Žymos archyvas: Sibiras
Laisvė – svarbiausia neginčijama vertybė (2)
Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties dienos proga pagerbė masinių trėmimų aukas. Šalies vadovė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio aukų represijų paminėjime.
Birželio 14-oji kiekvienais metais mūsų tautai reiškia ir skausmą, ir viltį.
„Pagerbiame okupacijos ir genocido aukas, prisimename Lietuvos žmones naikinusias sovietmečio represij as, tačiau kartu viliamės daugiau niekada neprarasti laisvės. Tikimės, kad šiandieniniame pasaulyje ji išliks kaip svarbiausia ir neginčijama vertybė“, – sakė valstybės vadovė. Skaityti toliau
Prasideda lemiamas „Misija Sibiras’14“ atrankos etapas (1)
Šeštadienį, gegužės 31 dieną, daugiau nei septynios dešimtys jaunuoliu patrauks savojo tikslo link. Maršrutu, vingiuojančiu vaiskia žaluma pasidabinusiais Dzūkijos miškais, neaplenkiančiu laisvės kovas menančių vietovių ir čia tebegyvenančių gyvų tragiškų Lietuvos istorijos įvykių liudininkų. Juo keliaus tie, kurie šią vasarą pasiryžę tapti vienos kilniausių šalies jaunimo iniciatyvų dalimi ir drauge su ﾄMisija Sibiras’14ﾔ ekspedicija vykti į tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos nutolusias lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire.
Paskutiniąją pavasario dieną, šeštadienį, 8.00 val. ryto Vilniaus geležinkelio stotyje surinks tie, kurie įrodė esantys ypatingesni už šimtus Skaityti toliau
Dėl vietos „Misija Sibiras’14“ ekspedicijoje varžysis 76 jaunuoliai (0)
Galutinė „Misija Sibiras’14“ 16 žmonių komanda turėtų paaiškėti jau kitos savaitės pradžioje. Ekspedicija tradiciškai į lietuvių tremties ir kalinimo vietas išvyks liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną.
Šią vasarą pasisemti pilietiškumo ir stiprybės lankant lietuvių tremties ir kalinimo vietas Sibire panoro per 700 žmonių. Dėl vienos vietos ekspedicijoje „Misija Sibiras’14“ susigrūmus net 44 žmonėms, pirminis šio projekto tikslas įgyvendintas, teigia organizatoriai. Patekti į galutinę ekspedicijos komandą toliau sieks 76 jaunuoliai.
„Šiemet siekėme dar kartą įsitikinti, kad pilietiško ir savo šalies praeitimi, taigi, ir ateitimi, besirūpinančio jaunimo Lietuvoje anaiptol nemažėja. Priešingai, Skaityti toliau
„Misija SIbiras’14“: ieškomas prasmingam ir kilniam nuotykiui pasiryžęs jaunas žmogus (0)
Jau šį antradienį, balandžio 15 dieną, prasidės atranka į vieną populiariausių ir nuolat augančių jaunimo iniciatyvų – projektą „Misija Sibiras’14“. Tai dvi savaitės bekraščiame ir tautos stiprybės veidrodžiu tapusiame Sibire, vienas prasmingiausių gyvenimo nuotykių ir didžiulis žygdarbis, padovanotas Lietuvai.
Žingeidus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį. Skaityti toliau
K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I) (4)
Prieš keletą metų nuoširdžiai šnekučiavomės su vienu senu Sibiro tremtiniu. Gulago lageriuose jis praleido ne vieną dešimtį metų. Ten jis paliko savo jaunystę ir prarado sveikatą. Pasakodamas apie savo potyrius lageriuose, senolis atrodė atjaunėjęs, o akys tiesiog kibirkščiavo kovos dvasia!
Aš jo ir paklausiau: turėtų smagu būti jam dabar, kai mes pagaliau laisvi? Liepsnelės pašnekovo akyse prigeso. Jis nepasakė man nieko, išskyrus „– eet“ ir apmaudžiai numojo ranka. Neiškenčiau nepasiteiravęs, ko gi senasis kovotojas taip ilgisi sibirietiškųjų lagerių? Skaityti toliau
Kaune atidengta memorialinė lenta Juozui Papečkiui (1)
Lapkričio 30 d., 14 val., ant pastato, esančio Vaižganto g. 23 (Kaune), atidengta memorialinė lenta Lietuvos kariuomenės pulkininkui leitenantui, teisininkui, Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotojui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Juozui Papečkiui.
„Šiame name nuo 1935 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk. ltn. Juozas Papečkys (1890-1942), sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime“, – toks tekstas iškaltas ant memorialinės lentos. Skaityti toliau
A.Auškalnytė. „Ekskursantė“ – laisvo žmogaus portretas (video) (26)
Ūmai supratau, kad gyvenu sau kaip koks amerikonas. O gal kaip gyvas keptas balandis. Visiškoj laisvėj. Kaip vakuume. Todėl vakare nuėjau į kiną, viena. Kiti ten atėjo poromis arba grupėmis. Dauguma grupių turėjo po didelę porciją spragėsių ir labai saldžiai kvepėjo. Visi buvom susirinkę pamatyti filmo apie tremtį. Tą filmą žiūrėjom po kelių kitų filmų anonsų. Kiti filmai buvo apie dinozaurus, apie vyruką, kuris nutarė nustoti svajoti ir pradėti gyventi, bei apie pasaulio gelbėtoją iš Rytų. Tiesa, dar prieš tai buvo „Coca-Colos“ reklama. O tada jau buvo filmas apie tremtį. Skaityti toliau
Juodojo kaspino dieną prezidentūroje diskutuota apie pilietiškumą ir patriotiškumą (video) (5)
Rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių tremties vietas ir kapines Sibire tvarkančiais projekto „Misija Sibiras“ ir bendrijos „Lemtis“ atstovais bei Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos mokiniais. Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną šalies vadovė diskutavo apie pilietiškumo ugdymą ir istorinės atminties išsaugojimo svarbą.
„Ypatingų mūsų visų pastangų reikia ne tik laisvei apginti, bet ir jos istorinei atminčiai išsaugoti. Kol bus gyva tautos istorija, tol turėsime nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau
Bendrijos „Lemtis“ nariai grįžo iš ekspedicijos po tremties vietas Krasnojarsko krašte (0)
Neseniai iš ekspedicijos Sibire po lietuvių kalinimo ir tremties vietas grįžo bendrijos „Lemtis“ nariai. Aštuonių asmenų grupė per dvi savaites trukusią ekspediciją lankė tremties vietas, tvarkė išlikusias kapines, susitiko su Krasnojarsko krašte gyvenančiais lietuviais, domėjosi istorine praeitimi ir parsivežė daug naudingos vaizdinės bei dokumentinės medžiagos.
Ekspedicijos dalyviai, nuskridę į Krasnojarsko miestą, Skaityti toliau
Berlyne atidaryta paroda, pasakojanti apie Lietuvos okupaciją ir 1941 m. birželio trėmimus (1)
Birželio 13 d. Stasi muziejuje Berlyne buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus kilnojamoji paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 m.“ (Eine Chronik der Gewalt: Litauen 1939–1941), skirta pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų septyniasdešimt antrosioms metinėms paminėti.
Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su tarptautinėmis Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, represijų ir krašto sovietizavimo pradžia, Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų iš Lietuvos į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta apie 18 tūkst. jos piliečių, kurių didelė dalis nebegrįžo, mirė tremtyje nuo bado ir ligų. Skaityti toliau
Paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos (4)
Biželio 14 d., Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Iškilmingame renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, politinis kalinys, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Seimo narys tremtinys prof. Arimantas Dumčius, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis, Vilniaus kooperacijos kolegijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vipartienė, gimusi tremtyje, 2012 metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ į Rusijos Federacijos Chakasijos Respubliką dalyvis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos biuro vadovas Mantas Zakarka. Skaityti toliau
Dviguba Elenos Marijos Smetonaitės sukaktis (3)
Atsigręžę į tarpukario Lietuvą, stebimės ano dvidešimtmečio pasiekimais. Svarbiausi tų laimėjimų kalviai, man atrodo, buvo mokytojai. Būtent jie, tada buvusių kaimo pradžios mokyklų mokytojai, pažadino ir apginklavo mokslo žiniomis ūkininkų vaikus, parengė jaunimą darbui valstybės tarnyboje, ūkio ir kultūros dirvonuose.
Deja, 1918–1940 metų Lietuvos pradžios mokyklų dvasinis paveldas kol kas skendi užmarštyje. Apsidairę pamatome, kad bet kuriame rajone ar mieste vos viena kita tarpukariu veikusi mokykla įamžinta išsamesnėje tyrinėjimų studijoje. Švietimo ministerija, švietimo skyriai apsiriboja einamaisiais mokyklų gyvavimo reikalais. Mokyklų istorijos paveldas jiems atrodo ne itin aktualus. Skaityti toliau
Bus paminėtos gedulo bei vilties, okupacijos ir genocido atmintinos dienos (tiesioginė transliacija) (3)
Birželio 14 d. ir kitomis dienomis Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.
Birželio 14 d., 10 val. Seime įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Renginys vyks Seimo Konferencijų salėje (III rūmai).
Tiesioginę transliaciją iš iškilmingo minėjimo Seime galima bus žiūrėti ČIA o taip pat ir per LRT. Skaityti toliau
Europos Parlamente buvo prisiminti masiniai 1941-ųjų birželio trėmimai (video) (3)
Šios savaitės Europos Parlamento plenarinei sesijai Strasbūre susirinkę europarlamentarai buvo pakviesti prisiminti masinių trėmimų, prasidėjusių 1941 metų birželio 14-ąją, aukas.
„Birželio 14-ąją minėdami Gedulo ir Vilties dieną prisimename šimtus tūkstančių nekaltų žmonių, ištisas šeimas, gyvuliniuose vagonuose ištremtas į tolimąjį Sibirą, Gulago lagerius. Beveik pusė ištremtųjų, kentusių nežmoniškas sąlygas ir žiaurias represijas buvo kūdikiai ir vaikai. Šie siaubingi nusikaltimai prieš žmoniškumą tęsėsi nuo 1941 iki 1953-ųjų“, – į kolegas plenarinio posėdžio metu kreipėsi Lietuvos europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulenienė. Skaityti toliau
A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario (6)
Pranešimas perskaitytas gegužės 21 d. Seime vykusio didžiausios 1948 metų Lietuvos gyventojų tremties 65-ųjų metinių minėjime.
Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai kas buvo. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Net jeigu galvojame, kad reikia žvelgti tik į ateitį, praeitis niekus nedingsta. Kai kuriuos ji pasiveja su nuslėptais biografijos puslapiais ir griebia už skvernų. Kiti patys ieško. Skaityti toliau
Misijos Sibiras 2012 pristatymas Kaune (0)
Gegužės 13 d. 17 h Karininkų ramovės mažojoje salėje, Kaune, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengs Misija sibiras’12 pristatymą. 2012 m. kelionės į Sibirą pristatymą rodys ir savo įspūdžiais dalinsis ekspedicijos dalyvė Eglė Česnakavičiūtė. Eglės pristatymą papildys vyrų folkloro grupė Karužė, atlikdama kelias partizanų dainas. Maloniai kviečiame dalyvauti.
Labdaros ir paramos fondas „Jauniems” šiemet aštuntus metus iš eilės rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras”. Skaityti toliau
Baigėsi pirmasis „Misija Sibiras’13“ dalyvių atrankos etapas (0)
Šiandien baigiasi daugiau nei mėnesį trukęs pirmasis „Misija Sibiras’13“ dalyvių atrankos etapas. Projekto organizatoriai džiaugiasi, kad šių metų atranka pasižymi kaip niekad gausiu ypač motyvuotų jaunų žmonių skaičiumi.
Nuo kovo 28 iki gegužės 2 dienos visi norėję tapti 12-osios jaunimo ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas dalimi, galėjo pildyti dalyvio atrankos anketą projekto „Misija Sibiras“ internetiniame tinklalapyje.
„Tradiciškai sulaukėme didžiulio jaunų žmonių susidomėjimo. Džiaugiamės ir aktyviu Skaityti toliau
Prasideda atranka į projektą „Misija Sibiras“ (1)
Prasideda dalyvių atranka į istorinę atmintį ir jaunimo patriotiškumą bei pilietiškumą puoselėjantį projektą „Misija Sibiras’13“. Dvyliktosios projekto ekspedicijos tikslas – Tiumenė. Tai Vakarų Sibiro regiono dalis, kur prie tremtinių amžino poilsio vietų žmogaus ranka neprisilietė daugiau kaip dešimtmetį.
Į vieną seniausių Vakarų Sibiro miestų ir jo apylinkes pokario represijos nubloškė beveik šimtą lietuvių šeimų. Taigos gilumoje ir užžėlusiose laukymėse išlikusias tautiečių kapinaites gamta negrįžtamai gali pasiglemžti jau artimiausiu metu. Skaityti toliau
I.Vasinauskaitė. Ką jie mums daro? (12)
Pastebėjau, kad į klausimą „Kaip gyvenimas?“ kai kurie draugai, pažįstami ar seniai nematyti artimieji atsako keista tyla. Iš pradžių manydavau, kad nedrįsta žmonės prisipažinti, jog sekasi labai gerai ar kad iki kaklo negandose kyšo. Dabar suprantu: sunku savo asmeninį gyvenimą vertinti šiandien vykdomos valstybinės politikos kontekste. Kaip turi jaustis žmonės, kurie stovėjo mergaitės sargyboje Klonio gatvėje Garliavoje, kai teisėsaugos struktūros, vaikų psichologai ir psichiatrai paskutines vaiko laisvės dienas vadino kalėjimu?
O kokioje sanatorijoje dabar yra Klonio deimantas, slušniai, pūrai, šalaševičiūtės Skaityti toliau
R.M.Lapas. Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (II) (2)
Likimo suvestos Paryžiuje
Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau
„Aušros“ muziejuje vyks teatralizuotas parodos „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)
Kovo 11-ąją Šiaulių „Aušros“ muziejuje – neeilinė šventė. Bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 150-osios 1863 m. sukilimo ir 90-osios „Aušros“ muziejaus įkūrimo metinės. 11 val. Sukilėlių kalnelyje vyks 1863 m. sukilėlių pagerbimo ceremonija, 13 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) – tarptautinės parodos „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas atidarymas, kuriame dalyvaus Kauno karo istorijos klubas bei karo istorijos klubas ,,Fuzilierius“ (Kaunas).
2013 m. Lietuvoje paskelbti 1863 m. sukilimo metais. Per Lietuvą sukilimo jubiliejus nusidrieks muziejų keliu „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“. Skaityti toliau
Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją (0)
Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijos erdvėje duris atvers pilietiškumu ir patriotiškumu pulsuojančio projekto „Misija Sibiras‘12“ fotografijų paroda. Paroda lankytojų lauks iki Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos.
Praėjusių metų vasarą daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų į Rusijos Federacijos gilumą vykusi 15 jaunų žmonių komanda dvi savaites lankė lietuvių tremtinių amžino poilsio vietas, ištisus dešimtmečius nepaliestas žmogaus rankos. Tolimojoje Chakasijos Respublikoje su vienu didžiausių ir atsakingiausių gyvenimo iššūkių susidūrę ekspedicijos nariai patirtus išgyvenimus ir pasiekimus iliustruos šioje šalyje užfiksuotomis akimirkomis ir jas papildančių dienoraščių ištraukomis. Skaityti toliau
Palangoje – paroda „Sibiro laiškai“ (0)
Šių metų vasario 5–28 dienomis Palangos viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje eksponuojama Juozo Urbono filatelijos kolekcija „Sibiro laiškai“.
Kolekcijoje „Sibiro Laiškai“ pateikiama filatelinė medžiaga − pašto vokai ir pašto atvirutės, pašto antspaudai, cenzūros atžymėjimai, pašto pinigų perlaidos ir siuntinių siuntimo bei kiti pašto dokumentai.
Parodoje eksponuojama medžiaga apimanti teritoriją nuo Archangelsko, Skaityti toliau
J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko (1)
Vieną vakarą, pasirausęs sodo namelyje suverstų popierių krūvoje, išsitraukiau seną apiplyšusį žurnalistinį bloknotą ir įnikau vartyti. Sudomino Atgimimo laikais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais užrašyti susitikimų su partizanais, ryšininkais, tremtiniais įspūdžiai, pokalbių nuotrupos ir… Netikėtai užkliuvau už 1918 metų savanorio Romualdo Valentukevičiaus pasakojimo apie mūšius Didžiojo karo apkasuose, lietuvių kovas už savo valstybę, pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Sakyti „netikėtai“ netinka, nes to žmogaus nuo pirmo susitikimo nebuvau užmiršęs. Tokio iki ašarų Tėvynę mylinčio patrioto užmiršti neįmanoma. Romualdas per šventas Kalėdas grįžo iš vokiečių nelaisvės ir, pajutęs Lietuvai gresiantį pavojų, net nespėjęs pasisveikinti su tėvais, išlėkė pas savanorius. Skaitydamas pasikalbėjimo nuotrupas, sumaniau parašyti naują tekstą apie savanorį ir jo laikus, nes man pasirodė, kad 1990 metais „Merkio krašte“ išspausdinta apybraiža jau paseno. Skaityti toliau
Taigoje ir širdyje išminti takeliai (0)
Apie tremtį rašė daugelis. Visų atsiminimuose skirtingai atsispindi neteisybės, skriaudos, netekties godos. Kodėl Stasio Orvydo tėvai Antanas ir Stasė su devynmečiais dvyniais Stanislovu ir Angele atsidūrė Sibire, nepaaiškino net juos trėmę okupantai. Buožėmis buvo įvardijami turintys per 30 hektarų žemės. Jo tėvai turėjo tik penkiolika. Matyt, kažkam žūt būt reikėjo įvykdyti, kaip tada sakydavo „nuleistą planą“. Tai buvo vykdoma bet kokia kaina. Kai į Vilnių vieno trėmimo metu vagonuose „pritrūko žmonių iki „plano“, KGB generolas iš Maskvos įsakė tiesiog stoties rajone suimti ir sugrūsti į vagonus 25 ten gyvenusių šeimų, kurios nebuvo net tremiamųjų sąrašuose. Didžiulės trėmimo operacijos „Priboj“ 1949 metais balandžio – liepos mėnesiais ištremta per 30 tūkstančių žmonių. Tais metais pradėta žmones varyti į kolūkius. Skaityti toliau
E.Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų… (17)
Neseniai alkas.lt rašė apie keturis brolius partizanus Lukšas ir legendiniu tapusį Juozą Lukšą, apie jų motiną – Oną Lukšienę, o šįkart siūlome pokalbį su vieninteliu iš šios šeimos likusiu gyvu Antanu Lukša.
Į Mauručius atvažiuoju vieną darganotą rugsėjo sekmadienio popietę. Antanas Lukša jau manęs laukia. Užeinam į vidų. Į tą kambarį, kuriame ant sienos kabo visos tragiško likimo Lukšų šeimos nuotraukos – tėvukas Simanas, mamelė Ona, broliai Jurgis, Juozas, Stasys ir pats Antanas. Pirmą kartą Antaną Lukšą buvau sutikus prieš kokius septynerius metus, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vykstančiame tradiciniame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje. Skaityti toliau
E.Merkytė. Partizanų motina (6)
1947 m. savo dienoraštyje Lietuvos partizanų Tauro apygardos kapelionas kunigas Justinas Lelešius-Grafas rašė: „Šiandien mes pajėgūs išmatuoti aukščiausius kalnus, giliausias jūras, tolimas planetas, bet kas išmatuos, kas pajėgs suprasti tą beribį skausmą, kuris palietė motinų širdis, kuris atėmė jų senatvės paguodą, pravirkdė seneles tų sūnų, kurie krito didvyriškose kautynėse už Lietuvos laisvę ir laimingą ateitį?
Laikas užgydys žaizdas, bet ne motinų. Jos iki karsto lentos žiūrės į tą vingiuotą, baltą takelį, kuriuo jos sūnelis išėjo parnešti laisvės. Skaityti toliau
E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką… (2)
„Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt ketvirtųjų metų liepos mėnesio pabaiga. Sekmadienio popietė.
Sėdim prie stalo įprasta tvarka: tėvas gale, motina dešinėj, tarnaitė Ona greta jos, mes penki broliai užustaly. Pietų metas. Tėvas betylėdamas pradeda srėbti žaltbarčius. Nenoromis pasekam juo.
Orą skrodžia minosvaidžių sviediniai, keliomis kryptimis kryžiuodamiesi viršum mūsų galvų. Jie nuolat drebina trobos stiklus, kažkur paliesdami taikinius. Tvanku… Skaityti toliau
E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video) (1)
Alkas.lt tęsia naują skiltį – „Lietuvos Kūrėjai“ apie žmones kuriančius Lietuvoje, kuriančius Lietuvai ir kuriančius Lietuvą. Skiltį remia Lietuvos spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Šis mokslo istoriko dr. Jono Rudoko knygos pavadinimas trumpai, bet taikliai nupasakoja Vytauto Andriaus Graičiūno gyvenimą. Neseniai alkas.lt rašė apie Lietuvos patriotę Unę Babickaitę, atsisakiusią dėl JAV pilietybės prisiekti svetimai šaliai. Šįkart skaitytojus kviečiame susipažinti su jos vyru, deja, garsesniu užsienyje (iki šiol yra vienas dažniausiai minimų užsienyje Lietuvos mokslininkų), tačiau, manau, tikru Lietuvos kūrėjumi.
Pasaulinės vadybos klasikas Skaityti toliau
I. Veisaitei įteiktas Gėtės medalis už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą (0)
Literatūrologei, teatrologei, visuomenės veikėjai Irenai Veisaitei rugpjūčio 28d. antradienį Veimaro mieste Vokietijoje buvo įteiktas prestižinis Gėtės (Goethe) medalis.
Šiuo apdovanojimu Vokietijos Gėtės institutas siekia pagerbti žmones, kurie ypač nusipelnė populiarindami vokiečių kalbą ir skatindami kultūrinius mainus. I. Veisaitė apdovanojama Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už jos kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka, skelbiama atrankos komisijos sprendime. Skaityti toliau
