Žymos archyvas: Sovietų Sąjunga

V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I) (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?

– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

Azerbaidžanas mini 1990 sausio 20-osios tragediją (video) (0)

1990 sausio 20 d. įvykiai Baku | ED nuotr.

Prieš dvidešimt septynerius metus Azerbaidžane Sovietų Sąjunga įvykdė vieną didžiausių nusikaltimų žmoniškumui, ne tik brutaliai trypdama tautos siekį būti laisvai, bet ir nužudydama 134 taikus žmones, per 600 sužeisdama.

1990 sausio 19-osios naktį Sovietų Sąjungos vadovų nurodymu apie 30 000 sovietų kareivių, naudodami sunkiąją karinę ginkluotę, įsiveržė į Azerbaidžano sostinę Baku. Skaityti toliau

Lietuvos, Estijos ir Latvijos ambasadoriai: Baltijos valstybės nėra Sovietų Sąjungos valstybingumo perėmėjos (0)

Baltijos valstybiu veliaveles_kam.lt

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai Vokietijoje naujienų portalui „ZEIT ONLINE“ adresuotame laiške atkreipia dėmesį, kad Baltijos valstybės Sovietų Sąjungoje atsidūrė ne savo valia, bet buvo okupuotos ir aneksuotos, o dauguma Vakarų valstybių, tarp jų ir Vokietija, niekada nepripažino sovietų įvykdytos Baltijos valstybių okupacijos.

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad Baltijos valstybės nesusikūrė iš naujo žlugus Sovietų Sąjungai, bet atkūrė sovietinės okupacijos nutrauktą nepriklausomybę ir taip deklaravo savo valstybių tęstinumą. Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Angelė Nelsienė – nepailstanti kovotoja už Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą (0)

JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje, Vašingtono aikštėje | asmeninė nuotr.

Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą.  Skaityti toliau

Sovietų Sąjungos suirimui – 25-eri (0)

Minimas 25-ąsias Belovežo susitarimas | Demokratijos parlamentinio forumo nuotr.

Gruodžio 8 d. tarptautinė bendruomenė mini 25-ąsias Belovežo susitarimo, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas bei paskelbtas Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimas, metines. Susitarimą pasirašė Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos vadovai: Borisas Jelcinas, Stanislovas Šuškevičius ir Leonidas Kravčiukas. 

Europos Parlamento narys Gunaras Hiokmarkas kartu su Lietuvos Seimo nariu ir Demokratijos parlamentinio forumo prezidentu Emanueliu Zingeriu šiandien Europos Parlamente Briuselyje surengė apvalaus stalo diskusiją, skirtą Belovežo susitarimo 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

Lietuvos ambasada protestuoja dėl istoriją iškraipančios knygos pristatymo Milane (7)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

Spalio 13 dieną Lombardijos sostinėje bus pristatoma šmeižikiškai Sausio 13-osios įvykius iškraipanti Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“. Šiuo leidiniu Italijos visuomenei pateikiama dezinformuojanti ir faktais nepagrįsta Lietuvos istorijos versija, kuria tendencingai siekiama suteršti Laisvės gynėjų atminimą ir skleisti nepriklausomos Lietuvos valstybei priešiškas idėjas.

Ambasada griežtai nepritaria šiam renginiui ir apgailestauja, kad šis propagandinis leidinys prasibrovė į Italijos „Mondadori“ knygynų tinklo sales. Skaityti toliau

V. Landsbergis. Dar vienas 25-metis (16)

Vytautas Landsbergis | penki.tv nuotr.

Rugpjūtšio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia, ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui. Esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama. Skaityti toliau

Bus pagerbtas rusų okupantų nužudyto Lietuvos vidaus reikalų ministro K. Skučo atminimas (37)

Generolas Kazys Skučas gimtinėje Maručiuose. Stovi iš kairės: K. Skučas, žmona Stefanija, mama Gertrūda, brolio Prano žmona Marija, dukra Jūratė. 1940 m. | archyvinė nuotr.

Liepos 30 d., šeštadienį, 12 val., Mauručiuose, ties Kauno rajono ir Prienų rajono riba (šalia automagistralės „Via Baltica“) bus paminėtos paskutiniojo tarpukario Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, brigados generolo, Vyties Kryžiaus kavalieriaus Kazimiero Skučo 75-osios žūties metinės ir atidengtas paminklinis akmuo.

Renginį rengia generolo dukterėčios – žurnalistė Virginija Skučaitė ir poetė Ramutė Skučaitė, joms padeda Kauno rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Ežerėlio kultūros centras.

K. Skučas buvo pirmąja tarpukario Lietuvos vyriausybės auka. Rusiškieji Lietuvos okupantai jis sušaudė 1941 m. liepos 30-ąją Maskvos Butyrkų kalėjime. Okupantų sufabrikuota K. Skučo baudžiamoji byla iki šiol dar negrąžinta Lietuvai.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms  (1)

Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Birželio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Mes be Tėvynės“.

Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Dauguma daiktinių eksponatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė, pavieniai pasiskolinti iš privačių asmenų. Ikonografinė ir dokumentinė parodos dalis papildyta Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.

Trėmimų operacija „Pavasaris“

Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Naujas Šaltasis karas: Lietuva vėl jo epicentre? (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar esate gyvenęs Šaltojo karo laikais? Jeigu ne – nežinote tos nuolatinės įtampos ir baimės, kad štai atsitiks menkiausias konfliktas ir prasidės Karštasis, tai yra, tikras karas, ir mama eilinį kartą ant duoninės krosnies džiovins džiūvėsius, tėvas baugiai klausysis užsienio radijo…

Jeigu gyvenote (o tokių, deja, taip mažėja) – tai prisimenate, kaip visas pasaulis įnirtingai kovojo už taiką ir kartu be saiko ginklavosi, grasino branduoliniais užtaisais, pardavinėjo ginklus, kėlė karus ir konfliktus, varė neribotą propagandos srautą vieni ant kitų. Taip, mes buvome to Šaltojo karo įkaitai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

25 metai laisvės: ar tikrai išsilaisvinome ir išmokome atsakingai kurti? (0)

Kovo 11-oji, 2013 | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Kai Lietuvos Nepriklausomybė atrodė mažai tikėtina, vienetai Vakaruose ryžosi stoti Lietuvos pusėn. Pirmasis oficialiai palaikęs Lietuvos išstojimo iš Sovietų Sąjungos klausimą buvo tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas. Sulaukęs plataus visuomenės palaikymo namuose, Islandijos diplomatas ir politikas pasiekė savo ir 1991-ųjų vasario 11-ąją Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.

Šio įvykio proga Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) teikimu J.B. Hanibalsonui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas ir surengtas Skaityti toliau

V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija (73)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1918 metais modernią tautinę valstybę sukūrusi ir 1990 metais jos nepriklausomybę atkūrusi lietuvių tauta netrukus ir Konstitucijoje įtvirtino, kad valstybę kuria tauta ir suverenitetas priklauso tautai.

Tai akivaizdžiausiai liudija ir svarbiausią Lietuvos kaip modernios tautinės valstybės interesą – valstybės ir ją steigiančios politinės tautos išlikimą. Vienodai būtina, tiek kad išliktų valstybė, tiek kad išliktų politinė tauta. Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kremlius šaiposi iš Lietuvos reikalavimų (7)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Vos tik Rusijos juodųjų technologijų vanagai pajunta, kad Baltijos šalys sujudo pademonstruoti vienybę vienu ar kitu klausimu, iškart tarsi aštuonkojis paleidžia juodą it rašalas propagandos debesį. Galima pro jį praplaukti, tačiau juk tokie triukai lyg suodžiais apneša pačią Lietuvos valstybę.

Antai, neseniai Baltijos šalių teisingumo ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją (Lietuvos ministras Juozas Bernatonis parašą suraitė „nuotoliniu būdu“), numatančią iš naujo apskaičiuoti sovietinės okupacijos padarytą žalą, pareikalauti ją atlyginti ir tarptautiniame lygmenyje įvertinti sovietų nusikaltimus. Bus siekiama, Skaityti toliau

A. Statkevičius filme „Aš už tave pakalbėsiu“: Mano kameros draugas sakė neatlaikysiąs KGB izoliatoriaus siaubo (video) (0)

Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt nuotr.

Bendras italų režisieriaus Maksimiljanas Dežua (Maximilien Dejoie) ir lietuvės režisierės Virginjos Vareikytės filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ Lietuvos kino teatruose pasirodys 2016 m. sausio 8 d.. Filmas iš arti žvelgia į jokiuose istorijos vadovėliuose neaprašytas žmogiškąsias istorijas, jo veikėjai atvirai kalba apie tai, kaip jų gyvenimus pakeitė susidūrimas su negailestinga KGB mašina.

Pasak filmo režisierių, tikras jausminis supratimas apie Vilniaus KGB tardymo izolatorių atsirado tuomet, kai jie susipažino su vienu iš filmo veikėjų, tris kartus suimto NKVD ir KGB tarnybų, disidentu Algirdu Statkevičiumi. „Užteko paklausti Skaityti toliau

Legendinis roko festivalis „Lituanika“ po trisdešimties metų  sugrįš su didžiausiomis žvaigždėmis! (video) (0)

BIX | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 12–13 d. Vilniaus Kalnų parke vyks roko festivalis „Lituanika – 30“, kuriame dalyvaus grupės „Airija“, Andrejus Makarevičius, Borisas  Grebenščikovas ir jo legendinis „Akvariumas“, džiazo žvaigždės su pačiu Vladimiru Čekasinu ir daug kitų garsių dainininkų ir muzikantų.

Prieš 30 metų užgimusi „Lituanika“ buvo vienintelis tuometėje Sovietų Sąjungoje rengtas roko festivalis, vykęs keletą metų iš eilės. Šiemet, sukakus 30 metų nuo pirmojo „Lituanikos“ festivalio, rugsėjo 12-13 dienomis „Lituanikos“ legenda atgims Vilniaus Kalnų parke. „Norime, kad Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių roko muzikantai sugrotų kartu, prisimintų tuos, kurių jau nebėra, Skaityti toliau

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (1)

rusu-kariuomene-isvsdama-is-Vilniaus-Siaures-miestelio-1992-kam.lt-A.Sabaliausko-nuotr

Rugpjūčio 31 d. sukako 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. Skaityti toliau

Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines (0)

uzsienio lietuviai Paryziuje mini Baltijos kelia 2014_rengeju nuotr.

Užsienio lietuviai rugpjūčio 23 dieną minės Juodojo kaspino dieną ir prisimins Baltijos kelią – laisvės siekusių tautų „gyvąją grandinę“, 1989 metais sujungusią tris šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vašingtone rugpjūčio 23 dieną vyks tradicinis minėjimas prie Komunizmo aukų memorialo. Numatoma, kad renginyje dalyvaus Baltijos, Vidurio Europos valstybių, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų šalių ambasadų atstovai ir bendruomenės.

Lietuviai Londone rinksis Marble Arch aikštėje, kur bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, visi susirinkusieji bus pakviesti bendrai fotografijai. Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos) (0)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia.  Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas (0)

Aleksandras-Barkauskas-Valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-prie-Lietuvos-Respublikos-vidaus-reikalu-ministerijos-Pasienieciu-muziejaus-nuotr

Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.

Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Skaityti toliau