piliakalnis daugeliui Lenkijos pasienio regiono gyventojų yra gerai žinomas dėl Skaityti toliau
A.Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)
Toliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.
Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.
Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau
D.Tuskas: keisti Švietimo įstatymą (5)
Kaip praneša Lenkijos žinių agentūra PAP, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laiške Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui pareiškė, kad dvišalės švietimo ekspertų darbo grupės darbo rezultatai neatrodo patenkinami ir pasiūlė Lietuvai keisti Švietimo įstatymą.
Šis Lenkijos premjero laiškas yra atsakas į Lietuvos Vyriausybės vadovo ankstesnį laišką, Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė. Nuvalyti, perkabinti ar nukabinti? (35)
Kam tarnauja lentelės?
Dirbant mokytoja taikėsi ir tokių atvejų, kad kai liepi mokiniui surinkti šiukšles, tas paaiškina, kad ne jis prišiukšlino, tegu renka tas, kas mėtė. Vaikai natūraliai vadovaujasi aiškia logika. Pagal panašią logiką – tegul aptepliotas lenteles nukabina tie, kas tepliojo. Nepraėjus mėnesiui nuo lietuviškų kaimų pavadinimų ir lietuvių paminklų išniekinimo, rugsėjo 14 d. nukabinėjamos tos aptepliotos lentelės. Skaityti toliau
