Žymos archyvas: Seinų kraštas
Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (66)
Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau
Punsko krašto grožis – „Metų spalvose“ (0)
Punsko „Aušros“ leidykloje 2015 m. pasirodė Sigito Birgelio ir Valdo Žilionio Punsko ir apylinkių nuotraukų albumas „Metų spalvos“.
Sudarydami šį albumą jo autoriai siekė parodyti Punsko krašto gamtos grožį, saulės nurausvintus kalnelius ir klonius, tyvuliuojančių upelių ir ežerų atspindžius, sniego atspalvius, mūsų augmeniją, žvėris ir paukščius.
Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas reljefas teikia jam daug savitumo. Skaityti toliau
P.Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose? (0)
Akivaizdu, kad 1918 metų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ne baigėsi, o tik prasidėjo tikrieji valstybingumo atkūrimo ir ypač jo įtvirtinimo darbai. Apie tai, koks tai buvo sudėtingas laikotarpis, rašė ne vienas istorikas ir publicistas. Parašyta daugybė straipsnių, mokslinių darbų, surengta konferencijų. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas daugiau ar mažiau palietė kiekvieną lietuvį, nepaisant to, kuriame pasaulio žemyne jis gyveno. Kūrėsi visai kitokia Lietuva, kokios ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kiekvienas, nepaisant Skaityti toliau
R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas (28)
1920 spalio 9 d. Lenkijos kariuomenė vadovaujama Lenkijos generolo Želigovskio okupavo dalį Lietuvos ir Baltarusijos žemių ir įkūrė Vidurio Lietuvos Respublika (lenk. Republika Litwy Środkowej), kuri gyvavo iki 1922 kovo 22 d.
Vidurio Lietuvos Respublikos istorija Lietuvoje ir Lenkijoje yra paversta istorijos klastote.
Šią istorijos klastotę yra išplėtojęs Lietuvių kilmės JAV mokslininkas, pasivadinęs save istoriku Alfredas Erichas Sennas teigdamas Skaityti toliau
S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas? (1)
Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?
Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Skaityti toliau
Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje (1)
Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas)
1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A.Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis iš Seinų. Jis spaudinius laikė savo bute. Kai skaitytojas grąžindavo knygą, bibliotekininkas klausinėdavo, koks jos turinys. Skaityti toliau
Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)
Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.
1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.
1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau
A.Venskienė. Fizinis grožis ir jo ženkliškumas XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės lietuvių kaimiškoje kultūroje (1)
Tikriausiai kiekviena tauta turi fizinės išvaizdos, ypač veido bruožų, autostereotipą. Dažniausiai tai patrauklus, gražus žmogus, kurio išvaizda tampa ir etniniu grožio idealu, siekiamybe. Anot N. Haldeyevos [1], idealusis veido išvaizdos tipas iki tam tikro laipsnio gali būti traktuojamas kaip viena iš populiacijos charakteristikų. Kitaip tariant, susikurtas etninis grožio idealas daugiau ar mažiau atitinka realią, vyraujančią arba tam tikru istoriniu laikotarpiu vyravusią, etnoso narių išvaizda. Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą? (4)
„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens“, – prieš mėnesį rašėme „Aušroje“. Besilankantiems Berznyke nekyla abejonių, kad šiuo paminklu siekiama pažeminti Lietuvos karių, žuvusių 1920 m., atminimą. Tačiau paminklas pastatytas ir tam, kad klastojant ar savaip interpretuojant istoriją neigiamai veiktų taip pat lenkų ir lietuvių ateities tarpusavio santykius. Skaityti toliau
Lenkijos lietuviai jaučia pavojų (8)
Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos premjerus prašydama imtis priemonių sustabdyti augantį antilietuviškumą Seinų krašte. Rašte pabrėžiama, kad „nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…) Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Skaityti toliau
ESBO ekspertai domėjosi lietuvių padėtimi Lenkijoje (1)
Spalio 20 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Tautinių mažumų aukštojo komisaro atstovai Seinų „Žiburio“ mokykloje susitiko su Lenkijos lietuvių tautinės mažumos organizacijų vadovais, o Punske – su Punsko savivaldybės viršaičiu Vytautu Liškausku bei Punsko savivaldybės švietimo įstaigų direktoriais.
ESBO atstovai Jennifer Croft bei Vincent de Graaf domėjosi Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtimi Lenkijoje, ypač švietimo problemomis. Susitikdami su Lenkijos lietuvių draugijų vadovais svečiai pažymėjo, kad jau antri metai stebi Lenkijos lietuvių bei Lietuvos lenkų Skaityti toliau
I.Gasperavičiūtė. Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą? (4)
„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu.
Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi ir kalbėjo apie strateginę partnerystę, šiose kapinėse kaip grybai po lietaus dygo paminklai. Lietuvoje gimus idėjai tinkamai įamžinti Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, Skaityti toliau
Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video) (0)
Spalio 3 dieną Punske lankėsi Lenkijos tautines mažumas kuruojantis premjero Donaldo Tusko vyriausybės vidaus reikalų viceministras Vladislavas Karpinskis (Władysław Karpiński). Susitikime dalyvavo Punsko savivaldybės ir lietuviškų organizacijų atstovai bei Pilietinės platformos kandidatai į Lenkijos Seimą: Lešekas Ciešlikas (Leszek Cieślik) bei Adamas Sienko (Adam Sieńko).
Įdomu buvo sužinoti ką kelias dienas prieš Seimo rinkimus gali pasakyti Lenkijos lietuviams valdančios partijos viceministras. Skaityti toliau
P.Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius (0)
Lenkijos lietuvių bendruomenės ryšiai su Pasaulio Lietuvių Bendruomene ar – plačiąja prasme – už Lietuvos ribų gyvenančiais lietuviais turi gilias tradicijas. Seinai XIX-XX a. sandūroje tapo reikšmingu lietuvių švietimo ir kultūros centru. Nuo 1818 m. čia buvo Seinų vyskupijos centras, 1826 m. įsikūrė Seinų kunigų seminarija, o 1906 m. pradėjo veikti „Šaltinio“ spaustuvė, lėmusi tai, kad Seinų vardas buvo siejamas su knygų ir laikraščių leidyba. Tad natūralu, kad 1919-1920 metais dėl Seinų krašto priklausomybės Lietuvai įnirtingai kovojo atgimstančios Lietuvos ir šio krašto savanoriai.
Visa tai, ką XIX-XX a. pavyko Seinuose ir Punske sukurti, vėlesniu laikmečiu tapo didžiuliu vidiniu potencialu, Skaityti toliau
