Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau
Žymos archyvas: saulės sistema
Mokslininkai tikisi, kad atrado Saulės sistemos dvynę (0)
Europos Pietų Observatorijos 3,6 m teleskopu „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta, Banginio žvaigždyne aplink savo žvaigždę skriejanti planeta yra panaši į mūsiškį Jupiterį ir atstumas tarp žvaigždės ir to Jupiterio antrininko – beveik identiškas atstumui tarp mūsų Saulės ir mūsų Jupiterio. Visai gali būti, kad „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta Saulės sistema Nr. 2.
Gali būti, kad šįkart astronomams pavyko atrasti kaip tik tai, ko ieškoma jau daugybę metų. Skaityti toliau
„New Horizons“ ant Plutono paviršiaus nufotografavo milžinišką širdį (2)
Panašu, kad Plutonas pasitikti pirmąjį lankytoją iš Žemės nusiteikęs ypač svetingai. Atsigavęs NASA zondas „New Horizons“ trečiadienį, liepos 7 d., iki kelionės tikslo likus mažiau nei 5 mln. km, Plutono paviršiuje nufotografavo fantastišką struktūrą – milžinišką širdį!
Sulig kiekviena diena zondas „New Horizons“ Žemėn siųs vis geresnės kokybės Plutono fotografijas. P Skaityti toliau
Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries žvaigždė (0)
Toli už Neptūno orbitos, Orto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenos: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link. Skaityti toliau
Netoli Žemės skrieja kalno dydžio asteroidas (video) (0)
Rusų mokslininkai atrado 400 metrų skersmens asteroidą, kuris periodiškai pralekia pro mūsų planetą.
Mokslininkai teigia, kad tai įvyksta kas tris metus. Asteroidą atradęs Maskvos valstybinio universiteto astronomijos profesorius Vladimiras Lipunov nuramina, kad šis kosminis objektas (pavadintas „2014 UR116“) mums tiesioginės grėsmės nekelia. Bent jau kol kas…
Jis pasakojo, kad tikslią didelio asteroido orbitą apskaičiuoti yra ypač sunku, nes jų trajektorijos nuolat keičiasi dėl kitų planetų gravitacijos poveikio. Skaityti toliau
Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)
Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarių danguje – svečias iš kosmoso (video) (4)
Astronomai skelbia, kad artėja istorinė diena, kuomet arti Žemės paviršiaus praskries kosminė Saulės sistemos uola – asteroidas. Vasario 15–16 naktį daugelis pasaulio teleskopų bus nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskries 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.
Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą. Skaityti toliau
Kas prieš 4,5 mlrd. metų šildė ledo luitu turėjusią būti Žemę? (3)
Prieš 4,5 mlrd. metų, kai Saulė buvo viso labo naujagimė žvaigždutė, aplink ją taip šilta ir malonu nebuvo. Reikalas tas, kad Saulės šiluma ir šviesumas didėjo bėgant metams. O pirmuosius 2 mlrd. metų Žemė savo dar blausios gimtosios žvaigždės spindulių sulaukdavo 25 proc. mažiau. Tai reiškia, kad planetą neabejotinai turėjo dengti ledas – apie skystą vandenį buvo galima tik pasvajoti. Tačiau taip nebuvo: geologiniai tyrimai byloja, kad vandens okeanai Žemėje tyvuliuoja ne vieną ir ne du milijardus metų. Kas šildė Žemę pirmaisiais milijardais metų?
Jei Saulė į savo kūdikystės parametrus sugrįžtų dabar, žydrąją planetą Skaityti toliau
Astronomai galimai atrado planetą su gyvybei ypatingai palankiomis sąlygomis (video) (0)
Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 41 šviesmetį nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).
HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) yra 3,6 metro antžeminis optinis teleskopas, skirtas išimtinai egzoplanetų paieškai. Šis instrumentas registruoja itin Skaityti toliau
Astronomai atrado savo planetą ryjančią žvaigždę (0)
Astronomai tik ką atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD +48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų. Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės?
„Būtent, – tvirtina Peno valstijos universiteto (Penn State Univercity) tyrėjas Aleksas Volščanas (Alex Wolszczan). – Tokia pat lemtis gali ištikti visas vidines Saulės sistemos planetas, Skaityti toliau
Astronomijos seras mano, kad ateiviams Žemė pasirodytų nuobodi (2)
Pripažintas britų astronomas, seras Patrikas Mūras (Patrick Moore) išpranašavo, kad planetų, kuriose gyvuoja nežemiška gyvybė, už Saulės sistemos ribų bus atrasta per artimiausius 50 metų. Tačiau, anot jo, tie, kurie baiminasi nekviestų svečių, gali atsipalaiduoti – Žemė nežemiškiems sutvėrimams būtų pernelyg nuobodi.
Prie visų savo pranašysčių 89-erių mokslininkas pridūrė, jog tie žmonės, kurie galės sau leisti tapti kosmoso Skaityti toliau
Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes (0)
Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.
Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė… Skaityti toliau
Vilniaus universitete lankysis NASA atstovai (0)
Šią savaitę Lietuvoje viešinti delegacija iš NASA Ameso tyrimų centro, vadovaujama centro direktoriaus generolo Simono P.Vordeno (Worden), rugsėjo 21 d. (trečiadienį) lankysis Vilniaus universitete.
NASA Ameso tyrimų centro direktorius S.P.Vordenas 13.00 val. susitiks su Vilniaus universiteto rektoriumi akad. Benediktu Juodka, o vėliau, 15.00 val., Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Didžiojoje fizikos auditorijoje (Saulėtekio al. 9), skaitys paskaitą „Saulės sistemos kosminių tyrimų perspektyvos“. Skaityti toliau
Dar vienas Jupiterio lankytojas (0)
NASA kosmoso agentūra sėkmingai išsiuntė nepilotuojamą zondą „Junona“ tyrinėti didžiausios Saulės sistemos planetos. Kosminis aparatas Jupiterį turėtų pasiekti 2016 metais ir suktis apie ji vienerius metus. „Junona“ taps toliausiai veikiančia tyrimų stotimi, kurios gyvybingumą aprūpins tik saulės baterijos.
Daugiau nei penkis kartus toliau nuo Saulės nei Žemė besisukanti planeta gauna 25 kartus mažiau energijos, todėl 1,1 mlrd. JAV dolerių kainavęs projektas Skaityti toliau