Žymos archyvas: Rytų Prūsija
J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)
I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (53)
Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.
Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.
Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)
Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms
Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.
Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau
Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)
2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau
Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu (24)
1995 m. liepos 18 d. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) būstinė (A. Jakšto 9-203). su Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintiniu Aleksandru Štomu (1931-1999) kalbėjosi MLRT pirmininkas Vytautas Šilas. Pokalbį registravo MLRT reikalų vedėja Danutė Bakanienė.
Vytautas Šilas. Daug kas pašneka, kad Stalinas siūlė 1946 m. žiemą ar vėliau (istorikas J. Jurginis) Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Bet konkrečių duomenų kaip ir nesurandame. Jums, gyvenusiam A.Sniečkaus namuose, gal žinomi šie dalykai. Skaityti toliau
V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)
Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais“ iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu: nors pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į Vilniaus universiteto biblioteką, nors „Metai“ šiandien milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis pasklidę po didžiąją planetos dalį, tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau
Agluonėnai pagerbė savo kraštietį Richardą Kantą – filosofo Imanuelio Kanto prosenelį (0)
Gegužės 16 d. Agluonėnuose, Lietuvininkų ąžuolyne, atidengtas naujas krikštas, skirtas vieno iš žymiausių visų laikų filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvainų kaime. Ta proga pasodinti keturi ąžuoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-ąsias gimimo metines šiemet minime, Kristijonui Donelaičiui – jo 300-osioms gimimo metinėms, Spaudos atgavimo 110-osioms metinėms ir ketvirtas – visiems, susirinkusiems į šventę.
Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija „XVIII a. šviesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis“. Pranešimus skaitė profesorius Alvydas Jokubaitis, docentės Nerija Putinaitė ir Silva Pocytė. Skaityti toliau
Pristatoma XIX a.–XX a. Rytų Prūsijos tapyba ir grafika (0)
Lietuvos dailės muziejus ir VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“ 2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda) atidaromą parodą „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“.
Parodoje eksponuojami kūriniai iš draugijos „Nidden“ nario A. Popovo pastaraisiais metais sukaupto dailės rinkinio, pristatoma Rytų Prūsijoje gimusių, nuolat gyvenusių ar tik epizodiškai čia buvojusių dailininkų kūryba. Skaityti toliau
Kauniečiai supažindinti su „Vilko vaikais“ (1)
Kovo 5-9 d. Kauno „Romuvos“ kino teatre svečiuojasi festivalis – „Vokiško kino dienos 2014“. Kauniečiams kino gerbėjams pristatoma 10 naujausių filmų iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos.
Trečiadienį, sausakimšoje „Romuvos“ kino teatro salėje, šis festivalis pradėtas didžiulio dėmesio sulaukusiu vokiečių režisieriaus Riko Ostermano (Rick Osterman) filmu – „Vilko vaikai“, kuris prieš 2 m. buvo nufilmuotas Lietuvoje, o pirmą kartą auditorijai parodytas 70-ajame Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje (2013 m.). Skaityti toliau
Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą (0)
LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI). Skaityti toliau
J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (13)
1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau
Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą (3)
Spalio 24 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje pristatoma nauja knyga „Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“.
Sudėtingą Rytų Prūsijos krašto istorija nunešė užmarštin daugelio dailininkų pavardes, didžioji dalis dailės kūrinių negrįžtamai prarasta. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių – būta išties nemažai. Pristatomoje knygoje kalbama apie Rytų Prūsijos provincijos ir jos etninės teritorijos, Mažosios Lietuvos dailės paveldą. Tai kalbėjimas apie Rytų Prūsijos dailės istoriją, Nidos dailininkų koloniją, Kuršių nerijos praeitį. Skaityti toliau
R.Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės I.Simonaitytės bibliotekoje (0)
Balandžio 5 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks Raimundo Urbono fotoalbumo „Rytų Prūsija“ sutiktuvės.
Raimundas Urbonas (1963-1999) – vienas iš originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas. 1991-1992 metais R.Urbonas intensyviai fotografavo įvairias Karaliaučiaus krašto vietoves. Iš šių nuotraukų sudarytą ciklą „Rytų Prūsija“, bičiulių teigimu, pats autorius ypatingai vertino. Nors ir turėjo siekį išleisti šias fotografijas atskira knyga, to padaryti jam, deja, nepavyko. Po autoriaus mirties kelis kartus buvo surengtos šio ciklo parodos, o nuolatinę ekspoziciją keletą metų galima buvo pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Skaityti toliau
J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus (9)
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus pristatomas Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas (0)
Lapkričio 29 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Muziejų metams bei Tilžės akto sukakčiai paminėti skirtas projektas: tarptautinė mokslinė konferencija „Vakarų Lietuvos istorinio kostiumo savitumas: tradicijų pastovumas ir pokyčiai“, parodų „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas“ bei „Interpretacija“ atidarymai, naujos drabužių kolekcijos, sukurtos pagal muziejaus eksponatus, pristatymas.
Šio projekto tikslas yra pirmą kartą pristatyti ir apibendrinti Vakarų Lietuvos gyventojų istorinį kostiumą Skaityti toliau
Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte (12)
Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio tėviškė, tai…
Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Tas Žmogus – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) kolegijos direktorius Aleksas Bartnikas, dabar Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų Skaityti toliau
Naujojoje R.Flicko knygoje „Paskutinis traukinys“ – dramatiški pokario žmonių likimai (2)
Šią savaitę knygynų lentynas papildė antrasis lietuvių rašytojo Roko Flicko romanas Rytų Prūsijos istorijos tema – „Paskutinis traukinys“, pasakojantis apie „vilko vaikų“ dalią ir Karaliaučiaus virsmą Kaliningradu. Knygos herojui Valteriui ieškant per karą dingusio brolio, paliečiama karo ir pokario istorija, persipynusi su skaudžia šeimos drama.
Autorius teigia, kad sumanymas parašyti šią knygą gimė betarpiškai susidūrus su Kaliningrado pokario metų žmonių tragedijomis, išgirdus jų istorijas. „Eidamas visuomenines pareigas – buvau Lietuvos vokiečių kultūros bendrijos pirmininkas – susidūriau su daug karo ir pokario metais likimo į Lietuvą atblokštų Skaityti toliau
Varšuvoje pristatyta Ullos Lachaeur knyga apie Rytprūsius „Rojaus kelias“ (4)
2011 m. spalio 24 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje Lenkijoje buvo pristatyta Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai”. Knygos pristatymą organizavo Lietuvos ir Vokietijos ambasados Lenkijoje.
Knygos autorę ir gausiai susirinkusius svečius pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Lenkijoje ambasadorius Rüdiger Freiherr von Fritsch, Lietuvos ambasadorė Loreta Zakarevičienė bei Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Skaityti toliau
