Žymos archyvas: Saulės arkliukai

Kas yra mediacija? Mediacija ugdymo įstaigose (0)

K. Kagio nuotr.

Šiame straipsnyje trumpai reziumuojame tyrimo apie konflikto priežastis bei jo sprendimo naujovišką būdą – mediaciją rezultatus. Tyrimą atliko doc. dr. Eglė Celiešienė ir doc. dr. Angelė Kaušylienė (Lietuvos edukoloijos universitetas). Lietuvoje mediacija, naujas konflikto sprendimo būdas, dar nelabai girdėtas dalykas, bet būtų labai naudingas ugdymo įstaigose.

Alternatyviems konfliktų sprendimo būdams įsitvirtinant teisinėje sistemoje, vis dažniau kalbama apie mediacijos taikymą ugdymo sistemoje. Skaityti toliau

Velykinių kiaušinių marginimas vašku (0)

DSC00626-1200

Kai buvau visai maža, iki kokių ketverių metų gyvenau Panevėžio rajone, nedideliame Raguvos miestelyje. Mūsų giminėje ir šeimoje nebuvo klasikinių tradicijų iš gerojo kaimo, tad Velykoms vašku kiaušinių nemargindavo ir neskutinėdavo.

Juolab niekas nepasikeitė  persikėlus gyventi į Panevėžį. Ir toliau dažydavo su kiaušinių lukštais. Na ką daryti, mano šeima nebuvo valstiečiai, greičiau miestelėnai, šiek tiek palaikantys ryšius su kaimu iš kažkokios inercijos. Ir ilgą laiką jokiais keliais iki manęs neatėjo nuostabus kiaušinių marginimo menas – nei iš draugų šeimų, nei iš pažįstamų… Skaityti toliau

B. Rastenytė. Požiūris į religiją XX–XXI amžiais (0)

PoŽIŪRIS į religijas. B.Rastenytė

XX a. pakito požiūris į religijos tyrinėjimą, ypač – į religijos raidos traktavimą. Antropologai nebekėlė evoliucinio klausimo, kaip apskritai kilo religija, – jie aiškinosi, koks buvo jos vaidmuo kiekvienoje konkrečioje visuomenėje (1).

Struktūralizmo atstovai antropologai XX a. šeštąjį dešimtmetį labiau susidomėjo religija kaip visuomenėje egzistuojančių idėjų, vertybių ir tikėjimų struktūros išraiška. Antropologinė kryptis – mokslas apie žmogaus elgesį. Religiją, t. y. tam tikrą elgseną, galima stebėti kaip ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuri yra siejama su evoliucija. Specifiniai žmogaus raidos periodai priklauso nuo jų tikėjimų.

Psichologinės krypties atstovų dėmesio centre XX a. atsidūrė sąmonė. Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) labai daug ką paėmė iš evoliucijos antropologijos, ypač garsiųjų Robertsono Smifo (Robertson Smith) „Paskaitų apie semitų religiją“, bet jis norėjo Skaityti toliau

Atmintys VII. Velykos iš praeities (0)

Pateikėja kūdikystėje su broliuku | Asmeninė nuotr.

Kai buvau dar visai maža, mes gyvenome Žemaitijoje, Ylakių miestelyje. Velykos buvo švenčiamos iškilmingai. Ateidavo pavasaris, ir mes laukdavome didžiausios pavasario šventės – Velykų. Mūsų, mano ir ketveriais metais vyresnio brolio darbeliai prieš Velykas buvo dar nedideli. Mama siųsdavo į beržynėlį paskinti beržo šakelių, parinkti beržo žievės, samanėlių.

Prisimenu, kartą, beeidami į beržynėlį, pakeliui susitikome ožį. Ožys buvo nepririštas ir ėmė mus pulti. Brolis ir sako: tu bėk namo, o aš laikysiuos… Aš ir bėgau rėkdama, o jis laikėsi… Parnešdavome krepšelį tų miško gėrybių, Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba V (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

Sumanioji socializacija: šeimos įgalinimas plėtojant vaikų dienos centrus (0)

14125581_663240113834203_5581656679446372630_o-1

Ketvirto Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto ,,VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra” straipsnio tikslas – projekto rezultatai ir gerosios praktikos pristatymas.

Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto įgyvendinimo metu buvo įsteigti du nauji vaikų dienos centrai, vieno jų, įsikūrusio Čižiūnuose, atnaujinta infrastruktūra bei modernizuoti visi, projekte dalyvavę dienos centrai, įsigyjant naujų veiklos priemonių. Projekto metu vykdyti mokymai rizikos grupės vaikams ir jų šeimos nariams bei teiktos šeimos įgalinimo paslaugos, kurias, tikimasi, bus galima toliau tęsti ir ateityje. Skaityti toliau

Pozityviosios socializacijos pamokos vaikams ir jų šeimoms (0)

13987426_663240337167514_5202669543537541737_o-1

Trečiojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – informuoti plačiąją visuomenę apie projekto vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.

Įvairių tyrimų, kuriuose analizuojamas užimtumas, socialinės problemos ir socialinės įterpties skatinimo būdai, duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės Skaityti toliau

Patyriminiai mokymai ir naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos (0)

14502782_311726895874901_6845504497503461943_n

Antrojo Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo Vaikų dienos centro (VDC) „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ straipsnio tikslas – pranešti plačiajai visuomenei apie projekto, skirto rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms, vykdymą ir įgyvendinimą, atliktus tyrimus.

Patyriminiai mokymai ir naujos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos, anot Vaikų dienos centro „Navininkai“, gali gerokai prisidėti prie rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovės kūrimo, bendravimo, savitarpio supratimo lavinimo.

Patyriminis mokymas – žinios ir gebėjimai, kuriuos galima pritaikyti kasdieniame gyvenime Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (3): Birutės 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba. Langai (III dalis) (nuotraukos) (0)

  1. 28-pusu11

    Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)  III dalis. Profiliuota langų puošyba 

Reikia pasakyti, kad šiaip jau visų langų, kad ir kokia būtų čia aptariama jų puošyba – pjaustinėtoji, ažūrinė, profiliuotoji ar mišrioji, – būtent karnizai (elementas virš lango apvadų viršutinės horizontalios lentutės) paprastai yra profiliuoti. (Tiesa, retais atvejais karnizo kaip tokio apskritai atsisakyta: Sakalų g. 15, Traidenio g. 5). Jų profiliavimas beveik (su retomis išimtimis) nesiskiria arba skiriasi nežymiai: karnizas platesnis ar siauresnis, skirtingas „laiptelių“ skaičius, jų santykis kitaip sumodeliuotas ir panašiai. Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: lelijinė stirnabudė, kvapioji stirnabudė ir pilkoji tauriabudė (nuotraukos) (0)

2

Tai, galima sakyti, vėlyvo rudens grybai, nors kartais randami net vasaros pabaigoje ir rugsėjį.

Lelijinė stirnabudė (Lepista nuda) yra turbūt pats gražiausias rudens grybas: „lelijava“ (ametistinė) ir kepurėlė, ir kotelis. Vaikystėje, grybaudamas su mama, lelijinės stirnabudės niekada nebuvau radęs (gal šiaurės Lietuvoje ji ir neauga?), todėl, pirmą kartą radęs Vilniaus apylinkių miške, užklausiau sutiktą senelį: „Koks čia grybas?“. Atsakė, kad „siniavka“, – mat jo vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje, Sibire, tad įsiminė tenykštį pavadinimą.

Bet ne visada kepurėlė tokia graži: neretai ji rusvai violetinė ar net tiesiog rusva. Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (3)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Nuvilti

Vėluoti, nes sapnuojamos klajonės po nesančius kraštus
daug svarbesnės už darbo biržos konsultaciją.
Meluoti, nes tai, koks esi, nesutampa su tuo,
Kokį norėtum save matyti ir juolab rodyti.
Nedirbti, nes darbų per daug ir argi vienas žmogus tiek gali,
o ir nežinia, nuo ko reiktų pradėt. Skaityti toliau

Hermano Hesės kūrybos populiarumas kaip visuomenės sveikatos rodiklis (2)

Hermanas Hesė

Seniai seniai, kai mano karta augo, pasirinkti, kurias knygas skaityti, buvo lengva – iš pasaulinės literatūros buvo leidžiama, kas laiko patikrinta  ir kam autorinių teisių mokesčio terminas jau pasibaigęs: augom, skaitydami Aleksandrą Diuma (Alexandre Diuma) ir Valterį Skotą (Walter Scott), „Gylį“ (Etelė Lilijana Voinič (Ethel Lilian Voinich) ir „Džeinę Eir“ (Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte). Paskui į rankas patekdavo ir Hermanas Hesė… „Stepių vilkas“ buvo populiariausias, „Demianas“, „Sidharta“ – nemažiau. O kur dar „Stiklo karoliukų žaidimas“ – gal ne visi iki jo buvom evoliucionavę, bet kas pamėgdavo, skaitydavo po kelis kartus, ieškodami atsakymų į jaunų žmonių klausimus, dėl ko gyvenam, kaip gyventi teisingai, kaip yra su pašaukimu, kokia moralė turi pirmumą – visuomenės diktuojama ar individuali? Kaip gyventi save, bet būti Skaityti toliau

Tarp koloristinės meditacijos ir veržlios ekspresijos (0)

c-vi-1998

Vilniuje, „Akademijos“ galerijoje, šių metų rugsėjo 12–26 d. veikė grafikės Saulės Kisarauskienės tapybos darbų paroda rudenišku pavadinimu „Toliau tik vėjas…“. Dailininkė, padedama kuratorių Vaidilutės Brazauskaitės ir savo dukters Aistės, parodai atrinko įvairių laikotarpių aliejinę tapybą. Eksponuojama kelių dešimtmečių tapyba, pavieniai ir priklausantys keliems ciklams darbai.

Kuo paroda išskirtinė? Pirmiausia – geometrinėmis abstrakcijomis, minimalizmo stilistika, muzikalumu. Minimalistinę stilistiką pabrėžia ir kai kurių paveikslų pavadinimai iš skaičių ar raidžių.

Paveikslų erdvę formuoja įvairiaspalvės plokštumos ir kaligrafiškos juodos linijos. Atsiveria egzistencinės potekstės, plačios interpretacijos galimybės. Skaityti toliau

R.Žilinskas. Eilėraščiai (1)

ro-6-2

Duona kasdieninė 

Ant stalo riekė duonos
Ruginės. Kvapas ajerų.
Plutos pasvilęs šonas.
Mirkau į pieną ją. Vėlu.

Spingsulė žibalinė
Trobą medumi apšviečia.
Virš krosnies džiūsta kmynai,
Kabo stagarai aviečių. Skaityti toliau

ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu (0)

images

Kai užsimezgė mūsų susirašinėjimas 1992 metais su dr. Jonu Baliu ( 1909-07-02 – 2011-09-09), žymusis folklorininkas buvo jau garbaus amžiaus, praeityje nuveikęs tiek daug darbų, kad baugu būtų lygintis, nes visiškai jaunutis „Liaudies kultūros“ žurnalas žengė pirmuosius žingsnius, ir aš dėjau visas pastangas į žurnalo kūrimą stengdamasi įtraukti ne tik Lietuvoje gyvenančius etnologus, bet ir po karo pasitraukusius į užsienį.

Kaip folklorininkas, dr. J. Balys subrendo Kauno, Graso ir Vienos universitetuose. Filosofijos daktaru tapo apgynęs mokslo darbą „Der Shamanismus in Malakka und Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (2): Kęstučio 53, Vilnius (nuotraukos) (0)

Kęstučio g. 53-io namo krosnies koklis | A. Stabrausko nuotr.

Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2.  Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.).  Skaityti toliau

Amy Tan apie likimą: neviltį ir viltį (0)

Amy Tan | asmeninė nuotr.

Amy Tan. Malonumų rūmai. Vilnius: Tyto alba, 2015.

Kinų kilmės amerikiečių rašytoja Amy Tan (g. 1952 m.) savo esė rinkinio „Kita likimo pusė“ (The Opposite of Fate: A Book of Musings, 2003) įžangoje rašė: „ (mano mama) šventai tikėjo, jog tapsiu gydytoja. Bet vėliau kiekvienam, kas tik norėjo girdėti, kartojo visada žinojusi, jog tapsiu rašytoja – šitaip pakeisdama, ką sako, ji pakeitė ir likimą ir dabar jos viltis buvo išsipildžiusi – štai stovėjau aš, tapusi rašytoja, tiksliai, kaip mama ir išpranašavo…“

Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV) (nuotraukos) (0)

17.kestucio30

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis). 4.  (2. Pagrindiniai langai, II dalis)…..4.  (2. Pagrindiniai langai, III dalis).

 IV. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008 – 2010 m.) 

   III dalis. Mišrios puošybos langai 

Mišrios puošybos languose derinti pjaustinėtos, ažūrinės ir profiliuotos medinės puošybos variantai – po du ar net tris. Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Idealiai atitikti laikmečio reikalavimus: apie Izmailą Kadarę (1)

Albanų rašytojas Izmailas Kadarė (Ismail Kadare) savo karjerą pradėjo komunistinio E. Hokshos (E. Hoxha) režimo metu, kaip ir buvo priimta tada, baigęs istoriją ir filologiją Tiranos universitete (1956 m.) ir gavęs mokytojo diplomą… Tiesa, dar buvo „privalomos“ tais laikais studijos Maskvoje, M. Gorkio literatūros institute, – ten studijavo, pvz., Gogolį ar Dostojevskį, tada buvusius uždraustus Albanijoje… 1962 metais, grįžęs į gimtinę, išleido pirmą romaną „Generolas ir jo mirusioji armija“. Knyga atsitiktinai pakliuvo į rankas prancūzų žurnalistui, kuris parekomendavo ją išversti ir išleisti leidyklai Paryžiuje. Nuo tada I. Kadarė yra žymiausias albanų rašytojas, tiek savoj šaly, tiek pasaulyje.

Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) (1)

1.geltonpintė

Daug kas šį grybą, augantį ne tik miške, bet ir parke, net sename sode, yra pastebėję: ne vien dėl jo ryškios geltonos, oranžinės spalvos, – pastebimas ir dėl dydžio, tiksliau, tikros vaisiakūnių kupetos. Vaisiakūniai tarsi čerpės glaudžiai prilipę vienas prie kito, ir ši kupeta neretai „kopia“ medžio kamienu aukštyn. Bet labai mažai kas težino, kad šis įspūdingas grybas yra valgomas.

Pasirodo jau pavasarį, dažnesnis vasarą, kartais galima  rasti ir rudenį. Mėgsta šiltus drėgnus orus, ypač, jei jie nusistovi ilgėliau. Šiskempininis, bet minkštas ir sultingas grybas auga dažniau ant ąžuolų, gluosnių, retesnis Skaityti toliau

Aplinkosaugos diena paminėta Aukštadvario regioniniame parke (0)

DSC_0413-1200

Tik prasidėjus kalendorinei vasarai, sumėlynavus lubinams, birželio 2 dieną Aukštadvario regioninis parkas tradiciškai paminėjo aplinkosaugos dieną (oficialiai pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima birželio 5 dieną). O ARP aplinkos apsaugos diena organizuojama jau nuo 2006 metų ir kiekvienais metais rengiama vis naujoje parko vietoje, parengiamas naujas maršrutas, viktorinos klausimai, meninė programa pagal surinktą vietos tautosakos medžiagą.

Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su mokyklomis, Onuškio seniūnija,  Trakų miškų urėdija, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu ir kitomis Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Pavasarinė balteklė, Paprastasis taurėaukšlis, Skritulinis bobausis (nuotraukos) (2)

Pavasarinė balteklė | „Saulės arkliukų“ nuotr.

Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) nėra plačiai žinoma, bet grybautojai entuziastai šį grybą pažįsta ir labai vertina. Pirmiausia, jis pradeda dygti pakankamai anksti, ir tai nesmulkus grybukas: kepurėlė stamboka, kartais net 10–12 cm skersmens, mėsinga. Auga paprastai žolėtose atvirose vietose, pamiškėje, bet galima rasti ir, tarkim, prie lazdynų ar kitų medžių, miško aikštelėse, jei ten pakanka saulės. Atpažinti šį patrauklios išvaizdos grybą nesunku: kepurėlė balta arba gelsva, trama balta, lakšteliai balti arba baltai gelsvi, kreminiai. Kvapas miltų. Retai auga pavieniui, dažniau randama grupelėmis, net po keliolika.

Paprastasis taurėaukšlis (kitaip – paprastoji alvytė) (Helvella acetabulum) irgi pavasarinis Skaityti toliau

Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Trumpakotis minkštūnis (Melanoleuca brevipes) (0)

 

3-1200

Šis minkštūnių genties grybas paprastai pradeda dygti gegužę, o šiemet pasirodė balandžio paskutinįjį  dešimtadienį.

Lietuvoje užfiksuota 20 rūšių, iš kurių šiek tiek nuodingas ilgakotis minkštūnis (Melanoleuca strictipes). Šiaip jau šios Skaityti toliau

Europinis kukmedis (Taxus baccata) (4)

Europinis kukmedis Karoliniškių draustinyje | A. Stabrausko nuotr.

Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad europinis kukmedis yra 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykęs).

Kukmedžiai Lietuvoje kadaise augo miškuose, bet dėl labai vertingos, kietos, patvarios medienos, kuri net buvo eksportuojama į Vakarų Europą, išnaikintas jau XIX a. pab. Dabar randamas tik sodybose, kai kur auginamas parkuose, kapinėse. Tai ilgaamžis medis.

Pasak legendos, Fortingalo (Škotija) kukmedžio pavėsyje gimė ir čia vaikystėje žaidė dar Pontijus Pilotas… Nustatyta, jog šiam medžiui jau daugiau nei 2000 m. ir įvardijamas jis kaip seniausias augantis medis Eropoje.

Trys savaiminiai kukmedžiukai prieš trejus metus rasti Vilniuje, Karoliniškių draustinyje, Skaityti toliau