Žymos archyvas: savižūdybės
Įkurta Seimo Savižudybių prevencijos komisija (0)
Seime įkurta nauja – Savižudybių prevencijos komisija. Už nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ (projektas Nr. XIIIP-45) balsavo 114 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš ir 2 susilaikė.
Nuspręsta, kad komisijoje darbuosis 10 Seimo narių: Aušrinė Armonaitė; Algimantas Dumbrava; Jonas Jarutis; Michal Mackevič; Mykolas Majauskas; Monika Navickienė; Juozas Olekas; Virginijus Sinkevičius; Zenonas Streikus; Dovilė Šakalienė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ (6)
Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti nepolitinė visuomeninė organizacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.
Susitikimas surengtas minint Bendruomenių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvynę, bet ir padedant spręsti skaudžias socialines problemas.
Prezidentė pakvietė išeivijos bendruomenes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“, Skaityti toliau
K. Stoškus. Susitarimas, kuriam reikalingi mes visi (2)
Po skaudaus nusivylimo politikų ir akademikų valdose
Dauguma Lietuvos žmonių jau gana skaudžiai jaučia, kaip vis atkakliau į jų sąžines beldžiasi tautos susinaikinimo faktai: masinė emigracija, savižudybės, alkoholizmas, narkomanija, girti vairuotojai už vairo ir kitos lengvabūdiškos žudynės… Tą sąrašą būtų galima pratęsti ir pačiomis minkščiausiomis savinaikos formomis, vadinamomis satanizmu ir patyčiomis. Tiesą sakant, kartais jos irgi užsibaigia nusižudymais, bei iki šiol Lietuvoje negirdėtais pačiais gėdingiausiais kanibalizmo įvykiais. Savinaika yra pats iškalbingiausias liudijimas to valstybę apėmusio proceso, kurį būtų galima pavadinti demoralizacija be krantų. Skaityti toliau
Pjudymo kampanijos internete (video) (1)
Viduramžiškas gėdos stulpo ritualas interneto eroje vėl atgimsta. Ar empatijos stoka socialiniuose tinkluose sietina su internautų anonimiškumu?
Youtube vaizdo įraše Amanda Tod (Amanda Todd) pasakoja apie internete patirtas patyčias. Praėjus keturioms savaitėms penkiolikmetė nusižudė. (Allpix / Laif)
Kodėl žmonės internete tokie niekingi? Iš kur kyla malonumas kitą apnuoginti, pažeminti ir nubausti? Ir kodėl daugelis stebi, kai kitas žmogus viešai gniuždomas dvasiškai – o neretai ir psichiškai? Skaityti toliau
Siūloma įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje (4)
Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlo įteisinti lyties keitimo operacijas Lietuvoje. SAM net yra parengusi tvarką, kaip būtų gydomas lytį pakeisti užsimanęs asmuo. Esą iš biudžeto lėšų operacijos nebūtų atliekamos. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška sako, kad lytinės tapatybės sutrikimas yra psichikos liga, kurios gydymas peiliu yra tolygu žmogaus žalojimui.
„Antro galo“ problemos
Ministerijos susirūpino lytį pakeisti norinčių asmenų teisėmis Lietuvoje. Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso pataisų projektą, Skaityti toliau
A. Veryga. Kupiškėnus nuo savižudybių saugos raudoni kanalizacijos dangčiai (1)
Įsivaizduokit komišką situaciją, kuomet jūs, ar kas nors kitas, nuoširdžiai norėdami padėti, nusprendžiate, kad didelių sunkumų patiriančiai bendruomenei padovanosite brangią įrangą pvz. ligoms nustatyti ar kokioms nors problemoms spręsti. Ir įsivaizduokite, kad po kurio laiko pamatote, kad vietos valdžia jūsų dovaną nunešė į tvartą ir ja parėmė duris, sakydama, kad tokių nesąmonių mūsų problemoms spręsti nereikia.
Nežinau ar labai tiksliai parinkau alegoriją ir ar aiškiai išdėsčiau mintis, bet būtent toks jausmas mane apėmė pasiklausius Kupiškio psichologų ir paskaičius pastarųjų dienų Skaityti toliau
Savo veiklą pradėjo Savižudybių prevencijos biuras (2)
Nuo šių metų savo veiklą pradėjo Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva įkurtas Savižudybių prevencijos biuras. Jis yra įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre.
Pagrindinė biuro veikla – rinkti, apibendrinti informaciją apie savižudybes, analizuoti rizikos veiksnius. Biuras visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms teiks siūlymus savižudybių prevencijos bei postvencijos klausimais, vykdys informacinę bei šviečiamąją veiklą. Skaityti toliau
G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)
Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka
Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.
Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau
V.V.Landsbergis. Pasaka apie Muliažą (28)
Pasaulyje jau dvidešimt su viršum metų egzistuoja savitas geopolitinis darinys, vadinamas Nepriklausoma Lietuvos valstybe. Jis turi mažne visus normalios valstybės požymius – sienas, pinigus, renkamą (neretai perkamą) valdžią, nepriklausomą (neretai perkamą) bulvarinę spaudą ir t.t. Tačiau kažkokio „x“ faktoriaus šiam gražiam dariniui visgi dar trūksta, idant jis taptų realiai egzistuojančia valstybe. O ko gi reikia, ko trūksta, kad minėtasis muliažas pavirstų realiu reiškiniu, kad Lietuvos dvasia prisikeltų bei apvaisintų valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių sielas? Galbūt trūksta pačių apvaisinamųjų: valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių… O ką daryt, kad jie atsirastų? Skaityti toliau
Savižudybių prevencijos galimybės (0)
Kasmet rugsėjo 10-oji minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Tai diena, kai dar kartą atkreipiamas dėmesys į galimybes sulaikyti žmogų nuo lemtingo žingsnio. Kiekvienas mūsų yra didesnės ar mažesnės bendruomenės narys, tam tikrą laiko dalį praleidžiantys kartu su kitais. Tad dėmesys šalia esantiesiems, krizės ar bėdos ištiktiems, išeities nerandantiems šeimos nariams, bendradarbiams, bendramoksliams, bičiuliams, kaimynams, gali padėti laiku pastebėti galimos savižudybės ženklus. Bendravimas, atjauta, išklausymas gali išsaugoti neįkainojamą turtą – žmogaus gyvybę. Skaityti toliau
V.Juozapaitis apie menininkus: perspektyvos nebuvimas yra baisus jausmas (3)
Politikos pasaulyje vykstantis gyvenimas dažnai prasilenkia su mums įprasta logika, pripažįsta operos solistas, parlamentaras profesorius Vytautas Juozapaitis. O žiniasklaida tik dar padidina esamų problemų atvaizdą. „Vos vienas ar du laikraščiai turi pastovią kultūros rubriką, telpančią į vieną pastraipą. O menininkai, artistai gyvena su perspektyvos nebuvimo jausmu“, – sakė V.Juozapaitis.
– Kurias kultūros srities problemas labiausiai išskirtumėte?
– Per 23 metus kultūros politikos nebuvimo susiklostė tokia situacija, Skaityti toliau
V.Rutkūnas. Žingsnis tarp naikinimosi ir klestėjimo (9)
Vytauto Šapranausko žūtis sukrėtė Lietuvą. Žmonės veržėsi sužinoti, kodėl ir kaip mylimas aktorius pasirinko išėjimą. „Užlūžo“ informaciniai portalai, pasipylė straipsniai ir televizijos laidos, skirti scenos meistro atminčiai. Nenorėčiau įkyriai kartotis, tačiau kaip vieną dieną gimęs su Vytautu ir dėl šio likimo sutapimo nejučia domėjęsis aktoriaus gyvenimo posūkiais, jaučiu ypatingą pareigą parašyti šias eilutes. Parašyti ne suminint velionio nuopelnus, bet prabilti apie gilumines aktoriaus gyvenimo ir mirties sąsajas su Lietuva ir jos žmonėmis.
Nebuvo Vytautas Šapranauskas nei garsus politikas, nei turtingas verslininkas, Skaityti toliau
A.Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime (4)
Sprendžiant pagal labai aukštus savižudybės, žmogžudysčių, autoavarijų, alkoholizmo, bedarbystės bei emigracijos rodiklius, lietuviai yra tarp nelaimingiausių Europos žemyno gyventojų. Pagal savo piliečių pajamas, Lietuva jau kuris laikas išlieka tarp skurdžiausių ES narių. Kad Lietuvos valstybinis organizmas rimtai serga, o tauta palaipsniui eina išnykimo link, sutiktų turbūt daug kas. Gydymo priemonių taikyta ir iš kairiojo, ir iš dešiniojo politinio sparno. Visos stambiosios politinės partijos turėjo galimybę bent kartą dalyvauti valstybės valdyme ir parodyti, ką sugeba padaryti, kad padėtis pasitaisytų. Deja, neteko pastebėti, kad kuriai nors valdančiai partijai būtų pavykę pagerinti padėtį iš esmės. Neigiami sociologiniai rodikliai toliau išlieka, gilios socialinės problemos tampa chroniškomis ligomis, nepriklausomai nuo to, kas valdo šalį. Skaityti toliau
V.V.Landsbergis. Kai skauda (13)
Neseniai su pora bičiulių rašytojų dalyvavome literatūrinėse vakaronėse keliuose atokesniuose Dzūkijos miesteliuose. Vienas susitikimas buvo apytuštis, neatvyko miestelio moksleiviai. Jie ką tik buvo gavę liūdną žinią, jog iš gyvenimo pasitraukė jų klasiokas. Priežastis – nelaiminga meilė.
Važinėdami norom nenorom aptarėm ir šią skaudžią temą. Kas tai – epidemija, mada, kuri pliūpteli maždaug už poros savaičių po to, kai spaudoje smulkiai aprašomas kokios nors žinomesnės Skaityti toliau
Paskelbti Lietuvos 2010 metų mirties priežasčių duomenys (0)
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras paskelbė Lietuvos 2010 m. mirties priežasčių duomenis. Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių (vyrų – 21536, moterų – 20584), t. y. 88 žmonėmis daugiau nei 2009 m.
„Pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia. Pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Šios trys pagrindinės mirties priežastys 2010 m. sudarė 85,3 proc. visų mirties priežasčių. Skaityti toliau
Filosofas K.Stoškus: tautos miršta taip pat kaip ir žmonės (16)
Inga Liutkevičienė, www.ingosknygos.lt, www.delfi.lt
Prašyčiau atkreipti dėmesį: nuo to momento, kai pradėta sudarinėti savižudžių statistika, per 100 metų niekur pasaulyje nebuvo užregistruota tokio aukšto savižudybių skaičiaus, koks 2000-iais metais buvo užregistruotas Lietuvoje: 46,6 žmonės šimtui tūkstančių gyventojų“, – ragina prieš realybę neužmerkti akių docentas filosofas Krescencijus Stoškus.
Su filosofu kalbamės apie Lietuvos visuomenės skaudulius – Skaityti toliau
