Žymos archyvas: sovietmetis

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvių menas sovietmečiu – tarp kūrybos ir griovimo (1)

Aloyzas Stasiulevičius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta sovietmečio vaizduojamajam menui. Apie jį laidos vedėjui Tomui Baranauskui pasakoja įvykių amžininkas dailininkas Aloyzas Stasiulevičius.

Ar sovietmečio menas buvo vienalytis? Kas pasikeitė mirus Stalinui? Ar Lietuvoje dirbę menininkai buvo labai priklausomi nuo ideologinių reikalavimų? Kokie svarbiausi šio laikotarpio lietuvių meno pasiekimai? Ar galime didžiuotis tuo, kad lietuvių išeivijos atstovas Jurgis Mačiūnas sukūrė pasaulyje žinomą „Fluxus“ meno (ar antimeno) srovę? Kokie jo ryšiai su komunistine ideologija ir sovietine Lietuva? Skaityti toliau

Parodytas spektaklis skirtas Romo Kalantos susideginimo metinėms (0)

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleivių muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ prezidentūroje | lrp.lt

Sekmadienį, gegužės 15 d. vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Prezidentūros Atvirų erdvių renginį – muzikinį spektaklį „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklį, skirtą Romo Kalantos susideginimo metinėms, dovanojo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos moksleiviai.

Renginio rengėjų teigimu, „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ siekiama parodyti, kokia kaina buvo iškovota Lietuvos nepriklausomybė. Muzikinis spektaklis sugrąžino į laikus, kai Lietuva buvo sovietinėje nelaisvėje, kuomet egzistavo melas, persekiojimai, nebuvo žodžio laisvės.

Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (I) (2)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

 – Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.

– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.

Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

Sovietmečio rašytojai Lietuvoje: Tarp valdžios kūjo ir sąžinės priekalo (5)

Rengėjų nuotr.

„Savas ar raudonas?“ – tokia tema, apibendrinančia pokalbius apie Salomėjos Nėries, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos bei kitų sovietmečio autorių kūrybą ir gyvenimą, šiemet bus diskutuojama Vilniaus knygų mugėje.

„Perfrazuodamas šių metų Vilniaus knygų mugės temą „Personažas ieško autoriaus“, sakyčiau, kad tikrai galime iš laiko perspektyvos žvelgti į visiems gerai žinomus menininkus su sudėtingais likimais, kaip į tam tikrus personažus, kurie ieško ne Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

S. Aleksijevič. Apie tai, kad užaugome tarp budelių ir aukų (2)

Svetlana Aleksijevič | U. Žilytės piešinys

„Second-hand laikas“ – baigiamoji 2015 m. Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič (g. 1948) ciklo „Golosa utopiji“ („Utopijos balsai“) knyga. Toliau plėtodama unikalų dokumentinės prozos žanrą – leisdama veikėjams patiems pasakoti apie save – autorė byloja apie ypatingą žmonių padermę – homo sovieticus. Dar palyginti neseniai homo sovieticus tikėjo gyvenantis pažangiausioje ir galingiausioje valstybėje, o 10 dešimtmetyje pasijuto vegetuojantis trečiojo pasaulio šalyje…Skurdas, korupcija, nenoras ir negebėjimas dirbti… Ar todėl posovietinė visuomenė ilgisi Sovietų Sąjungos ir… Stalino kulto? Kaip nutiko, kad imperijos žavesys užtemdė

Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena (0)

paroda.isgelbejes zyda_rengeju nuotr

Rugsėjo 28-ąją, minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks šiai dienai skirti atminimo renginiai.

16.00 val. koplyčioje-kolumbariume bus padėtos gėlės ir oficialiai pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas. Rašytojas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas pristatys minėjimo dalyviams koplyčioje-kolumbariume eksponuojamą Lietuvos valstybės himno instaliaciją „Tautiška giesmė“.

16.30 val. Konferencijų salėje tradiciškai bus rodomas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Tuskulėnų paslaptis“. Skaityti toliau

Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas? (0)

LCVA nuotr.

Gegužės 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Paskaitos tema – „Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ Didžiausias dėmesys bus skiriamas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, o rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje ir atkreipia plačiosios visuomenės dėmesį. Renginio metu Rimantas Kmita Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

J. Putinas. Kaip boba diedą durnu padarė (I) (2)

komynistka-sociopatas.com-nuotr

Kadaise, labai seniai, kai buvau entuziastingas žingeidus mokinys, mūsų kaimas buvo pradėjęs šnekėti, kad viena nebejauna, turėjusi ne vieną vyrą moteriškė dar kartą ištekėjusi už gerokai padėvėto bernelio per pirmuosius bendro gyvenimo metus savo sutuoktinį pavertė kvaileliu. Tokios kalbos labai stebino ir kurstė smalsumą. Pagal tuometinį pionierišką gyvenimo supratimą maniau, kad be durnaropių, musmirių, nuodingų uogų ar stiprių tablečių neapsieita. Močiutės paklausus, kuo buvo pagardinta diedo sriuba, ši labai nustebino paporinusi, kad bjauri boba savo diedo nenuodijo, o tiktai nuo ryto iki vakaro kartojo, kad esąs kvailys, žioplys niekam tikęs, kad jam nesiseka ir niekada nesiseks. Bambėjo tą patį per tą patį ištisai, kol žmogelis pavirto durnu. Skaityti toliau

Kasdienybės istorijoje – sovietinės epochos atgarsiai (0)

Knygos viršelisGruodžio 11 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1) vyks kultūros istorikės Violetos Davoliūtės-Opgenorth vieša paskaita, kurioje autorė bandys atskleisti, kaip žmonių kasdienybės istorijos ir buitinio gyvenimo detalės padeda geriau pažinti sovietmečio epochą.

Violeta Davoliūtė – kultūros istorikė, disertaciją apgynusi Toronto universitete (Kanada), šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur vykdo tyrimą apie Vidurio Europoje vykusius priverstinius gyventojų iškeldinimus. Skaityti toliau

Išlydėti „Misija Sibiras’14“ ekspedicijos dalyviai (0)

„Misija Sibiras'14“ | misijasibiras.lt nuotr.

Liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko traukinys su šešiolika ekspedicijos „Misija Sibiras‘14“ dalyvių.

Dvyliktą kartą vyksiančiai ekspedicijai pasiryžusių jaunų žmonių kilnus tikslas – Rusijos Federacijos Krasnojarsko krašte daugiau nei pusę amžiaus niekieno nelankytų ir sparčiai nuo žemės paviršiaus nykstančių lietuvių kapinaičių tvarkymas, čia tebegyvenančių tautiečių paieška. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti (13)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Žinia apie Eduardo Ševarnadzės mirtį atsiliepė ir Lietuvoje. Šių dienų tarptautinių aktualijų fone labai svarbu ir prisiminti šį žmogų, ir deramai įvertinti jo indėlį tarptautinėje politikoje, Gruzijoje. Būtina suprasti, kad nieko nėra paprasto, o gyvenimas daug sudėtingesnis, nei bandoma jį perteikti ideologiniais šablonais.

Bent jau mus, Atgimimo kartą, tarybinis laikotarpis grūdino ir pratino atsargiai žiūrėti į ideologinius aiškintojus. Būdami laisvi nuo Vakarų ideologijų, kurios daugiau ar mažiau priklausė ir nuo politinės konjunktūros, mes buvome laisvi patys vertinti ir ideologiją, ir faktus. Todėl mes, išeiviai iš dabar visapusiškai ideologiškai, Skaityti toliau

Tremtinių atminimui rengiama pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“ (2)

Tremtiniams atminti | facebook.com nuotr.

Kaune rengiama porą mėnesių truksianti akcija „Mes niekad nepamiršim“, skirta pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius nuo XX a. viduryje Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų.

Pirmosios nuotraukos stende bus demonstruojamos jau penktadienį, birželio 27-ąją.

Nuotraukas iš tremties ir jų istorijas, kuriose atsispindėtų gyvenimas tremties vietose, kviečiami atnešti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai. Skaityti toliau

Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė (2)

Gedulo dienos minėjimas | prezidente.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos proga pagerbė masinių trėmimų aukas. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio aukų represijų paminėjime.

Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį.

„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represij as, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė valstybės vadovė. Skaityti toliau

Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai (0)

„Misija Sibiras'13“ | organizatorių nuotr.

Galutinė „Misija Sibiras’14“ 16 žmonių komanda turėtų paaiškėti jau kitos savaitės pradžioje. Ekspedicija tradiciškai į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyks liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

Šią vasarą pasisemti pilietiškumo ir stiprybės lankant lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire panoro per 700 žmonių. Dėl vienos vietos ekspedicijoje „Misija Sibiras’14“ susigrūmus net 44 žmonėms, pirminis šio projekto tikslas įgyvendintas, teigia organizatoriai. Patekti į galutinę ekspedicijos komandą toliau sieks 76 jaunuoliai.

„Šiemet siekėme dar kartą įsitikinti, kad pilietiško ir savo šalies praeitimi, taigi, ir ateitimi, besirūpinančio jaunimo Lietuvoje anaiptol nemažėja. Priešingai, Skaityti toliau

Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatys Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ (0)

D.Liškevičiaus projektas „Muziejus“ | NDG nuotr.

Lietuvos kultūros tarybai priėmus sprendimą dėl projektų finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis, paaiškėjo, kad 2015 m. Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatys Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos komandos pristatytas menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“.

„Muziejus“ – tai ilgametis tęstinis menininko tyrimas, susidedantis iš meno kūrinių bei idėjų, sovietmečio artefaktų kolekcijos bei šiuolaikinės kultūros. Dainius Liškevičius su subtiliu humoro jausmu interpretuoja neseną kolektyvinę sovietmečio istoriją ir ją  pateikia iš  išgalvoto meno kūrėjo perspektyvos, įterpdamas autobiografinių motyvų. Skaityti toliau

„Misija SIbiras’14“: ieškomas prasmingam ir kilniam nuotykiui pasiryžęs jaunas žmogus (0)

Misija Sibiras'12 | organiz. nuotr.

Jau šį antradienį, balandžio 15 dieną, prasidės atranka į vieną populiariausių ir nuolat augančių jaunimo iniciatyvų – projektą  „Misija Sibiras’14“. Tai dvi savaitės bekraščiame ir tautos stiprybės veidrodžiu tapusiame Sibire, vienas prasmingiausių gyvenimo nuotykių ir didžiulis žygdarbis, padovanotas Lietuvai.

Žingeidus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Turėjusios išnykti pasaulinėje ,,ineternacionalinėje komunistinėje visuomenėje“ lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje ,,pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje ,,visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.

Istoriškai pasmerkta išnykti tauta pirmiausia turi būti išvietinta – atsaistyta nuo savo žemės. Kad tokia tauta greičiau įsilietų į išsvajotą betautę pilietinę žmoniją, jai visokeriopai ,,padedama“ išsivaikščioti po platųjį pasaulį pasitelkiant ekonominio ir socialinio poveikio priemones bei propagandiškai teisinant ir skatinant tokį išsisklaidymą. Skaityti toliau

Kuršių nerijos metraštis „Nidos mokyklos kronikos“ bus pristatomas Berlyne (1)

„Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio viršelio dalis | lrkm.lt nuotr.

Kovo 10 d. 19 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklo rėmuose vyks „Nidos mokyklos kronikos“ pristatymas, dalyvaujant dr. Kristinai Šiler (Christiane Schiller) (Humboldtų universitetas, Berlynas), V. Gerulaitienei (Lietuvos istorijos institutas). Vakarą ves dr. Klausas Hareris (Klaus Härer) (Vokietijos kultūros forumas Rytų Europai).

Tęsiant Lietuvos ir Vokietijos kultūros istorijos analų ciklą Vokietijoje, Berlyne vyks praeitais metais Vilniuje išleisto „Nidos mokyklos kronikos“ rankraščio pristatymas. Šią knygą, parašytą vokiečių kalba, Skaityti toliau

A.Butkus. Reikia dar vieno esto? (16)

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.  Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama ne tik Vyriausybėje. Ir nemažai.

Žiūrėjimas ponui į burną

Šis baudžiauninkiškas lietuvio įprotis ypač išryškėja, kai toks lietuvis prasibrauna į valdžią. Prisiminkim sulinkusių ministrų ar derybininkų elgesį užsieniuose. Skaityti toliau

Iš Talino kino kūrėjai grįžo ne tuščiomis (0)

Baltic Event 2013 | filmneweuropa.com nuotr.

Iš Taline vykusio didžiausio Šiaurės ir Centrinės Europos bendros kino gamybos forumo „Baltic Event“ lietuviai grįžo su dviem apdovanojimais. Režisieriaus Kristijono Vildžiūno ilgametražio vaidybinio filmo „Senekos diena“ projektas pripažintas geriausiai pristatytu projektu (The Best Pitch Award“), o filmo „Stebuklas“ prodiuseris Lukas Trimonis buvo pripažintas vienu perspektyviausių jaunųjų prodiuserių ir apdovanotas akreditacija į Kanų kino mugę „Le Marché du Film“. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Juodai baltas tekstas apie trispalvės gynėjus (2)

Filmo „Trispalvis“ filmavimo momentas | A.Simonaitytės nuotr.

 „Kaip sunku sakyt, kai vakar apvilkai jam uniformą… Sakyt, kad nepažįsti. Sunkesnio dalyko per gyvenimą nė neturėjau. Taip sunku buvo ištart, kad nepažįstu. O jis prie rusų guli“

Vanda Ona Herolcienė

Šiandien aš vienas. Vieversys su Geniu nunešė spaudą. Bunkeryje radijas groja kažkokią prancūzišką šansonetę. Buvau išlipęs į lauką. Aplinkui gili tyla. Vėl prasidės mėnesienos. Šiandien mėnulis jau pjautuvo dydžio. Ar gali kas įsivaizduoti, kad viduryje šitų laukų yra bunkeris, kuriame radijas groja prancūzišką dainušką?…
Skaityti toliau