Žymos archyvas: sovietai

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (I) (2)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

 – Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.

– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.

Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą? (5)

1941 m. birželio 22–28 d. sukilėliai Kaune | Bundesarchiv Bild 146-1984-102-25A nuotr.

Prieš 75-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis, nes jis nevienodai vertinamas.

Pernai miręs tautinio atgimimo tyrinėtojas Kazys Blaževičius rašė, kad, kaip ir Sąjūdžio laikais, iš visų SSRS pavergtų tautų prieškariu sukilo tik Lietuva. Autorius pridūrė, kad pirmąją Vokietijos karo prieš Sovietų Sąjungą dieną, matyt, apsižioplinęs, apie sukilimą per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė sovietinis užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, žinoma, iškoneveikęs „lietuvius – nacių kolaborantus“. Skaityti toliau

Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)

M.Milinio istorinis romanas Partizanas

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

A. Zolubas. Jis susijęs su kailinių vagyste… (9)

Jonas-Noreika-Generolas-Vetra-archyvine-nuotr

Su bendradarbe stambioje įmonėje, būdami panašių politinių pažiūrų, kartais įsikalbėdavome apie įvairias patirtis. Jinai papasakojo, kaip kartą, užsukusi į mūsų įmonės kadrų skyrių, nustėro: viršininko kėdėje sėdėjo buvęs Švenčionių stribas. Tą stribą buvo gerai įsidėmėjusi, nes jis kartą, „ieškodamas banditų“, atsibastęs į jos tėvų namus netoli Adutiškio, nuo sienos nukabinęs jos tėvo kailinius, jais apsirengęs ir išėjęs. Tėvas dar bandęs kailinius atsiimti, bet gavo tik pagrasinimą, todėl ieškoti teisybės liovėsi. Tačiau pagrasinimas pagrasinimu nesiliovė.

Pradėjo priekabiauti ne stribai, o kolūkio pirmininkas. Girdi, laikai karvę ir jau įmitusią Skaityti toliau

2014 m. Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui A. Michnikui (2)

Adamas Michnikas_lt.wikipedija.org

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai numatantį nutarimą „Dėl 2014 metų Laisvės premijos paskyrimo Adamui Michnikui“ (projektas Nr. XIIP-2521)  vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Skaityti toliau

V. Sinica. Mūsų gėdinga rezistencija ir garbinga istorikų misija (18)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Likus savaitei iki Kruvinų žemių (Vidurio Rytų Europos) dalybas pradėjusio Molotovo-Ribentropo pakto metinių ir pradėjus rodyti nuostabią dokumentinę juostą „Nematomas frontas“ pasigirdo nemažai džiugių balsų, skelbiančių, jog mūsų visuomenė bręsta, pilietiškumas auga, o meilė valstybei tampa jaunosios kartos norma. Norėtųsi tikėti, bet optimizmas perdėtas ir remiasi ypač virtualių socialinių tinklų kuriama iliuzija, jog aplinkiniai yra į tave panašūs. Nors sukritikuoti dėl formuluočių, niekur nedingsta raudonuoti verčiantys apklausų rezultatai, parodę, kad Lietuvos piliečiams svarbiau ekonominė gerovė nei valstybės nepriklausomybė. Skaityti toliau

Birželio 14-oji. Vienas paveikslas (0)

Parodoje, prie paveikslo Aleksandro Karpovo paveikslo „Juodoji skylė. 1941 m. birželio 14 d. deportacija. Lyvanai“ | Alkas.lt, L.V. Medelio nuotr.

Kiekviena tauta, nors ir patyrusi tą patį skausmą ir paniekinimą kaip kitos, linkusi tas nuoskaudas apverkti viena ir savaip.  Matyt, kitaip negali ir būti. Bet suartina ir nelaimės. 1941 –ųjų Birželio 14- oji bendra visų Baltijos tautų netekčių naktis.

To jausmo atvaizdą didžiausia jėga gali perduoti kitiems tik meno kūrinys. Vienas tokių – visų  Baltijos sesių, tautų, žmonėms pajaučiama Aleksandro Karpovo (Karpovs) realiu pagrindu sukurta litografija „Juodoji skylė. 1941 m. birželio 14 d. deportacija. Lyvanai“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“? (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vyresnieji galbūt prisimena su fanfarom SSRS demonstruotą 1960 m. sukurtą karinį filmą „Eskadrilė Normandija – Nemunas“, kuriame menine-agitacine forma buvo pavaizduoti prancūzų lakūnų būrio, priklausiusio Raudonajai armijai, oro mūšiai su vokiečių aviacija. Režisieriaus Žano Drevilio (Jeane Dreville) filmo premjeros tų metų pavasarį įvyko Paryžiuje ir Maskvoje.

NN eskadrilės, numušusios 273 vokiečių lėktuvus, pavadinimas su Nemunu susijęs tik tiek, kad Alytuje ir Antanave, prie Pilviškių, bazavosi prancūzų valdomi rusiški lėktuvai JAK – 1, JAK – 3 ir JAK – 9, o tas Nemuno priedėlis 1944-ųjų lapkritį prigijo tik po sėkmingo upės forsavimo Baltarusijoje vasarą. Pasakojama, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

O vis dėl to kokie tie lietuviai naivūs… Jų nepamokė nei lenkų agresija 1920 m., kai buvo okupuotas visas Vilniaus kraštas, nei pasaulio galingųjų abejingumas, ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo vakarinių ir rytinių agresorių, nei klastingas SSRS ir nacistinės Vokietijos sąmokslas, nei nacių garantijos išvijus Raudonąją armiją Lietuvos likimą perduoti į jos pačios rankas, nei viltingi ir neištesėti Amerikos pažadai tuoj tuoj išvaduoti ją iš sovietinės okupacijos… Ir pridursiu: vargu ar bus išmoktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokos. Skaityti toliau

Laida „Istorijos detektyvai“ pasakos apie katastrofas, kurias sovietų valdžia norėjo nuslėpti (1)

lrt.lt nuotr.

1958-ųjų vasara Kybartuose. Įprasta kasdienybė, įprasta rutina. Tik staiga – iš dangaus paleistos 39 bombos. Pirma mintis – prasidėjo III-asis pasaulinis karas. Iš kur bombos virš niekam problemų nekeliančio Stulgelių kaimo? Kodėl ši gyvenvietė tapo kruvinų įvykių vieta? Kodėl apie tragišką įvykį ilgus metus sovietinė valdžia tylėjo?

Kybartų rajono gyventoja Česlava Vasauskienė su ašaromis akyse pasakoja apie 1958 m. liepos 18 dieną žuvusį vyrą Otą Titą, už kurio buvo ištekėjusi vos prieš pusmetį. „Jis su Zigmu Norkaičiu arė laukus ir sustojo papietauti, kai netrukus prasidėjo bombardavimas. Skaityti toliau

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse (14)

Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.

Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“ pasakoja apie kompiuterius zombius (video) (0)

2007 metais Estijos valdžia nusprendė iš Talino centro iškelti paminklą sovietų kariams. Kas galėjo pagalvoti, kad paminklo pajudinimas gali būti pavojingas visai šaliai? Buvo suorganizuota didžiulė kibernetinė ataka prieš Estiją. Neveikė pagrindinės šalies bankų internetinės sistemos, sutriko pagalbos skambučių centro darbas, buvo nulaužtos valstybinių institucijų interneto svetainės.

„Internetas, kuris atvingiuoja į kiekvieno iš mūsų namus, nėra saugus. Lietuvos interneto gaisrininkai CERT-LT Skaityti toliau

R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)

vidurine-Lietuva

1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.

Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.

Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

A. Patackas. Iš „gatvinio“ sąjūdiečio atsiminimų (24)

Sąjūdžio bendražygiai | autoriaus asmen. archyvo nuotr.

Šis birželis ženklina mūsų naujosios eros 25-metį – iš pradžių laviruojant, prisidengiant „persitvarkymo“ Sovietų Sąjungoje legitimumu burtasi keliui į Nepriklausomybę. Mūsų istorinė atmintis dabar linkusi Sąjūdį išgryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybė, darna, pasišventimas!..

Tai suprantama – Tautos esminiai istoriniai momentai natūraliai apsigaubia legendos šleifu, o jos Simbolių statusą įgijusių įvykių ar personalijų „demaskavimas“, surandant juose psichologinių kliaudžių, nėra labai išmintingas. Vis dėlto prasminga pajusti lakoniškų vadovėlių skirsnių „virtuvę“, Istorijos gyvąjį procesą. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (60)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Politiniai pavasario ratilai (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Šiųmečiai orai – tarsi ta kaprizinga politika: nors stojo kalendorinis pavasaris, tačiau vis žnaibosi šaltukas, o Rytų Lietuvoje dar ir sniego virš kelių. Paprastai šv. Velykų rytą aplink bažnyčią žingsniuodavome žolyte. Politikoje – taip pat atlydžio nėra, nors apie atšilimą šnekama daug kur.

***

Ratilai nuo Kovo 11-osios eitynių tebeplinta. Rusijos naujienų agentūra REGNUM pasimėgaudama cituoja socialdemokratų partijos išplatintą pareiškimą, esą Kovo 11-ąją įvykusios nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu Skaityti toliau

A.Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (16)

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės (9)

Kas laimėjo Zalgirio mūšį?Vasario 6 d., trečiadienį, 17.30–18.30 val. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunvaldas, Žalgiris, Дуброуна?

Knyga pradedama mūšio aprašymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu analize. Skaityti toliau

B.Genzelis. Ištikimo Bičiulio netekus (13)

Skiriama šviesiam prof. Arnoro Hanibalsono (1934-2012) atminimui

Pasiekė liūdna žinia iš Islandijos: Naujųjų metų išvakarėse – 2012 m.gruodžio 28 d. mirė Lietuvos Garbės generalinis konsulas  Islandijoje, Reikjaviko  universiteto profesorius, ištikimiausias Lietuvos bičiulis Arnoras Hanibalsonas (Arnor Hannibalsson). Analizuodami  Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, turim prisiminti kokį vaidmenį mūsų istorijoje suvaidino broliai Hanibalsonai.

Vienas dalykas – kai įvykiai srovena įprastine vaga ir kitas – kai esama įvairiausių kliuvinių.  Kol valstybė nepripažinta, negalimi jokie politiniai, ekonominiai kontaktai su išoriniu pasauliu, Skaityti toliau

Taigoje ir širdyje išminti takeliai (0)

Lietuvių tremtiniai Sibire | nuotr. iš GAM fondų

Apie tremtį rašė daugelis. Visų atsiminimuose skirtingai atsispindi neteisybės, skriaudos, netekties godos. Kodėl Stasio Orvydo tėvai Antanas ir Stasė su devynmečiais dvyniais Stanislovu ir Angele atsidūrė Sibire, nepaaiškino net juos trėmę okupantai. Buožėmis buvo įvardijami turintys per 30 hektarų žemės. Jo tėvai turėjo tik  penkiolika. Matyt, kažkam žūt būt reikėjo įvykdyti, kaip tada sakydavo „nuleistą planą“. Tai buvo vykdoma bet kokia kaina. Kai į Vilnių vieno trėmimo metu vagonuose „pritrūko žmonių iki „plano“, KGB generolas iš Maskvos įsakė tiesiog stoties rajone suimti ir sugrūsti į vagonus 25 ten gyvenusių šeimų, kurios nebuvo net tremiamųjų sąrašuose.  Didžiulės trėmimo operacijos „Priboj“ 1949 metais balandžio – liepos mėnesiais ištremta per 30 tūkstančių žmonių. Tais metais pradėta žmones varyti į kolūkius. Skaityti toliau

Pasiilgau lietuviškos kalbos… (1)

Lietuvių delegacija Jakutske | V.Miliausko nuotr.

Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša.  Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija byloja, kad taip atsitiko su Stalino valdoma Sovietų Rusijos ir Hitlerio Vokietijos draugyste. Abudu bičiuliai susėdo už bendro stalo, pasidalino pasaulį, pasirašė ir paspaudė vienas kitam ranką, o, įgyvendinant suokalbį, keitėsi patirtimi, glaudžiai bendradarbiavo…. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui (4)

Borisas Jelcinas ir Vladimiras Putinas | © Reuters/Scanpix

Kai Rusija mums sako „Vaikai, gyvenkime draugiškai“, tai šis kalėjimo berniukų raginimas animacinio katino Leopoldo lūpomis skamba ne ką taikiau negu pliūpsnis aršiausios propagandos iš Kremliaus, na, sakysime, dėl Vilniaus gražinimo Lietuvai 1939 m. spalio 10 d.

„Žmogus be veido“ – kietas vyrukas

(Priminsiu, kad tą dieną Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis“. Atgavusi Vilnių, Lietuva turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas: Skaityti toliau

E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką… (2)

Sergijus Staniškis-Litas, Juozas Lukša-Skirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Vincas Daunoras-Ungurys. Apie 1951 m. | genocid.lt nuotr.

„Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtųjų metų liepos mėnesio pabaiga. Sekmadienio popietė.

Sėdim prie stalo įprasta tvarka: tėvas gale, motina dešinėj, tarnaitė Ona greta jos, mes penki broliai užustaly. Pietų metas. Tėvas betylėdamas pradeda srėbti žaltbarčius. Nenoromis pasekam juo.

Orą skrodžia minosvaidžių sviediniai, keliomis kryptimis kryžiuodamiesi viršum mūsų galvų. Jie nuolat drebina trobos stiklus, kažkur paliesdami taikinius. Tvanku… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo (40)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

1939-ųjų rugpjūtis ir rugsėjis buvo lemiami mėnesiai ne tik Lietuvai, bet ir visam tai siaurėjančiam, tai išsiplečiančiam ruožui tarp nedidelio Salos rajono Suomijos Laplandijoje ir Besarabijos, tuomet priklausiusios Rumunijai. Šių kraštų likimą iš esmės sprendė iš pradžių geros bičiulės, o paskui mirtinos priešės, – Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Todėl dažnai skambantis klausimas, kurią pusę galėjome pasirinkti tose grumtynėse, yra daugiau hipotetinis nei realus.

Tiesą sakant, rugpjūčio 23-oji, kai buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai, tėra formalus Lietuvos ateities atskaitos taškas. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Kas blogiau – agresyvios kalbos ar faktinis smurtas ir antivalstybinė veikla? (26)

Marius Kundrotas |respublika.lt nuotr.

Vytenio Andriukaičio atsakymas ištisu straipsniu į Ričardo Čekučio komentarus socialiniame tinkle „Facebook“ primena posakį: geriausia gynyba – puolimas. R. Čekučiui užsiminus apie mirties bausmės grąžinimą ir jos taikymą valstybės išdavikams, V. Andriukaitis standartine sau maniera prabilo apie smurtingus ir antidemokratinius tautininkus…

Iš tiesų, partizanai išdavikus šaudydavo. Ką laikysime išdavyste? Jei stojimą į Europos Sąjungą, tai „supyškinti“ reiktų ne tik V. Andriukaitį, bet ir žmones, stovėjusius prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vairo, o kartu – žymią dalį tautos, nors ir abejotino teisėtumo referendume, bet vis gi – balsavusius už šį sprendimą. Taip galima nueiti labai toli. Skaityti toliau