Žymos archyvas: Sąjūdis

Dveji metai be Algirdo Patacko (1943 – 2015) (nuotraukos, video) (3)

Romualdas Ozolas ir Algirda Patackas Vasario 16-osios eitynėse Vilniuje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka du metai kai 2015 m. balandžio 3 d. rytą netekome Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, VI, VII ir XII Seimo kadencijų nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko.

„Liūdna, tačiau Lietuvos būsimos kartos gyvoje savo atmintyje, deja, nebegalės išsaugoti tokio Algirdo Patacko gyvenimo ir asmenybės vaizdo, koks jis liko mūsų akyse ir širdyse. Kas ir kaip galėtų perduoti tą nepriklausomą ir kartu vienybės ieškančią unikalaus mąstytojo bei kilnaus kovotojo laikyseną, prieš kurią byra visos amoralių jėgų iliuzijos? Visa, kas netikra, ar tai būtų šiuolaikinės žmogaus teisių gynimo karikatūros, ar kitas Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

R. Garuolis apie prieš 30 metų įkurtą legendinį Vilniaus roko klubą (video) (0)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Prieš 30 metų 1987 kovo 7 d. įvyko legendinis Vilniaus roko klubo atidarymas.

Vilniaus roko klubo atidaryme dalyvavo grupės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Lietuvai atstovavo „Dinda Polimantika“, „Exlibris“, „Faktas“ „Horoskopas“, „Komanda V“ , „Kvadratas“, „MF“, „Ramybės skveras“, „Roko laboratorija“, „Tigro metai“, „Seifas“, „Tu ir aš“.

Iš Latvijos atvyko grupė „Lyviai“ („Līvi“), Estijos atstovavo – „Hetero“, Rusiją– „Avia“.  Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Parduota Kovo 11-oji (I) (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

I-oji dalis „Lietuva, ištverk, nepasiduok emocijoms dėl smulkmenų, neleisk įtarti, jog Tu neverta laisvės“:

1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai:

Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės. Skaityti toliau

Seime – fotografijų paroda, primenanti Lietuvos kelią į Laisvę 1988–1991 m. (0)

Pirmasis Sąjūdžio mitingas sostinės Vingio parke 1988m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vilniuj, Seimo Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) atidaryta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Parodoje vaizduojamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Sąjūdžio pradžios iki visuotinį tarptautinį Lietuvos Respublikos pripažinimą ženklinusio mitingo 1991 m. rugsėjo 1-ąją.

„1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė ir mane. Stengiausi nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai fotografavau. Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, Skaityti toliau

„Eurasia Diary“ paskelbė išskirtinį interviu apie Sausio įvykius (video) (0)

Alvydas Medalinskas | ED nuotr.

Penkiomis kalbomis einantis interneto portalas „Eurasia Diary“ paskelbė pokalbį su vienu iš Sąjūdžio įkūrėjų Alvydu Medalinsku. Pokalbis filmuotas skaipo ryšiu sujungus „Eurasia Diary“ ir „Alko“ būstines Baku bei Vilniuje.

Siūlome šį pokalbį Jūsų dėmesiui. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: 1991 metų sausis – apgynėme Nepriklausomybę (video) (0)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.

Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.

Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau

Laisvę gynėme visi kartu (1)

Laisves gynėju susitikimas | lrs.lt nuotr.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėti visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ ir prisiminti visų – lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmones bei jų indėlį kelyje į Nepriklausomybę. Sausio 13 d. 8.00 val. dešimčiai minučių languose uždekime vienybės ir atminimo žvakutes.

Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis – Trispalvė, ne neužmirštuolė (23)

13-01-01-trispalve Gedimino kalne _kam.lt

Artėjant Sausio 13-ajai rengiama dar viena ,,Neužmirštuolės“ akcija. Dangstantis kilniu tikslu – telkti lėšas Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – tęsiamos kryptingos pastangos sukurti ir visuomenės sąmonėje vietoje patriotų krauju aplaistytos Trispalvės įtvirtinti naują Lietuvos laisvės simbolį, neturintį nieko bendra su Tautos ir valstybės simbolika.

„Neužmirštuolės“ akcija skleidžiamas istorinę tiesą iškraipantis požiūris, kad Lietuvos valstybę atkūręs Sąjūdis buvo neaiškios ,,savaveiksmės“ pilietinės visuomenės kūrinys, Skaityti toliau

60-metį švenčiantis signataras Z. Vaišvila: Atsisukime ir pažiūrėkime į save (12)

Zigmas Vaišvila | respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Garbingą 60-mečio jubiliejų vakar atšventęs Zigmas Vaišvila vėl pasijuto tarsi Sąjūdžio laikais, mat Tauta nebenori šokti pagal įgrisusią patefono plokštelę.

– Gyvenimo pilnatvės pojūtis jus dažnai aplanko? – klausė „Vakaro žinios“ jubiliato.

– Pasidžiaugti išties turiu kuo – auga dvi anūkės, vyresnioji ketverių, mažajai tik metai ir mėnuo ir jau bando svyruodama vaikščioti. Tai jau didelė gyvenimo dovana. Neseniai profesorius Bronius Genzelis man pasakė: „Tu dabar tokio amžiaus, kaip mes buvome Sąjūdžio pradžioje…“ Greitai tie metai bėga, kasdienė rutina ne pati įdomiausia, bet prie visko žmogus pripranti. Skaityti toliau

Seime bus prisimintas sąjūdininko Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę (nuotraukos) (0)

J. Juzeliūnas kalba Sąjūdžio mitinge prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, 1991 03 11 | Lietuvos kompozitorių sąjungos nuotr.

Gruodžio 7 d. 13 val., trečiadienį,  Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks apskritojo stalo diskusija „Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę“, skirta kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario Juliaus Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Renginį pradės Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Diskusijai pirmininkaus Seimo nariai  dr. Arvydas Anušauskas ir  prof. Arūnas Gumuliauskas.

Apskritojo stalo diskusijos dalyviai aptars prof. Juliaus Juzeliūno kūrybinį palikimą ir jo vietą šiandieninėje Lietuvos kultūroje, indėlį į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, Skaityti toliau

Mirė profesorius Algirdas E. Čižas (0)

Algirdas Eduardas Čižas | VGTU nuotr.

Spalio 21 dieną, eidamas 88-uosius metus Vilniuje mirė Algirdas Eduardas Čižas – habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas ir vienas jo aktyvių kūrėjų.

A. E. Čižas gimė 1929 m. rugsėjo 16 d. Užupiečiuose, Anykščių valsčiuje. Ankstyvojoje vaikystėje augo Tauragėje, Pagėgiuose ir kitur, kur prie geležinkelio tarnavo jo tėvas. Porą metų mokėsi Anykščių vienuolyno pradžios mokykloje, trejus metus – Anykščių liaudies mokykloje, 1940–1947 m. mokėsi Anykščių progimnazijoje ir gimnazijoje. 1947–1952 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, įgijo inžinieriaus statybininko išsilavinimą.  Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

Vytautas Radžvilas

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatars Kazimieras Uoka (nuotraukos, audio, video) (14)

Kazimieras Uoka (1951–2016) | N. Balčiūnienės nuotr.

Liepos 16 d. mirė Kovo 11-osios Akto signataras, žinomas Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas,  Tautininkų sąjungos narys Kazimieras Uoka.

K. Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. 1969 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1969–1971 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1976 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. Dirbti mokytoju neleido tuometinė valdžia dėl pogrindinės veiklos, todėl 1971–1988 m. dirbo Kauno statybos treste ekskavatorininku, buldozerininku, kūrė nepriklausomas profesines sąjungas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žiupsnelis Lietuvos radijo ir televizijos istorijos (0)

Prie mikrofono stoties vadovas Petras Mikalajūnas | archyvinė nuotr.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Radijo pradininkai ir bendražygiai

Vieno renginio metu Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje Milda Mildažytė-Kulikauskienė man įteikė jos parengtą, tėvo šimtmečiui skirtą knygą Antanas Mildažis ir artimiausi jo bendražygiai (Kaunas, 2005). Vos atsivertęs rengėjos žodį, aptikau, kad Antanas Mildažis – mano Skaityti toliau

Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)

Alfonsas Juška (1937–2016) | Alkas.lt koliažas

Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.

Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje.  1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvos mokslas: savas ir svetimas (II) (2)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Kartu su TSRS kariuomene Lietuvon sugrįžo ir iki karo buvusi  „partinė – tarybinė“  A. Sniečkaus ir J. Paleckio  valdžia, remiama galingojo KGB ir karinių dalinių „tvarkai įvesti“. Ta valdžia ėmėsi sugrąžinti ir į studijų, mokslo bei švietimo sistemas visa tai, kas buvo bandoma įgyvendinti pirmosios okupacijos metais, prieš karą. Bet maža to, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas privalėjo pristatyti iš savo gyvenamosios vietos  pasirašytas partorgų, vykdomųjų komitetų pažymas, kad nebendravo su vokiečiais, kad yra patikimas „tarybinis pilietis“. Beje, ir stojančius   į aukštąsias mokyklas kandidatus pagal LKP(b) CK 1944 m. spalio 5 d. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai (47)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsiplieskus diskusijai apie lietuvių inteligentus, jų vaidmenį sovietų okupacijos metais ir šiandien, atmintyje iškyla ekranizuotas Michailo Bulgakovo apsakymas „Šuns širdis“. Pagrindiniai jo veikėjai – buržuazinės kilmės profesorius Filipas Preobraženskis ir sovietinės liaudies iliustracija – iš šuns į žmogų perdirbtas Poligrafas Šarikovas.

Klasika virto jų diskusija apie Frydricho Engelso ir Karlo Kautskio – dviejų socializmo ideologų – susirašinėjimą. Į gausybę teorinių svarstymų socialinių santykių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau

Sąjūdžio minėjimui skirtame forume – pokalbis apie Seimo rinkimų galimybes (3)

sajudis_logoŠiais metais sukanka 28 metai nuo tada, kai buvo įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinė grupė, ilgainiui virtųsi visuomeniniu judėjimu, atvedusiu į Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Šia proga visuomeninis judėjimas „Vilniaus forumas“ birželio 3 d., penktadienį, 16.30 val., visus piliečius kviečia į Lietuvos mokslų akademijos Didžiąją salę (Gedimino pr.3, Vilnius), kur įvyks pokalbis „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Diskusijos organizatoriai teigia, kad nors kiekvienų metų birželio 3 dieną tapo įprasta Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video) (7)

Černobylio elektrinės apylinkių vaizdai |robohub.org nuotr.

Balandžio 26 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų“.

Spaudos konferencijojes Z. Vaišvila priminė prieš 30 metų įvykusią Černobylio AE avarija ir valdžios, slėpusios nuo visuomenės šiuos 1986 m. balandžio 26 d. įvykius, požiūrį ir skleistą melą apie šios nelaimės mąstus.

Tuometinę visuotinio melo atmosferą signataras lygino su šiandieninės Lietuvos valdžios propagandą, melu bei nutylėjimais. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Už ką kūrėjus kalame prie kryžiaus? (16)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.

Klysti yra žmogiška?

Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau

L. Kerosierius. Ar Sąjūdis taps TS-LKD partijos rinkiminiu klubu? (19)

sajudis-ts-lkd-alkas-nuotr

Lietuvos Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKDP) partijos narių.

Vasario 20 d., pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, už kiekvieną kandidatą leidus pasisakyti tik vienam delegatui buvo surengti Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Suvažiavimui pirmininkavę  Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus ir Sąjūdžio tarybos narys Laimas Skaityti toliau

Švenčiamos garsaus muzikologo ir sąjūdininko J.Juzeliūno 100-tosios gimimo metinės (nuotraukos) (3)

julius_juzeliunas_a_balteno_nuotr

Vasario 18 d., 15 val. tikrojo gimtadienio (vasario 20 d.) išvakarėse, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) bus švenčiamos žymaus lietuvių kompozitoriaus, švietėjo, visuomenininko, Sąjūdžio veikėjo Juliaus Juzeliūno 100-osios gimimo metinės.

Lietuvos kultūrinė visuomenė jau pradėjo minėti Seimo paskelbtus 2016-uosius Juliaus Juzeliūno metus.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – institucijoje, kurioje J. Juzeliūnas pedagoginį darbą dirbo iki mirties, beveik pusšimtį metų (1952–2001), vyks muzikinei ir Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 1991 metais Tautos nuomonės reikėjo (0)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 9 d Seime spaudos konferencijoje „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ skaitytas pranešimas.

Minime 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinio plebiscito 25-metį. Kodėl toks kuklus valdžios dėmesys šiam išskirtinės svarbos įvykiui? Atsakymas nėra paprastas. Net 1991 m. sausio 13-osios įvykių nepakako, kad demokratinius Vakarus įtikinti, jog 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas yra mūsų Tautos valios išraiška. Viešai tai iki šiol neaptarinėta, bet realybė buvo tokia, kad Vakarai reikalavo ne tik Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, bet ir tautos nuomonės dėl mūsų Nepriklausomybės. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

L. Tautkuvienė, J. Karsokas. Nekeiskime tikrų laisvės simbolių popierine gėle (107)

Alkas.lt koliažas

,,Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią sausio 13–ąją įsisegti kviečia akcijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, žurnalistas Andrius Tapinas, Europos Parlamento pirmininko patarėjas, Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininkas Arnoldas Pranckevičius ir kiti. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti. Iniciatyvą lydės šūkis „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi…“ (Citata iš Lietuvos spaudos). Skaityti toliau