Žymos archyvas: sovietinė okupacija
A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)
Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti
Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“ , o netoliese yra ir paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja: „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau
Paminėti 1951 m. spalio mėn. trėmimai (2)
Spalio 3 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti vyko 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimų paminėjimas.
Šiemet sukako 65 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausiai į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto Saulio, skirtingai nuo ankstesnių vežimų, kurie buvo vykdomi savaitgaliais, šis prasidėjo ankstų antradienio rytą. Skaityti toliau
Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)
Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.
Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau
D. Grybauskaitė: Jeigu Lietuvai vėl reikės gintis – būsime drąsūs, veržlūs ir stiprūs (nuotraukos, video) (0)
Vasario 16 d. Vilniuje į Simono Daukanto aikštę prie Prezidentūros Valstybės atkūrimo dienos paminėti susirinko šimtai žmonių. Šią dieną lygiai prieš 98-erius metus – 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.
S. Daukanto aikštėje vyko Baltijos šalių vėliavų pakėlimo iškilmės. Iškilmėse taip pat dalyvavo pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, su žmona, Seimo ir Vyriausybės nariai, ambasadoriai bei Skaityti toliau
Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją (0)
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2016 m. vasario 16-ąją, vilniečiai ir miesto svečiai nuo 10 iki 18 val. kviečiami nemokamai apsilankyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse bei dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose.
Genocido aukų muziejuje lankytojai turės galimybę aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, kitas muziejaus ekspozicijas ir Konferencijų salėje eksponuojamą Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Prisiekę kovoti už laisvę“, Skaityti toliau
Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)
Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.
„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau
V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“? (9)
Prancūzijai teko išgyventi dar vieną siaubingą teroristinį išpuolį – žmonės verkia, drąsinasi, užjaučia vieni kitus ir stengiasi kuo gali padėti. Gausu nesavanaudiškos veiksmingos užuojautos pavyzdžių, kurie rodo europietiškos visuomenės solidarumo galią. Užjaučiame prancūzus ir mes, lietuviai. Ašaros kaupiasi akyse regint tragedijos aukų artimuosius, jų palaikyti prie Prancūzijos ambasadų kitose šalyse besibūriuojančias minias.
Užuojautos negana – reikia ne tik veiksmingai padėti, bet ir patiems ruoštis naujų geopolitinių realijų keliamiems iššūkiams. Terorizmo virusas suleido šaknis europietiškoje terpėje ir nepaliaujamai plinta. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys) (15)
„Po manęs kad ir tvanas“, – girdžiu maždaug taip išsakytos nuomonės apie lietuvių kalbos ateitį potekstę. Dažniausiai taip kalba jaunimas, kuris kol kas nekreipia dėmesio į darkomą (ir jų pačių) lietuvių kalbą, puoselėtą šimtmečius mūsų didžiavyrių. Kitas lepteli sakralinę „filosofinę“ išvadą, kad esą „pasaulio tautos maišosi, tad ir lietuvių kalbai lemta ištirpti šiame okeane“. Girdėtos globalistų gaidelės…
Bet skaudžiausia, kad mūsų kaimo „globalistai“ taip pat kerta šaką, ant kurios tupi (o dažnai – nuo kurios ir duoną valgo). Jeigu dar galima suprasti mūsų žiniasklaidos išminčius, uoliai tapšnojančius Skaityti toliau
K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)
Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui
1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.
Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.
Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau
K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai (6)
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.
„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui Skaityti toliau
„Savaitės pjūvis“ apie Vardų ir pavardžių įstatymo projektą ir okupacijos grėsmę (3)
„Savaitės pjūvis“ šį kartą ieško atsakymo į klausimą – kodėl valdantieji taip skuba prastumti lietuvių kalbai pavojingą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą? Apie tai laidos vedėjas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbasi su politiku Gintaru Songaila ir Seimo nariu Povilu Gyliu.
Kokias paraleles galima nuvesti tarp 1940 m. sovietinės okupacijos ir šių dienų grėsmių? Mintimis dalijasi istorikas Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau
Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė) (5)
Birželio 15 d. sukaks 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, tęsdama su nacistine Vokietija sutartą kitų valstybių naikinimą, okupavo o po to ir aneksavo Lietuvos valstybę.
Po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Nors šie skaudūs mūsų šaliai įvykiai prisimenami ir paminimi kasmet, tačiau šiemet Seimo pirmininkės vardu išplatintas kvietimas į minėjimo renginius daug ką suglumino. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirašytame kvietime rašoma: Skaityti toliau
Lietuvos ypatingasis ir istorijos archyvai kviečia į gyvo archyvo dienos renginius (0)
Artėjantį antradienį, birželio 9 d. Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia susipažinti su archyve saugomais dokumentais, nemokamai aplankyti buvusius KGB rūmus ir Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų dokumentų saugyklas.
GYVO ARCHYVO DIENOS tema – Lietuva sovietinės okupacijos metais. Skaityti toliau
Ledo ritulys: Lietuva – Estija 1940 metai (1)
Dabar Nyderlandų Karalystėje vykstančiame Pasaulio ledo ritulio pirmenybių I diviziono B grupės turnyre vėl susitiko Lietuvos ir Estijos rinktinės (Lietuva sutriuškino Estiją – 6:1). Ta proga verta prisiminti, kaip paskutinį kartą, prieš Sovietų Rusijai okupuojant mūsų šalis, kanadietišką ledo ritulį žaisdavo nepriklausomos Lietuvos ir Estijos Respublikų rinktinės.
1940 metų žiemą mūsų valstybių rinktinės susitiko du kartus. Pirmą kartą Kaune, antrą – Taline. Skaityti toliau
Paberžėje vyks koncertas Tėvui Stanislovui atminti (12)
Birželio 29 d. 15 val. Paberžėje bus aukojamos šv. mišios, o po jų apie 16 val. skambės Liudo Mikalausko (bosas), Sabinos Martinaitytės (sopranas) ir pianistės Audronės Eitmanavičiūtės koncertas „Pagarbinkim Lietuvą“, skirtas Lietuvos šviesuolio kunigo Tėvo Stanislovo atminimui.
Tai jau antrasis šio sezono kamerinis renginys Paberžėje, skirtas Tėvui Stanislovui atminti. 1863 metų sukilimo muziejus šiais metais pakvies susirinkti Paberžėje ir rugsėjo 28-ąją – tą dieną kartu su L.Mikalausku ir Vilniaus valstybiniu kvartetu bus minimas Tėvo Stanislovo gimtadienis. Skaityti toliau
Minimos 73-iosios Rainių tragedijos metinės (0)
Šiandien, birželio 23 dieną, Telšiuose bei šalia esančiuose Rainiuose bus pagerbtos 1941 metais čia įvykusios tragedijos aukos.
Rainių kankiniai 18.45 val. bus pagerbti Telšių miesto senosiose kapinėse bei 19.00 val. žudynių vietoje Rainių miškelyje, taip pat bus aukojamos katalikiškosios mišios.
Rainių tragedijos 73-ųjų metinių paminėjime Skaityti toliau
V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas (19)
Rinkimai baigėsi. Politinis nomenklatūrinis elitas ir jį aptarnaujanti didžioji žiniasklaida švenčia pergalę. Socdemų ir konservatorių lyderiai ekstatiškai džiūgauja, esą „žmonės rinkosi pastovumą“. Tas pastovumas siejamas su prezidente Dalia Grybauskaite. Bendroje džiūgavimų terpėje gausu žurnalistinių ideologinių klišių, kurias daugelis mūsų politinių lyderių įsiminė anais komjaunuoliškos jaunystės ir apmokymų metais – esą balsavimas rodąs, kad „žmonės tiki Lietuva“. Lygiai taip anais laikais komjaunimas „tikėjo šviesia ateitimi“, kurią jiems kūrė vyresnieji draugai – komunistai. Ir sukūrė.
Didysis istorijos paradoksas – jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuva gyvena išsivadavusi iš sovietinės okupacijos, o iki šiol valdoma komunistų partijos ir Skaityti toliau
Nubaustas prieš Lietuvos valstybę nukreiptų internetinių tekstų kūrėjas (5)
Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo 33 m. kauniečiui R. M., skyrė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už internete rašytus įžeidžiančius, žeminančius ir paniekinančius komentarus.
Teismas taip pat pripažino, kad asmuo, savo užrašais po Lietuvos valstybės politikų, teisėjų ir kitų žinomų asmenų nuotraukomis rašydamas komentarus tyčiojosi, niekino vienos tautybės žmonių grupę ir skatino neapykantą prieš juos, Skaityti toliau
Obeliuose vyks paminklo atkūrimo darbų pristatymas (0)
Rugsėjo 7 d., , šeštadienį, 16 val., Obelių bendruomenės centras ir Obelių seniūnija (Rokiškio raj.) kviečia į Obelių muziejaus aikštę, kur vyks paminklo 1941 m. birželio sukilimo dalyviams ir sovietinėms aukoms atminti atkūrimo darbų pristatymas. Renginio metu planuojamas susitikimas su sukilėlių giminėmis, monumento atstatymo darbų rėmėjais ir organizatoriais.
Apie paminklą
1942 m. Obelių kapinėse, prie žuvusių Birželio sukilimo dalyvių kapų, vietos gyventojų lėšomis pastatytas įspūdingas betoninis monumentas. Skaityti toliau
R. Kupčinsko spaudos konferencija apie okupacijos atributus nepriklausomoje Lietuvoje (video) (14)
Rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo nario Ryto Kupčinsko spaudos konferencija dėl sovietinės okupacijos ideologijos atributų nepriklausomoje Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai Kasparas Genzbigelis ir Antanas Kliunka, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas.
Seimo narys Rytas Kupčinskas pažymėjo, kad Žaliojo tilto sovietinių laikų skulptūros yra skaudi tema, kurią nuolat kelia Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai ir kitos patriotinės organizacijos. Skaityti toliau
„Mokslinė“ konferencija – Latvija nebuvo okupuota (9)
Birželio 17-ąją Latvijoje minima okupacijos diena. Tačiau partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ (UŽTVL) politikai tą dieną organizuos mokslinę konferenciją „Ar 1939–1940 metais Latviją okupavo Sovietų Sąjunga?“, kurioje bus skaitomi pranešimai: „Okupacija kaip šiandieninio latvių nacionalizmo ideologinė nuostata“, „Latvijos okupacijos nebuvo“, „Revanšistų ideologija kaip koncepcijos apie Latvijos Respublikos veiklos nepertraukiamumą pamatas“ ir kt. Konferencijoje dalyvaus partijos aktyvistai: Jakovas Plineris, Valerijus Buhvalovas, Vladimiras Buzajevas, Viktoras Guščinas ir kiti. Konferencija vyks Europos Parlamento deputatės Tatjanos Ždanokos biure. Skaityti toliau
A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario (6)
Pranešimas perskaitytas gegužės 21 d. Seime vykusio didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ųjų metinių minėjime.
Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Skaityti toliau
Š.Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų (3)
Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.
Keistas dalykas kas kart vėl ir vėl iš naujo prisiminti tai, ko objektyviai pats niekad nepatyrei. Skaityti toliau
Nacionalinėje dailės galerijoje pristatomas šiuolaikinio menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus“ (0)
Balandžio 19 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) pristatomas naujas menininko Dainiaus Liškevičiaus projektas „Muziejus”.
Naujas Dainiaus Liškevičiaus projektas atveria platesnei diskusijai kūrybiškumo ir kūrybos sampratas.
Provokatyviai imituodamas muziejinės veiklos principus ir institucijos teikiamą statusą bei gretindamas sovietinės okupacijos laikotarpio istorinių figūrų rezistencijos ir politinio protesto formas su menininko biografija ir kūrybine veikla, D. Liškevičius iškelia protesto kaip kūrybinio akto idėją. Skaityti toliau
A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui (8)
Mūsų himne giedama:
…Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybės semia.
Iš tikrųjų, be istorinės atminties neįmanomas tautiškumas ir nepriklausomas valstybingumas, tautinė savimonė.
Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis rašė: Kol yra gyva tautinė savimonė, žlugus valstybei, tauta vėl ją atkurs atsiradus patogiam momentui. Bet jei tauta netenka tautinės savimonės, jos, kaip ir mirusio žmogaus, niekas nebeprikels. Skaityti toliau
Lietuva atsisveikina su partizanu Viktoru Šniuoliu (1925–2011) (3)
Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu.
„Mirus Viktorui Šniuoliui, nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą ir visus Lietuvos laisvę mylinčius žmones. Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Skaityti toliau
