Žymos archyvas: spauda

Per metus Lietuvoje gerokai sumažėjo rusiškų TV kanalų žiūrimumas (2)

gotmesh.org nuotr.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog Lietuvos gyventojai remia mūsų šalies narystę ES, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos ir Baltarusijos.

Apklausos duomenimis, Lietuvos narystę ES remia apie du trečdaliai (65 proc.) gyventojų, prieš ją pasisako 12 proc. apklaustųjų. Labiausiai parama narystei išsakoma jaunimo, studentų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų grupėse. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių (0)

Žodis

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) sveikina visus savo tautos kalba kalbančius, laisvai žinias skleidžiančius, visus knygų ir spaudos leidėjus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (gegužės 7-ąja) ir linki neužmiršti lietuviško žodžio saugotojų – knygnešių bei toliau aktyviai skleisti geras žinias apie šių dienų istorinius ir etnokultūrinius įvykius.

EKGT globos tarybos prašymu atlikto tyrimo „Etnografinių regionų metų žinių sklaida informacinėje erdvėje“ (dr. T. Petreikis ) duomenimis įvairiose žiniasklaidos priemonėse 2015 m. buvo  paviešinta apie 437 Etnografinių regionų metams skirtų renginių, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Spaudos rėmimo fondo prioritetas – valstybės imuniteto stiprinimas (0)

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondasVasario 11 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriumi Gintaru Songaila. Susitikime aptartos fondo darbo gairės ir prioritetai.

„Kalbant apie valstybės investicijas, būtina išskirti pilietiškumo skatinimą, visuomenės kultūrinę edukaciją, žiniasklaidos raštingumo didinimą, paveldo pažinimą ir atsakingą naudojimą, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Mūsų atgimimas „Atgimimo“ kūrėjo akimis (audio) (5)

Liudvikas Ragauskis | EKGT nuotr.

Minime 25-tąsias Sausio įvykių metines. Minime kiekvienas savaip. Vieni – kaip istorinę datą. Kiti – kaip savo gyvenimo dalį. Treti – kaip tautos vienybės trumpą, bet ryškų blyksnį.

Teisininkui Liudvikui Ragauskiui tai buvo pirmosios nepriklausomos lietuviškos spaudos – „Atgimimo“ ir „Aušrinės“ kūrimo metai. Apie juos ir kalbasi Liudvikas Ragauskis ir Audrys Antanaitis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo avantiūra Sirijoje primena Afganistaną? (8)

Ceslovas-Iskauskas-iskauskas.lt-nuotr

Afganistanas – Ukraina – Sirija. Tokiu maršrutu keliauja karinga Rytų orda, pridengdama savo agresiją nuolatine kova su JAV imperializmu, nacionalinių interesų gynimu, savo saugumo užtikrinimu, kilniais antiteroristiniais tikslais.

Istorikai įžvelgia ir kitų Šaltojo karo konfliktų, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo sovietai: arabų ir Izraelio konfliktas, Karibų krizė, Vietnamo ir Korėjos karai… Vieniems jie tiekė ginklus, išbandė savo naujausią techniką, kitur dalyvavo nuverčiant jiems nepalankius režimus, šalinant jų lyderius, kitose vietose – atvirai priešinantis Amerikos dominavimui. Kiti gi mano, kad tai amžinas KGB ir CŽV konfliktas. Skaityti toliau

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pratęsė kvietimą  kandidatams į Fondo ekspertų sąrašą   (0)

„Lietuvos Kūrėjai“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) paskelbė, kad pratęsia kvietimą kandidatų siūlymui į Fondo ekspertų sąrašą.

Kandidatus iki šių metų spalio 1 d. gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas bus paskelbtas per 14 kalendorinių dienų Fondo interneto svetainėje.

Reikalavimai ekspertams: Skaityti toliau

Seime bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.” (0)

paroda lietuviska leidyba_lnb.lt

Liepos 15 d., trečiadienį, 15.15 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.“. Paroda parengta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lituanikos skyriaus archyve saugomo lietuvių DP (ang. Displaced Persons – perkeltieji asmenys) spaudos 1945-1952 m. rinkinio pagrindu. Ekspozicija atspindi sudėtingą istorinį laikotarpį – po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių padėtį ir gyvenimo aplinkybes. Skaityti toliau

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (0)

Mazvydo-Katekizmas-lrkm.lt

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.

„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.

Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.

Skaityti toliau

Rengiama konferencija apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį (0)

Siksnys Marcelinas_lt.wikipedija.org

Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija,  skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės  veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui  ir rašytojui Marcelinui  Šikšniui (1874-1970) paminėti.  Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką  gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau

Seime vyks Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 10-mečio ataskaitos sutiktuvės (0)

Lituanistika-ir-kultūros-politikaKovo 31 d., Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks knygos „Lituanistika ir kultūros politika (2003-2013). Parlamentinės komisijos istorija ir ataskaita“ sutiktuvės. Pradžia – 14 val.

Seime pristatoma knyga – 2003 m. įkurtos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos veiklos 10-mečiui paminėti skirtas leidinys, kurį, vadovaudamasi komisijos sprendimu ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, parengė ir išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Skaityti toliau

D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi? (2)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skaitydami stenkitės palyginti: koks politikų vaidmuo, jų aktyvumas, siūlomų priemonių gausa ir arsenalas, visuomenių galimybės, jų suinteresuotumas, aktyvumas ir atsakomybė. Kurioje šalyje politikai dirba patys, o kur numeta darbus vykdomosioms struktūroms? Kurioje jų politikai ir visuomenės yra vienoje barikadų pusėje?

Lietuvoje – kapų tyla

Ir tikrai, kam Lietuvai referendumai, jeigu jos nedėkingi gyventojai apie gerėjantį savo gyvenimą gali sužinoti iš bankų ekonomistų prognozių ir net tiesiogiai iš Prezidentės ar Premjero lūpų, jeigu patys to gerumo nejaučia ar nesupranta? Taip yra ramiau, greičiau, patogiau ir pigiau. Tokią pat padėtį turime ir kovos su emigracija fronte. Skaityti toliau

A. Patackas. Aūū, redaktoriai… Kur jūsų laisvė? (59)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Trumpai apie reikalo esmę – pasirodžius žiniai, kad LGBT ir jai vadovaujantis toksai Simonko žada dešimties litų banknotą su Dariumi ir Girėnu dalinti kaip suvenyrą su „žaismingu“ prierašu, jog Darius ir Girėnas yra gėjai, parašiau tekstą, kuriame perspėjau, kad „tai nėra nei sąmojinga, nei žaisminga, bet žaidimas su ugnimi. Už juodą, atgrasų, absoliučiai nepriimtiną iššūkį-provokaciją galite susilaukti ne mažiau juodo, atgrasaus ir absoliučiai nepriimtino atsako. Kartoju – absoliučiai nepriimtino. Juk Lietuvoje, kaip ir kiekviename krikščionišku vadinamame krašte, ne visi atsuka kairįjį žandą, daug yra ir tų, kurie tebeišpažįsta principą  „akis už akį“, pagrindinį kaltininką to, kas įvyko Paryžiuje Skaityti toliau

Kaune atidaroma paroda „Posteris“ (0)

Rengėjų nuotr.

Laprkičio 7 d. Kauno galerijoje „Post“ atidaroma tiražuojamos meninės spaudos paroda „Posteris“, kuri veiks iki gruodžio 7 d. Parodoje eksponuojami skirtingų formatų, stilių, turinio ir atlikimo technikų meno kūriniai, kuriuos sieja spauda ir galimybė tiražuoti.

Specialiai parodai sukurtus arba jau sulaukusius dėmesio savo darbus pristatys lenkų trafareto ir plakato meistas Marius Varas, Australijoje gyvenantis post-pop meno atstovas „Egyboy“, užsienyje gerai žinomas iliustratorius Karolis Strautniekas, Skaityti toliau

V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui (0)

Martyno Kuktos spaustuvėje M. Dovoinos-Sil­vestravičiaus išleistas atvirukas. Apie 1908 m.  | Iš V.Girininkienės asmen. archyvo

Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau

Vietoj „Respublikos“ rusų kalba, išleistos rusiškos „Vakaro žinios“ (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Populiariausio dienraščio pozicijos neužleidžiančios „Vakaro žinios“ antradienį skaitytojams pateikė „Vakaro žinias“ rusų kalba.

Tai bus vienintelis dienraštis Lietuvoje rusų kalba, skaitytojus pasieksiantis keturis kartus per savaitę. Penktadieniais jis bus papildytas priedu „TV Publika“.

Pasak dienraščio vyriausios redaktorės Nadeždos Doroninos, laikraštis bus šiek tiek panašus į buvusį dienraštį „Respublika“ Skaityti toliau

S. Lapėnas. Respublikos žūtis ir nukirstos rankos Ciceronui (13)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Laisvamaniškumas (kitamaniškumas) – aukščiausia patriotizmo forma.“

„Jei man būtų tekę rinktis, ar geriau vyriausybė be laikraščių, ar laikraščiai be vyriausybės, be svyravimų pasirinkčiau pastarąją“.

Tomas Džefersonas – JAV prezidentas, valstybės ir visuomenės veikėjas. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į spaudos gynimo akciją prie Prezidentūros (7)

Tautininkai | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Gegužės 15 diena, 12 val., Vilniuje, S.Daukanto aikštė, priešais Lietuvos Respublikos prezidentūrą Tautininkų Sąjunga rengia akciją „Prezidente, apgink laisvą spaudą!“.

„Susikompromitavusi sisteminių partijų valdžia užsimojo uždrausti laisvą, nepriklausomą spaudą. Tautininkų Sąjunga visada ir visur pasisako už laisvės ir demokratijos vertybes, bei žmogaus teises. Teisė į nešališką, valdžios aparato necenzūruojamą informaciją yra labai svarbi sąmoningos Tautos egzistavimui. Todėl raginame visus neabejingus Lietuvos piliečius ateiti į S.Daukanto aikštę Skaityti toliau

Anykščiuose bus pagerbta viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus (1)

Felicija Bortkevičienė (1873 - 1945)

Gegužės 8 d. Troškūnuose (Anykščių r.), amžino poilsio vietoje, o paskui Troškūnų vienuolyno salėje bus pagerbta iškili Lietuvos moteris, spaudos darbininkė ir politikė, viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus Felicija Bortkevičienė. Renginį organizuoja Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija (LKBA),  Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Panevėžio skyrius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Šiemet esame tarp kelių jubiliejinių datų. 2013-aisiais minėjome Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

Žmogus, saugojęs V. Landsbergį (1)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas yra vadinamas disidentu, publicistu ir rašytoju, tačiau jo biografija daug spalvingesnė.

Nepriklausomybės priešaušryje buvęs kultūrizmo čempionatų prizininkas įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, saugojo Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį ir, kaip pats sako, saugodamas negalėjo atsitraukti „toliau nei du metrai“.

Interviu DELFI A. Patackas atskleidė, kaip įsitraukė į pogrindinę leidybos veiklą, kaip pateko į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę Kaune ir kokios emocijos Skaityti toliau

L. V. Medelis. Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems (25)

Alkas.lt koliažas

Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties  mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad  šalinti LLRA  iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.

Akcininkai savo vado lūpomis kreipimosi autoriams paskelbė atkirtį, pavadintą „Buvusios sovietų nomenklatūros nacionalizmas ir chameleonizmas“.  Manykim, premjero frazė Akcininkų stovykloje buvo sutikta aplodismentais.  Nieko netikėto ir nederėjo tikėtis, nieko ir neįvyko. Skaityti toliau

Vilniaus Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vilniaus Mamoničių spaustuvei – 440“ (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) atidaryta paroda, skirta Vilniaus Mamoničių spaustuvei. 

Šiais metais sukanka 440 metų nuo to laiko, kai Vilniuje veiklą pradėjo Mamoničių namų spaustuvė. Tai antroji Vilniaus spaustuvė po Pranciškaus Skorinos. Jos gyvavimo etapus trumpai galėtume apibūdinti taip:

Veikė 1574–1624, beveik 50 metų, su pertrauka 1577–1582 metais. Buvo įsikūrusi pirklių Lukos, Kuzmos ir jo sūnaus Leono Mamoničių namuose Skaityti toliau

Dienraščių leidėjai atsisako pirmadieninių laikraščių (0)

www.adelaidenow.com.au nuotr.

Šiandien paskutinį kartą išleidžiami nacionalinių dienraščių pirmadienio numeriai. Dėl pasikeitusių žiniasklaidos vartotojų įpročių, sumažėjusių pajamų iš reklamos ir didelių spaudos sąnaudų didieji šalies dienraščiai apsisprendė nuo kitų metų mažinti numerių skaičių.

Atsisakyti būtent pirmadienio laikraščių nuspręsta dėl to, kad tai buvo mažiausiai reklamos surinkdavę, vadinasi, ir nuostolingiausi numeriai. Visuomenei jie buvo itin svarbūs, nes po savaitgalio pirmadienio spaudos temas Skaityti toliau

Prezidentė teikia demokratiją ir spaudos laisvę ginančias įstatymų pataisas (4)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui šiandien teikiamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis griežtinama procesinių veiksmų prieš žurnalistus tvarka ir stiprinama žiniasklaidos laisvės apsauga.

Prieš pateikdama šias pataisas Seimui, Prezidentė jas aptarė su Žurnalistų sąjungos, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto atstovais, žiniasklaidos teisės ekspertais, taip pat Lietuvos radijo ir televizijos, Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

Minima Pasaulinė spaudos laisvės diena (0)

Pagėgiuose 2010 m. kovojama už spaudos laisvę | Skipičio nuotr.

Šiemet gegužės 3 d. dvidešimtą kartą minima Pasaulinė  spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais.

Gegužės 3-ioji pasirinkta įprasminant istorinę Vindhuko deklaraciją, kurią 1991-ųjų gegužės 3 dieną priėmė į Namibiją UNESCO sukviesti Afrikos žurnalistai. Joje deklaruojama, kad spaudos laisvė yra galima tik laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkoje. Tai sudaro sąlygas ir žurnalistų saugumui.

Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, Skaityti toliau

Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis? (12)

thesalesmaster.wordpress.com nuotr.

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų? Skaityti toliau