Žymos archyvas: skysčiai
Ką valgyti vasarą? (0)
Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt. Todėl vasarą svarbu ne tik gerti daug skysčių, bet ir vartoti maisto produktus, kurie leistų lengviau prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros ir su kuriais gautume organizmui reikalingų medžiagų. Skaityti toliau
Kodėl nuolat kenčiame pilvo skausmus? (0)
Žarnyno ir skrandžio sutrikimai yra vienas dažniausių negalavimų kankinančių tiek jauną, tiek ir senesnį, todėl jei nuolatos skundžiamasi pervargimu, virškinimo sutrikimais ar užkietėjusiais viduriais, būtina susirūpinti jau dabar.
Žarnyno priežiūra – svarbiausias žingsnis!
Mes ne visada suvokiame sklandžios Skaityti toliau
Dešimt mitų apie žmogaus mitybą (0)
Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų.
1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui. Pavyzdžiui, riebi jūrinė žuvis turi daug Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai svarbios mūsų sveikatai. Skaityti toliau
Energinių gėrimų vartotojai – rinkodaros akcijų aukos (0)
Lietuvoje energiniai gėrimai yra priskiriami gaiviesiems, nealkoholiniams, tonizuojantiems gėrimams. Mūsų šalyje energiniai gėrimai parduodami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir dažnai ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais.
Jaunam žmogui gali būti sunku suprasti, iš ko pagaminti energiniai gėrimai – kas yra taurinas, gvaraninė paulinija, kampuotoji pupenė, gliukuronolaktonas. Skaityti toliau
Vandens poveikis žmogaus sveikatai (0)
Mūsų organizmo vandens terpėje vyksta visos biologinės reakcijos, todėl žmogus turi gauti atitinkamą vandens ir maisto produktų kiekį. Žmogus gauna maždaug 2–2,3 litro vandens per parą. Norint, kad žmogus jaustųsi gerai, būtų sveikas ir kupinas jėgų, tam itin svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą. Mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, šlapimo išskyrimu, papildydamas skysčio atsargas. Vanduo pašalinamas tokiu būdu: inkstai išskiria 1,5 litro, oda – 0,5–1 litrą, plaučiai – 250–350 mililitrų, žarnynas – 50–200 mililitrų. Skaityti toliau
Trys dalykai, kuriuos turi žinoti apie skysčių balansą organizme (0)
Jau nuo mokyklos laikų mums į galvą įkalta, jog norėdami užtikrinti gerą savijautą ir būti sveiki, privalome vartoti pakankamai vandens. Visgi, yra keletas dalykų, kurių mokyklos suole daugelis taip ir neišmokome. Pateikiame tris mažai žinomus faktus apie skysčių balansą.
Skysčių netenkame ne tik vasarą, bet ir žiemą
Visi žinome, jog vasarą judriai leidžiant laiką ar tiesiog ilgai būnant karštame ore, netenkame daug skysčių. Tačiau jų praradimas gresia ir šaltuoju metų laiku, ypač užsiimant žiemos sportu, pavyzdžiui, slidinėjimu, čiuožimu, snieglenčių sportu ar tiesiog kasdami sniegą. Fizinis aktyvumas bei šilti drabužiai verčia mus prakaituoti neką mažiau nei vasarą. Skaityti toliau
