Žymos archyvas: socializmas

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

V. Radikaitė. Kur padėti paminklą? (9)

Paminklas Juliui Janoniui Biržuose | selonija.lt nuotr.

Nesibaigiant diskusijoms dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje, kas nors ima ir sumano judinti ir kitus paminklus Lietuvoje. Vienas tokių, kurį nuolat knieti iškelti – Biržuose stovintis paminklas Juliui Janoniui. „Na, kas tas J. Janonis? Ką jis paliko Lietuvai? Vien prišaukė bolševikus“, – žurnalistės retoriškai klausė Biržų rajono savivaldybės tarybos narys P.Stakionis. Keista sąsaja J.Janonis susiejamas su sovietiniu režimu kolaboravusiais rašytojais S.Nėrimi, P.Cvirka ir pastatomas į vieną gretą su Stalino saulę parvežusiais mūsų inteligentais, Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kodėl liberalai prieš eurą? (I) (46)

Saulius Lapėnas | feisbuko profilio nuotr.

Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje.
Miurėjus Rotbardas (Murray Rothbard).

… viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose. Adamas Smitas (Adam Smith). Skaityti toliau

Kaip įveikti monopolinius tarifus? Paklauskite Vengrijos (2)

Viktoras Orbanas | blogs.ft.com nuotr.

„Vilniaus vandenims“ įgyvendinus savo planus, vilniečių sąskaitos už vandenį didės daugiau nei trečdaliu. Ne ramiau gyvena ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojai. Ir britai  susiduria su panašiomis kainų už komunalines paslaugas didėjimo tendencijomis. Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ savo skaitytojams pateikia kitos šalies vyriausybės kovos su monopolijomis pavyzdį.

Vienoje Europos valstybėje yra vyriausybė, nurodžiusi energetikos kompanijoms sąskaitas sumažinti daugiau nei 20 proc. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III)) (3)

Marius Kundrotas

4. E.Berko konservatizmas ir socializmas

Šių dviejų pasaulėžiūrų santykis iš pažiūros atrodo prieštaringiausias. Konservatizmas įprastai lokalizuojamas dešinėje, socializmas – kairėje. Konservatizmas gimė iš reakcijos, socializmas žengė per reformas ir revoliucijas. Konservatizmas pabrėžia išskirtinumą, socializmas – lygybę, net iki lygiavos. Vis dėlto, žvelgiant į giluminius principus, jų santykis pasirodo sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio, politiką redukuojant į primityvias geometrines schemas.

Pirmiausiai – konservatizmas ypač gerbia žmonių sąjungas ir bendrijas, tuo jis prieštarauja liberalizmui ir pasirodo artimas socializmui. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau