Žymos archyvas: statistika

R. Karbauskis. Pokyčiai alkoholio kontrolės sistemoje neišvengiami (33)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Labai prašant liberaliam jaunimui, kuris neįvertina alkoholio poveikio mūsų visuomenei, dalinuosi baisia statistika.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenys) 2001-2016 metais Lietuvoje oficialiai registruota:

Visose amžiaus grupėse:

148599 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; Skaityti toliau

Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra ES (0)

 jenniferelliott.com nuotr.

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc.

Svarbu, kad šis rezultatas atspindi ilgalaikes tendencijas – vertinant 2010–2016 m. laikotarpio duomenis, mūsų šalis taip pat yra antra pagal pasiektą pažangą, Skaityti toliau

A. Veryga. Azartinių lošimų pramonė „galanda dantis“ (0)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Esu rašęs, kad Lietuva tikras stebuklų kraštas, kuris sprendžia ne savo,  bet verslo grupių užsakomas problemas.  Vienas iš naujesnių pavyzdžių dirbtinis spaudimas valstybės institucijoms perskaičiuoti alkoholio vartojimo statistiką, verslui tvirtinant, kad problema ne pardavimai, o neteisinga vartojimo apskaita. Pastangos nusipelnysiančios kokio nors atlygio?.

Neabejoju, kad kažko panašaus greitai sulauksim ir iš lošimų pramonės. Panašu, tabako pramonės verslo plėtros subtilybes perėmusi alkoholio pramonė nėra vienintelė greitai besimokanti.  Dar vienu visuomenės skausmu tampa azartinių lošimų pramonės apetitas ir tikslai. Deja vu. Skaityti toliau

A. Veryga. Ko siekia alkoholio suvartojimo statistikos „patikslintojai“? (5)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seimas ėmėsi pastangų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.

Vos tik kažkam kilo norų patikslinti statistiką, iš karto atsirado „politinė valia“ prispausti LR Statistikos departamentą atlikti perskaičiavimus. Ir štai,  paskelbiama statistika, kuri yra labiau „politiškai korektiška“, nes Statistikos departamentas alkoholio gamintojų pageidavimu sumažino alkoholinių gėrimų suvartojimą, pranešę, kad tai Skaityti toliau

A. Veryga. S. Galadauskas nuslopo, o E. Šiškauskienė atsigavo, atstovaudama priklausomybių pramonėms (6)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Ar prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o „pakoreguodavo“ statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie 2 litrus iš 15 išgeria užsieniečiai. Skaityti toliau

Praėjusiais metais naujų įmonių įsteigta net 26,9 proc. mažiau (0)

L. Gavenaite_Cebereke. Imones nuotr.

Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 088 ūkio subjektai. Tai yra net 26,9 proc. mažiau negu 2014 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausia – Tauragės. Ar susidariusi situacija rodo prastesnę šalies ekonomikos situaciją ir verslo lūkesčius?

Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė sako, kad mažesnis įsteigtų naujų ūkio subjektų skaičius nesusijęs su prastesne ekonomikos situacija šalyje. Šį reiškinį greičiau įtakojo pasikeitusi verslo teisinė aplinka ir priimti nauji teisės aktai. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar atrems Lietuva didžiąją nekarinę grėsmę? (11)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos piliečiams neleidžiama pamiršti vieno nedraugingo kaimyno keliamų  hibridinio karo ar atviros agresijos grėsmių. Niekas nesako, kad be pagrindo.  Tačiau, kai kurie Lietuvos politikai nebeišmanytų ko griebtis, jeigu po ranka neturėtų šių grėsmių  ir galimybių  periodiškai, ypač prieš rinkimus, sukelti gąsdinimo karu isteriją. Gal todėl jie nemato paties didžiausio nekarinio pavojaus, kuris jau seniai pakibęs virš Lietuvos.

Kitados man neišdildomą įspūdį padarė Lietuvių fronto bičiulių „Į laisvę“ fondo Čikagoje išleista profesoriaus, įžymaus išeivijos atstovo Adolfo Damušio, nedidelė, tačiau nepaprastai talpi knygutė, Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu (74)

Prof. Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Kalbant apie dabartinę Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį, paprastai imami 2011 m. surašymo duomenys, nors tie duomenys kasmet vis labiau sensta ir tolsta nuo tikrovės.

Pastarųjų trejų metų duomenys rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo  2011 iki 2014 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų –  nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 147 000 (5,02 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 539 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių procentas ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014). Skaityti toliau

Paskelbtas atnaujintas kultūros statistikos leidinys „Kultūra“ (0)

small_statistika-virselis-lrkm.lt-nuotr

Po šešerių metų pertraukos pasirodė atnaujintas kultūros statistikos leidinys „Kultūra“.

Vienas iš susitarimų – atnaujinti kultūros statistikos leidinio sudarymą ir publikavimą (paskutinis leidinys publikuotas 2009 m.).

Tad 2015 m. Lietuvos statistikos departamentas po ilgos pertraukos atnaujino bei papildė aktualiais statistiniais rodikliais reguliarų kultūros statistikos leidinį „Kultūra“. Paskutinis statistikos leidinys „Kultūra“ buvo skelbtas tik 2009 m. Skaityti toliau

Liberalai ragina rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės (4)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Šiandien įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje.

„Pagal gyventojų skaičių vis besitraukiančiai Lietuvai šiandien reikia esminių pokyčių ir ryžtingų sprendimų. Mūsų piliečiai turi įgyti teisę nuspręsti savo tautos ir valstybės ateitį, pasisakant dėl Konstitucijos pataisos dvigubos pilietybės klausimu. Skaityti toliau

Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis (0)

Roger Blackwell nuotr.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms. Skaityti toliau

Statistika skelbia, kad Lietuvoje daugėja santuokų (0)

R.Vaickutės nuotr.

Praeitais metais Lietuvoje įregistruotos 22 908 santuokos (užpernai – 21 349). Didesnė jų dalis (13 888) buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose ar pačių jaunavedžių pasirinktose vietose. Likusios santuokos buvo registruotos bažnyčiose (6 310) arba užsienyje (2 710) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.

„Nors, kaip skelbia statistika, Lietuvoje gyventojų mažėja, tačiau mus džiugina žinia, kad pernai įregistruota maždaug pusantro tūkstančio santuokų daugiau negu ankstesniais metais. Skaityti toliau

Didėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (0)

GripasUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 m. 1 sav. (gruodžio 29 – sausio 4 d.)  siekė 34,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 52-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 26,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1 savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Skaityti toliau

Skelbiama, kad užsienyje išsibarstę per 600 tūkst. lietuvių (1)

A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2005–2014 m. pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, pasaulyje gyveno 3 663 tūkst. lietuvių: Lietuvoje – 3 043,4 tūkst. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

Dauguma – 82 procentai, arba 508,2 tūkst. – užsienio lietuvių gyveno Europoje, 13,7 procento, arba 84,9 tūkst. – Šiaurės Amerikoje, 4,3 procento, Skaityti toliau

Lietuviai pagal muzikos klausymą internete – tarp pasaulio lyderių (0)

natosInternetinės muzikos paslaugos „Deezer“ statistika rodo, kad vidutinis muzikos mėgėjas Lietuvoje muzikos internete klausosi aktyviausiai pasaulyje.

„Deezer“ paslaugos vartotojai iš Lietuvos vidutiniškai per dieną perklauso 34 dainas.

Tuo tarpu vidutinis europietis per dieną išklauso tik 27 dainų, o pasaulio vidurkis siekia 33 dainas per dieną vienam vartotojui.

Lietuviai smarkiai lenkia kitų Baltijos šalių muzikos mėgėjus. Latvijoje klausytojas per dieną internete išgirsta vidutiniškai 25 dainas, Estijoje – 20.

Skaityti toliau

Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, kad euro įvedimas atveš jam tiesioginę naudą (9)

Alkas.lt koliažas

Gyventojai atskleidė, kokios didžiausios naudos tikisi iš euro. Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad euras jiems atneš tiesioginės naudos – šalyje bus sukurta daugiau darbo vietų, augs darbo užmokestis, pigs skolinimasis, kils mažiau rūpesčių dėl valiutos keitimo, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai.

Tačiau 74 proc. apklausos dalyvių teigė tiesioginės naudos iš euro nesitikintys. Skaityti toliau

Minima sostinės įkūrėjo Gedimino diena (0)

Gediminas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 28-tąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę. Skaityti toliau

Sumažėjo išvažiuojančių ir padidėjo į Lietuvą grįžusių Lietuvos piliečių skaičius (5)

lietuvaitesPagrindiniai 2013 m. demografiniai rodikliai

2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo emigrantų ir padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusiųjų) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 944 tūkst. žmonių. Per praėjusius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27,4 tūkst. (0,9 proc.). Pagrindinę sumažėjimo dalį – 61 procentą – nulėmė neigiama neto tarptautinė migracija (16,7 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo). Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (mirė 10,7 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių) gyventojų skaičius sumažėjo 39 procentais. Skaityti toliau

Šiandien minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena (0)

vyrai ir moterys1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Dar 1982 m. Vienoje buvo patvirtinta tarptautinė senėjimo problemų sprendimo programa, o 1991 m. Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstytas požiūris ir į senatvės problemas ir nuostatai, kurių patariama laikytis visoms šalims.

Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, Skaityti toliau

Kas trečias lietuvis moka dvi ne gimtąsias kalbas (1)

thinkingpotatoes.wordpress.com nuotr.

Kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Skaityti toliau

Per septynerius metus Lietuvoje moksleivių sumažėjo beveik trečdaliu (0)

mokyklaŠvietimo informacinių technologijų centro duomenimis šių mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių.

O tai 31 proc. mažiau, nei 2005–2006 mokslo metais. Jei lygintume su 2011–2012 mokslo metais, mokinių sumažėjo 4,8 proc.

2012-2013 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1242 bendrojo Skaityti toliau

Pernai į Lietuvą sugrįžo 3,3 tūkst. piliečių daugiau nei užpernai (0)

istirpdyta-lietuva-alkas2012 m. 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo.

2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., emigrantų skaičius sumažėjo 1,3 karto (12,8 tūkst.). Vidutiniškai 2012 m. 1 tūkst. gyventojų teko 13,7 emigranto (2011 m. – 17,8). Skaityti toliau

Baltijos šalių tyrimas: Lietuvoje maisto produktai pigesni nei Estijoje ir Latvijoje (1)

ecdc.europa.eu nuotr.

Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai per mėnesį Latvijoje kainuoja beveik 14 proc. daugiau nei Lietuvoje ir beveik 5 proc. daugiau nei Estijoje. Tokie rezultatai paaiškėjo „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutui atlikus maisto produktų kainų tyrimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Remiantis 2013 m. sausio mėnesį prekybos tinkluose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai Skaityti toliau

2012 m. paskutinio ketvirčio vidutinis užmokestis augo 2,8 proc. (0)

Careerrocketeer.com nuotr.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2232,0 lito, valstybės ir privačiajame sektoriuose – atitinkamai 2386,1 ir 2140,2 lito.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1730,4 lito, valstybės sektoriuje – 1842,9 lito, privačiajame – 1663,4 lito.

Palyginti su trečiuoju 2012 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,8, valstybės sektoriuje – 3,4, o privačiajame – 2,3 procento. Skaityti toliau

Praeitais metais bendrasis vidaus produktas padidėjo 3,6 proc. (0)

R.Subačiaus nuotr.

2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas, įvertintas pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, siekė 112 411 mln. litų to meto kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 procento. Teigiamas pridėtinės vertės pokytis 2012 m. stebimas visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, išskyrus statybos. Skaityti toliau

Tyrimas: netekę pajamų ilgiau nei tris mėnesius išgyventų tik trečdalis Lietuvos gyventojų (0)

Pinigai | alkas.lt

Nors dauguma Lietuvos gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, tačiau net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3–6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. – taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę – dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn. – 26 proc. apklaustųjų, 1–3 mėn. – 28 proc. Skaityti toliau

Statistikos departamentas: kaime gyvena lygiai trečdalis Lietuvos gyventojų (8)

Lietuvos geografinis žemėlapis

2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Mieste gyveno 2 mln.31 tūkst. 211 (66,7 proc.), kaime – 1 mln. 12 tūkst. 218 (33,3 proc.) gyventojų. Laikotarpiu tarp surašymų (2001–2011 m.) mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkst. Mieste vyrai sudarė 44,9 proc., moterys – 55,1 proc. visų gyventojų, kaime – atitinkamai 48,4 ir 51,6 proc. Skaityti toliau

Iki 3 mln. gyventojų Lietuvai trūksta 21 tūkstančio (1)

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 28,4 tūkst. (0,9 proc.). Jis mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 proc. bendro sumažėjimo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) ir 24,1 proc. – neigiama natūrali kaita (mirė 6,8 tūkst. daugiau žmonių negu gimė kūdikių).

2013 m. pradžioje 103 miestuose gyveno 1 mln. 995 tūkst. (67 proc.) Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

Informacinių technologijų statistiniai duomenys kaupiami vienoje sistemoje (0)

ivpk.lt nuotr.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) įgyvendino projektą, skirtą Informacinės visuomenės plėtros stebėsenos informacinei sistemai (IVPSIS) sukurti.

Naujoje nuolat atnaujinamoje duomenų bazėje, pasiekiamoje IVPK interneto svetainėje, vienoje vietoje yra kaupiama įvairių šaltinių statistinė informacija, susijusi su informacinių technologijų situacija šalyje. Šia informacija gali naudotis ir viešosios institucijos, ir plačioji visuomenė. Taip pat sistema veikia kaip įrankis, skirtas optimizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų informacinės visuomenės plėtros projektų stebėsenos procesus – joje kaupiama įvairi administruojant projektus aktuali informacija. Skaityti toliau