Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.
Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau
I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau
Gegužės 26 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1.) įvyks vakaras skirtas Senųjų Rytprūsių palikimui, kuriame bus pristatyt Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“.
Vakare bus kalbama apie lituanistinių tradicijų ištakas, nykstantį paveldą Karaliaučiaus krašte ir jo fiksavimą bei įspūdžius iš ekspedicijų dviračiais po šį kraštą. Renginyje aalyvaus dr. Eglė Senapėdienė, Lietuvos generalinio konsulato srityje buvęs kultūros atašė Romanas Senapėdis, akademikas prof. Domas Kaunas, žygeivis Tomas Sutkaitis.
Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau
Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Kristianė Šiler (Christiane Schiller).
– Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?
– Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir Skaityti toliau
Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms
Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau
Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau
Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“ įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.
Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.
Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau
Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.
Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau
2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau
Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.
Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau
LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomas visas pluoštas su K. Donelaičio epocha Rytprūsiuose tiesiogiai susijusių dokumentų. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnysis darbuotojas Darius Barasa publikavo vieną iš dokumentų – atliko F. Pastenacio, špitolės prie Gumbinės bažnyčios pamokslininko, 1757 m. rašyto dienoraščio fragmento tyrimą. Publikacija „Apie upėn išpiltus miltus ir išbaidytus žydų lupikautojus. Septynmečio karo atgarsiai viename 1757 m. dokumente“ išspausdinta straipsnių rinkinyje Acta Historica Universitatis Klaipedensis (t. XXVI). Skaityti toliau
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Jono Birškaus sodybos namui, esančiam Klausmylių k., Sendvaris sen., suteikė teisinę apsaugą, įrašė jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžė teritorijos ribas ir nustatė regioninio reikšmingumo lygmenį.
Sodyba susijusi su žinomo XIX a. pabaigos – XX a. I pusės Klaipėdos krašto visuomenės veikėjo, bibliofilo Jono Birškaus (vok. Jannis Birschus, 1870–1959) gyvenimu ir visuomenine kultūrine veikla. Skaityti toliau
1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau
Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?
Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau
Atraktyvumas nėra tolygu lengvumui. Būtų įžūlu man, bet kurių ekstremalumų besibaidančiai, net ir užsiminti apie paradoksaliuosius alpinistų malonumus… Galiu pasiryžti tik lengvo diskomforto malonumui, išsiruošdama, tarkim, paros kelionei su persėdimais, žinodama, kad naktis autobuse bus bemiegė – dėl dviejų trijų dienų seminaro kažkur Vokietijos pakrašty, kaimely, kai net ir jo nesijaus, civilizacijos židinėlis bus tarsi įmestas gamtos glėbin, įsispraudęs į miškelį, prisiglaudęs prie ežerėlio…
Ne pirmi metai tyrinėdama vokiškosios Academia Baltica (būstinė Liubeke) programą, pirmiausiai ieškau Sankelmarko akademijoje, Danijos pasienyje, lapkritį vykstančio seminaro: tradiciškai jis skiriamas arba Baltijos šalims* – jų dabarties situacijai ar istorinėms problemoms, arba Rytprūsiams, Skaityti toliau
„Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados
Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?
Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau
Rytprūsių istorija, žinia, nėra Lietuvos istorija, vis dėlto ji mums sava – ir didelę to krašto dalį Mažąja Lietuva vadiname, šioje dirvoje suleistos nemenkos mūsų Raštijos šaknys, ir dar nesena – XX-ojo amžiaus – tragiškoji istorija ne vieno rytprūsiečio, net ir „grynakraujo“ vokiečio, likimą pavertė lietuvišku… Manau, galime pasidžiaugti, kad literatūriniame šios istorijos veidrodyje jau regime ne vien didingas Mažvydo, Donelaičio ar Herkaus Montės figūras, bet ir mažų žmonių Istorijos traiškytus likimus. Turiu galvoje istorines mūsų baltąsias dėmes naikinančius vienas po kito pasirodžiusius romanus – pirma Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė“, o visai neseniai ir Roko Flicko „Paskutinis traukinys“. Skaityti toliau
Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.
Žynių valdoma despotija
Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Skaityti toliau
Nėra pasaulyje kito krašto, kurio visi vietovardžiai būtų pakeisti per tris dienas, ir dar tokiais agresyviais svetimvardžiais: Sovetsk, Gvardeiskoje, Kaliningrad… Čia žymus stambiausios pasaulyje gintaro kasyklos ir puikūs auksinių smilčių Baltijos jūros paplūdimiai. Tačiau tikrojo istorinio šio krašto, nūnai vadinamo Kaliningrado sritimi, vardo nevalia pamiršti. Tai – Prūsija, tragiško likimo mūsų brolių prūsų tėvynė.
Išliko inkliuzų pavidalu
„Ši iškili Europos tauta, galima sakyti, buvo išnaikinta per tris kartus. Pirmąkart prūsus išvėtė istorijos sūkurys, palaidojęs daugelį senųjų Europos tautų, antrąkart – Kryžiuočių ordinas, Skaityti toliau
2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys* „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį išleisti šilutiškiams padėjo klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis suredagavo leidinį ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido.
Leidykla tęsia tradiciją išsamiai aprašyti Klaipėdos krašto dvarus. 2005 m. buvo išleista didelio visuomenės dėmesio sulaukusi knyga „Klaipėdos dvarai“. Pristatomas leidinys – tai ilgas ir kruopštus šešių autorių (Reginos Meškauskienės, Kęstučio Demerecko, Jūratės Pancerovos, Onos Norkutės, Dariaus Barasos, Jolantos Mačiulienės) darbo rezultatas. Jame surinkta visa iki šiol žinoma medžiaga apie Šilutės ir Pagėgių krašto dvarus, Skaityti toliau
