Žymos archyvas: SSRS

„Aktualus interviu“: Pokalbis su signataru Egidijumi Bičkausku apie Sausio 13-ąją (video) (0)

Egidijus Bičkauskas | penki.lt nuotr.

Sausio 13-ąją aukų galėjo būti daugiau… Pokalbis su Nepriklausomybės Akto signataru, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu SSRS Egidijumi Bičkausku.

Laidą veda politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

 

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: 1991 metų sausis – apgynėme Nepriklausomybę (video) (0)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.

Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.

Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau

Sovietų Sąjungos suirimui – 25-eri (0)

Minimas 25-ąsias Belovežo susitarimas | Demokratijos parlamentinio forumo nuotr.

Gruodžio 8 d. tarptautinė bendruomenė mini 25-ąsias Belovežo susitarimo, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas bei paskelbtas Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimas, metines. Susitarimą pasirašė Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai: Borisas Jelcinas, Stanislovas Šuškevičius ir Leonidas Kravčiukas. 

Europos Parlamento narys Gunaras Hiokmarkas kartu su Lietuvos Seimo nariu ir Demokratijos parlamentinio forumo prezidentu Emanueliu Zingeriu šiandien Europos Parlamente Briuselyje surengė apvalaus stalo diskusiją, skirtą Belovežo susitarimo 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas (video, nuotraukos) (3)

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. Mauručiuose  ties Kauno ir Prienų rajonų riba, šalia automagistralės „Via Baltica“, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose, Vyties Kryžiaus kavalieriaus, generolo Kazimiero Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.

Atidengus paminklinį akmenį garbės salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai. Pagarbą Lietuvos didvyriui kartu su kariškiais atidavė ir jaunieji Lietuvos skautai. Skaityti toliau

Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“ (0)

Misija Sibiras2016_FB foto

Liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“. Šiais metais komanda, sudaryta iš 16 pilietiškų jaunų žmonių, keliaus į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – už Šiaurinio poliarinio rato esantį Igarką, kur yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje.

„Misija Sibiras 2016“ dalyviai – verti pagarbos. Šiandien, vedini pareigos ir meilės Tėvynei, Jūs išvykstate į garbingą misiją, padėsiančią išsaugoti istorinę atmintį. Dėkoju už žygdarbį, kurį atliksite Lietuvai ir mums

Skaityti toliau

A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)

Prie mikrofono stoties vadovas Petras Mikalajūnas | archyvinė nuotr.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Radijo pradininkai ir bendražygiai

Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video) (11)

Filmo „Hitlerinis altruizmas: Lietuvos išvadavimas“ stopkadras

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“.

Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti. Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms  (1)

Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Birželio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Mes be Tėvynės“.

Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Dauguma daiktinių eksponatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė, pavieniai pasiskolinti iš privačių asmenų. Ikonografinė ir dokumentinė parodos dalis papildyta Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (53)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Naujas Šaltasis karas: Lietuva vėl jo epicentre? (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar esate gyvenęs Šaltojo karo laikais? Jeigu ne – nežinote tos nuolatinės įtampos ir baimės, kad štai atsitiks menkiausias konfliktas ir prasidės Karštasis, tai yra, tikras karas, ir mama eilinį kartą ant duoninės krosnies džiovins džiūvėsius, tėvas baugiai klausysis užsienio radijo…

Jeigu gyvenote (o tokių, deja, taip mažėja) – tai prisimenate, kaip visas pasaulis įnirtingai kovojo už taiką ir kartu be saiko ginklavosi, grasino branduoliniais užtaisais, pardavinėjo ginklus, kėlė karus ir konfliktus, varė neribotą propagandos srautą vieni ant kitų. Taip, mes buvome to Šaltojo karo įkaitai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas? (nuotraukos) (6)

Rimvydas Valatka | delfi.lt, M. Ažušilio nuotr.

Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip kniazius tampa kankiniu… (pirmadienio mintys) (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip ir buvo galima tikėtis, teisėsauga, beveik 10 metų prastumdžiusi Darbo partijos ir jos vadovo bylą pirmyn-atgal, nuleido viską, kaip sakoma, į garą ir milijonieriui už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą priteisė tik kažkokių ten 6800 eurų baudą.

Toks sprendimas idėjinį darbiečių vadą labai pradžiugino. TV žurnalistės paklaustas, ar jaudinosi ir bijojo prieš lemtingąjį sprendimą, politikas atsakė neigiamai. „Baimė jau seniai praėjo. Kitas dalykas – aš esu tikintis ir tikėjau iki paskutinio, kad vis tiktai įsigalios teisingumas. Tikrai esu dėkingas ir atsirado didesnis pasitikėjimas valstybe“, – sakė Viktoras Uspaskichas. Skaityti toliau

V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę (2)

TFP surinkti parašai įteikiami Vytautui Landsbergiui | F. V. Porfilio nuotr.

Lietuvoje tikriausiai vis dar labai mažai žmonių žino tarptautinę organizaciją „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property – TFP). Jai, pasak a.a. signataro Algirdo Patacko, Lietuva iki šiol nešioja nedovanotiną moralinę skolą. Už ką?

Katalikiškas judėjimas, įkurtas Plinio Korejos de Oliveiros (Plinio Corrêa de Oliveira)  (1908-1995) 1960 metais Brazilijoje, Lietuvoje yra įleidęs labai silpnas šaknis  ir tarsi neturėtų būti žinomas, jei ne viena neeilinė detalė. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1990 metais, TFP visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną? (8)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Afganistanas – Ukraina – Sirija. Tokiu maršrutu keliauja karinga Rytų orda, pridengdama savo agresiją nuolatine kova su JAV imperializmu, nacionalinių interesų gynimu, savo saugumo užtikrinimu, kilniais antiteroristiniais tikslais.

Istorikai įžvelgia ir kitų Šaltojo karo konfliktų, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo sovietai: arabų ir Izraelio konfliktas, Karibų krizė, Vietnamo ir Korėjos karai… Vieniems jie tiekė ginklus, išbandė savo naujausią techniką, kitur dalyvavo nuverčiant jiems nepalankius režimus, šalinant jų lyderius, kitose vietose – atvirai priešinantis Amerikos dominavimui. Kiti gi mano, kad tai amžinas KGB ir CŽV konfliktas. Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

A. Zolubas. A. M. Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas neteisėtai ir nepelnytai (13)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.

Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.

Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

B. Makutinovičių ir V. Razvodovą siūloma nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme (1)

Sausio 13-oji Lietuvoje_lt.wikipedija.orgBuvusius omonininkus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą siūloma pripažinti kaltais ir jiems skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmes jas atliekant pataisos namuose.

Tokia bausmę trečiadienį Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bylą, pasiūlė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Alvydas Valiukevičius.

B. Makutynovičius ir V. Razvodovas kaltinami tuo, jog nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio SSRS agresijos Skaityti toliau

Vyks naujos A. Terlecko knygos pristatymas (0)

Terleckas A_llks.lt

Vasario 3 d., antradienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks naujos Antano Terlecko knygos „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ pristatymas. Renginio pradžia – 17.30 val. Dalyvaus knygos autorius Antanas Terleckas, jo šeimos nariai, draugai ir bendražygiai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Knygą „Lietuvoje iš vėjo ir šalčių žemės sugrįžus“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Joje pateikiamos ištraukos iš Antano Terlecko 1987 m. ir 1988 m. pradžios dienoraščio, rašyto grįžus po kalinimo ir tremties į Lietuvą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios (0)

vokieciu-belaisviai-leidyklos-briedis-nuotr.2

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus.

Karo belaisviai – tai dar viena, ko gero, gausiausia šių nelaimėlių kategorija, kuri egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir kuria naudojasi visi be išimties režimai. Tačiau šįkart apsistokime ties vokiečių belaisviais, kurių likimas Sovietų Sąjungoje karo ir pokario metu buvo išties nepavydėtinas. Skaityti toliau

A. Liekis, G. Visockas. „Juodasis sausis“: lietuviška ir azerbaidžanietiška versijos (0)

kavkaz-uzel.ru nuotr.

Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.

Rytų kontekstas

Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (5)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau