Žymos archyvas: SSRS

Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją? (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“ | archyvo nuotr.

Ne kartą esu rašęs apie tebesitęsiantį ginčą, kas gi sugriovė Sovietų Sąjungą. Nuopelnus už šios imperijos žlugimą prisiima daug kas, bet neabejotinai viena iš pirmųjų SSRS griovėjų buvo Lietuva. Dabar istorijos ratas tarsi apsisuko: Rusijos ekonomika braška per visas siūles, jos agresyvi politika primena prieškarį, ir visiškai logiška klausti: ar vėl nebūsime pradininkai išklibindami V. Putino imperijos pamatus?

Šermenys Viskulių kaime

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

Dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialisto dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius dr. V. Tininis, Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis, Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, koncertuos LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas). Renginio vedėjas – LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos? (7)

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Rusijoje kilusi didžiavalstybinė šovinistinė isterija pasiekia neribotus mastus. Kaip Vladimiras Leninas po 1917 m. perversmo rengė planus eksportuoti bolševikinę revoliuciją į visą pasaulį, taip jo bendravardis Vladimiras Putinas po beveik 100 metų juos pradeda vykdyti, ketindamas sugrįžti į buvusios imperijos teritorijas.

Atleiskite – apsirikome: ne tik į buvusios carinės ar SSRS ribas. Maskva po 60 metų ne tik susigrąžino Krymą, kur dabar kuria dar vieną militarizuotą, į Kaliningrado sritį panašų rusišką an(eks)klavą, separatistų rankomis grobia pietryčių Ukrainą, ne tik kontroliuoja dvi pietines Gruzijos teritorijas, Skaityti toliau

Rusija užsimojo prieš lietuvius atsisakiusius tarnauti okupacinėje SSRS kariuomenėje (1)

wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 8 d. BNS išplatino pranešimą, kad Rusija pasišovė atnaujinti ketvirčio amžiaus senumo baudžiamąją bylą prieš lietuvius kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Šiuo klausimu pradėjus domėtis žiniasklaidai paaiškėjo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra šių metų vasarą iš Rusijos gavo teisinės pagalbos prašymą.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, BNS paaiškino, kad šis teisinės pagalbos prašymas nebus tenkinamas, nes ši veika kurią Rusija pripažįsta Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija (11)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

1939 metų rugsėjis – SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto įgyvendinimo mėnuo. Tai laikotarpis, kai imperijų sąmokslas virto visos Europos, ypač rytinių jos pakraščių tragedija ir apvainikuotas dviveidiško jų sąmokslo rugsėjo 28-ąją, kai ta Europa buvo iš naujo persidalinta.

Ar bereikia priminti, kad tas rugsėjis prieš 75 metus labai jau primena šiandienos situaciją, apie ką garsiai šaukia Vakarų spauda, kaltindama savo šalių valdančiuosius abejingumu įvykiams aplink Ukrainą… Štai laikraštis „The Washington Post“, vesdamas paraleles su 1939-ųjų rugsėju, retoriškai klausia: „Ar kalbos apie karą Europoje – isterija?“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi? (33)

Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Skaityti toliau

Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)

Aleksandras Štromas | vilniausmuziejai.lt nuotr.

1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.

Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau

A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu (13)

Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius.

Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas – latvių atminties saugotojas“. Straipsnio turinys sukėlė nemažos skaitytojų dalies pasipiktinimo audrą, siūlant kitiems laikyti straipsnį melų jovalu. Skaityti toliau

Paberžėje vyks koncertas Tėvui Stanislovui atminti (12)

Tėvas Stanislovas

Birželio 29 d. 15 val. Paberžėje bus aukojamos šv. mišios, o po jų apie 16 val. skambės Liudo Mikalausko (bosas), Sabinos Martinaitytės (sopranas) ir pianistės Audronės Eitmanavičiūtės koncertas „Pagarbinkim Lietuvą“, skirtas Lietuvos šviesuolio kunigo Tėvo Stanislovo atminimui.

Tai jau antrasis šio sezono kamerinis renginys Paberžėje, skirtas Tėvui Stanislovui atminti. 1863 metų sukilimo muziejus šiais metais pakvies susirinkti  Paberžėje ir rugsėjo 28-ąją – tą dieną kartu su L.Mikalausku ir Vilniaus valstybiniu kvartetu bus minimas Tėvo Stanislovo gimtadienis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (13)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje? (1)

Rusija, 1993 spalio 4 d. įvykiai | AFPScanpix nuotr.

Stiprėjant Vladimiro Putino vienvaldystei, Rusijoje vis labiau girdisi Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino kritika. Vienas pliekiamas už tai, kad inicijavo SSRS iširimą, kitas – kad diskreditavo sąvokas „demokratija“ ir „reformos“. Pirmasis prieš metus išleistoje knygoje „Vienas su savimi“ neigiamai vertina antrąjį už „asmeninės valdžios ir šeimos valdžios režimo“ įteisinimą, už neapgalvotą privatizaciją, kuri skatino socialinę nelygybę, už Čečėnijos karą ir veiksmus prieš parlamentą 1993-siais. Tuo tarpu V. Putinas „perestrojkos“ lyderiui pernai grubiai atkirto, kad jis geriau turėtų palaikyti liežuvį už dantų.

Kai tankai grįžo iš bulviakasio…

Vienu žodžiu, Rusijoje šio kalbos padargoniekas už dantų nelaiko, o pastaruoju metu, artėjant Baltųjų rūmų šturmo Maskvoje 20-mečiui, kai kuriems, jaučiantiems ir skatinantiems nostalgiją Sovietų Sąjungai, jis iš viso atsipalaidavo. Skaityti toliau

A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)

europaLietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines  mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?

Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

A.Liekis. Tautos išlikimo vadovėlis (57)

Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Išleidau beveik 900 p. knygą „Prezidentinė Lietuva (1919–1920, 1926–1940)“.  Tai bene 40-oji mano knyga apie lietuvių tautos raidą ir pirma istoriografijoje, kurioje pateikiama išsami 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, jo priežasčių ir pasekmių tautos ir nepriklausomos Lietuvos socialiniam gyvenimui, ūkiui, švietimui, mokslui, tarptautinei padėčiai ir kt. analizė. Atskira (128 p.) knygute išleista ir šio veikalo santrauka.

Prezidento vaidmuo

Kodėl ryžausi rašyti ir išleisti knygą, skirtą gruodžio 17-osios perversmui ir po jo iki SSRS okupacijos trukusiam šalies prezidentiniam valdymui? Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė išbraukė A.Paleckį iš valstybės apdovanotųjų sąrašo (10)

Algirdas Paleckis | BFL, T. Lukšio nuotr.

Kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Valstybės apdovanojimų  įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Valstybės apdovanojimų tarybos siūlymu, pasirašė dekretą, kuriuo už apdovanotojo vardo pažeminimą išbraukė Algirdą Paleckį iš valstybės apdovanotųjų sąrašo.

A.Paleckis yra nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, sovietų įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus mūsų šalies gyventojams bei už tai, kad įžeidė žmonių, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos (5)

Michailas Gorbačiovas Lietuvoje, 1990 m. sausyje | RIA/Scanpix nuotr.

Jis atrodo nekaip: per didelio svorio, išpurtęs veidas. Visus pastaruosius pusantrų metų jis praleido ligoninėse. Keturios operacijos per penkerius metus, sunki diabeto forma. Pernai gegužę „Twitter“ tinklas netyčia jį jau palaidojo. Žinoma, be pėdsakų tai nepraeina.

Tas žmogus – Michailas Gorbačiovas, kuriam kovo 2 d. sukanka 82-ji. Pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, prieš 21-erius metus nužengęs nuo politinės scenos. Parašė 5 knygas, pirmoji išėjo dar 1987 m. ir buvo pašvęsta „perestrojkai“. Antroji buvo apie Vokietijos susijungimą. 1995 m. išėjo jo atsiminimų knyga. Paskui M. Gorbačiovas puolė į melancholiją, ir pernai lapkritį pristatė naują 600 puslapių knygą, pavadintą „Vienui vienas“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas… (0)

© Reuters/Scanpix

Netrukus kai kas jausmingai atsidus ar net nubrauks ašarą: prieš 60 metų mirė Josifas Stalinas. Galbūt kokie nors veikėjai iš socialistų partijos ar šiaip nostalgiją stalininiams laikams jaučiantys žmoneliai surengs paminkes (paminėjimą), pasakys gedulu persunktą ir šiuolaikinę Lietuvą koneveikiančią kalbą, mels Tautų vadą atgimti ir galų gale įvesti tvarką…

Paminėkime ir mes, tačiau, žinoma, neverkšlendami, neišaukštindami, o tik dėliodami faktus ir versijas.

J.Stalinas mirė 1953-ųjų kovo 5 d. beveik 10 val. vakaro Maskvos laiku. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis jis sirgo seniai. Pirmi insultai jį ištiko dar 1945 m. spalio 10 ir 15 d. Kremliaus ligoninėje ilgą laiko buvo vedama „J.Stalino ligos istorija“, tačiau, 1952 m. suėmus jo asmeninį gydytoją V.Vinogradovą, visi medicinos dokumentai buvo sunaikinti jo paties pavedimu. Skaityti toliau

Pasirodė 2-oji V.Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925-1940 metais“ dalis (0)

Lietuvos diplomatijos istorija 2 tomas antra dalis2007 metų pradžioje daug dėmesio susilaukė istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, diplomato Vytauto Žalio pirmasis „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomas. Praėjus jau beveik 6 metams nuo pirmojo tomo išleidimo pasirodė ir antrojo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ tomo pirmoji bei antroji dalis.

Antrojo tomo „Lietuvos diplomatijos istorijos 1925-1940 metais“ pirmojoje dalyje pateikiama glausta Lietuvos diplomatinės tarnybos raidos apžvalga, pristatomi kai kurie jos veiklos aspektai trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Daugiausia dėmesio skiriama užsienio reikalų mi­nistro D. Zauniaus asmeniui, jo pastangoms reformuoti Lietuvos diplomatinę tarnybą, paverčiant ją darniai funkcionuojančiu ir sistemingai, profesionaliais pagrindais dirbančiu mechanizmu. Pristatomi ir kiti to meto Lietuvos politikai ir diplomatai, aptariama jų veikla, tarpusavio santy­kiai. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys (3)

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Skaityti toliau

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė (audio) (1)

Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.

Sausio 14 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos organizuojama spaudos konferencija „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos reikšmė ir šiandiena“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimui.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto profesorius istorikas Dr. Vygantas Vareikis.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė: Skaityti toliau

J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus (3)

Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.

Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?

Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau

Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną (0)

Sausio 11 d., 14 val., Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6) įvyks parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas, kuriame dalyvaus šių įvykių liudininkai.

„Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiškus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukas“, – teigė Kauno miesto muziejaus atstovai. Renginys nemokamas. Paroda veiks iki vasario 28 d. Parodą parengė Eglė Jasulaitytė, apipavidalino Agnietė-Janušaitė-Vitkūnienė. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

B.Genzelis. Ištikimo Bičiulio netekus (13)

Skiriama šviesiam prof. Arnoro Hanibalsono (1934-2012) atminimui

Pasiekė liūdna žinia iš Islandijos: Naujųjų metų išvakarėse – 2012 m.gruodžio 28 d. mirė Lietuvos Garbės generalinis konsulas  Islandijoje, Reikjaviko  universiteto profesorius, ištikimiausias Lietuvos bičiulis Arnoras Hanibalsonas (Arnor Hannibalsson). Analizuodami  Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, turim prisiminti kokį vaidmenį mūsų istorijoje suvaidino broliai Hanibalsonai.

Vienas dalykas – kai įvykiai srovena įprastine vaga ir kitas – kai esama įvairiausių kliuvinių.  Kol valstybė nepripažinta, negalimi jokie politiniai, ekonominiai kontaktai su išoriniu pasauliu, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte (7)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Okupacijų žalos atlyginimas daugeliui atrodo bereikalingas rūpestis, tik gadinantis santykius su kitomis valstybėmis. Pastarosios visaip suka uodegą, pirmiausia apskritai nepripažindamos okupacijos fakto, o antra, ginčydamos, kas kam turi atlyginti patirtus nuostolius.

Ginčas gali tęstis iki begalybės, tačiau yra vienas daugiau moralinis šios problemos aspektas: istorinis teisingumas reikalauja, kad šalys agresorės atsakytų už savo nusikaltimus prieš kitas tautas ir nesiryžtų pakartoti tokių veiksmų ateityje. Štai kodėl visų – lenkiškosios, nacistinės ir sovietinės – okupacijų padarytos žalos pirmiausia turi būti visuotinai pripažintos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais… (3)

A.Sniečkus (kairėje) tarp 16-osios divizijos karių. Klaipėda, 1945.01.28 d. | runivers.ru nuotr.

Karas. Vis mažiau lieka tų, kurie yra patyrę jo baisumus. Dabartinė karta kai ką žino iš istorijos vadovėlių, iš senelių ar tėvų pasakojimų, iš internetinių nuogirdų. Ir aš esu pokario vaikas. Teprisimenu tik tėvo pasakojimus, kad per gimtąjį miestelį frontas ėjo dvi savaites – vieną į Rytus, kitą – į Vakarus. Tuo metu visa šeima sėdėjo sode iškastame bunkeryje, o verdančiai valgį motinai karo vaizdas asocijavosi su paklydusios kulkos smigtelėjimu į krosnies „kaktą“…

Lietuviais nepasitikėjo…

Bet tai vienas juokas tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo mūšiuose. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau