Žymos archyvas: subkultūros
A. Kalėdienė. Etninės kultūros apraiškos festivaliuose (7)
Pastaraisiais metais didėjant migracijai ir plintant kosmopolitinėms idėjoms, jaunimo subkultūrinių grupių dalyviai vis dažniau domisi etninio tapatumo idėja. Nemaža dalis Lietuvoje vykstančių lauko festivalių („Kilkim Žaibu“, „Mėnuo Juodaragis“, „Margos Pievos“, „Vilkų Žiema“, „Tėvynei“, „Iš kartos į kartą“ „Jotvos vartai“, „Apuolė 854“ ir kt.) ir netgi kai kurių miestų šventės (Trakų viduramžių šventė, Kauno Hanza dienos, Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje) savo muzikines ir kultūrines programas kuria siekdami puoselėti ir populiarinti etninę kultūrą. Minėti jau tradiciniais tapę festivaliai (pradėti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), dalyvių įvairovė ir gausa liudija didėjantį susidomėjimą etnine kultūra, poreikį ieškoti jos šiuolaikinių Skaityti toliau
V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus (13)
Labai smagu matyti Lietuvą ką tik atšventusią jau 25-ąjį savo gimtadienį, ir, panašu, sėkmingai atsiplėšusią nuo sunkios praeities. Visai netrukus po kovo 11-osios ateina ir kita, istorinės praeities minėjimui skirta diena – kovo 16-oji, arba Knygnešio diena. Lietuvai žengiant pirmyn į XXI a., mes galime iš naujo įvertinti mūsų tautinius mitus ir įsitikinimus. Šiuolaikinis išsilavinimas ir modernus mąstymas įgalina ir išlaisvina, ir nėra abejonių, kad dabarties pilietis geba daug geriau suvokti, analizuoti ir strategiškai formuoti savo šalies politines ir ekonomines galimybes, nei galėjo tą padaryti galėjo tūlas, patriotizmo įkaitintas ir pradinio išsilavinimo neturintis XIX a. antros pusės lietuvis. Skaityti toliau
M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje (14)
Tautų Pavasario laikais viena pagrindinių tautininkų idėjų buvo išskirtinė kiekvienos tautos teisė gyventi savo etnoistorinėse žemėse ir jose kurti savo suverenią tautinę valstybę. Versalio sistemoje, daugeliui Europos tautų, anksčiau priklausiusių įvairioms imperijoms, sukūrus tautines valstybes, etninių žemių ir tautinių mažumų klausimai daug kur liko problemiški. Lietuvių etninės žemės liko Lenkijos ir Vokietijos sudėtyje, vokiečių etninės žemės atsidūrė Prancūzijos sudėtyje, vengrų žemės – Rumunijos sudėtyje, drauge su šių tautų atstovais.
Ne visas tautines mažumas sudarė vietiniai svetimų etninių žemių senbuviai. Skaityti toliau
A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)
„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.
Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau
