Žymos archyvas: Ryga

Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video) (26)

Lapkričio 18-toji Latvijoje | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 18 d. Latvijai iškilmingai pažymint savo valstybės nepriklausomybės 95-metį, Latvijos tautininkai surengė jau tradicija tapusias kasmetines eitynes su deglais. Šiemet jos apstulbino žmonių ir deglų ugnių gausumu. Tai buvo didingiausios eitynės su deglais visų laikų Latvijos istorijoje, pribloškiantis reginys savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstantis tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams.

Nacionalinė susivienijimas „Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK“ (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!” – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”) Skaityti toliau

Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas (0)

Donaldas Kajokas | lbd.lt nuotr.

Rašytojas Donaldas Kajokas išrinktas įsimintiniausiu 2012 m. Kauno menininku už romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ ir tapo šių metų Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatu. Lapkričio 28 d. Donaldui Kajokui bus įteikta statulėlė, sertifikatas, pasirašytas Baltijos Asamblėjos prezidento ir viceprezidentų, bei piniginė premija specialios apdovanojimo ceremonijos Rygoje metu.

D. Kajokui Baltijos Asamblėjos literatūros premija skiriama  už lyrinio kalbėjimo ir prozinio pasakojimo įtaigą, ryškią etinę poziciją, kūrybišką vakarų ir rytų tradicijų sintezę. Skaityti toliau

Rygoje įmontuota atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais (0)

Vilniaus sav. nuotr.

Šiandien, rugpjūčio 30 d., centrinėje Rygos aikštėje priešais Laisvės paminklą (28 Kalku iela) įmontuota  atminimo plytelė su simbolinio Baltijos kelio dalyvio pėdsakais.

Tokia pat plytelė šių metų gegužės 24 d. buvo įmontuota Vilniaus Katedros aikštėje, o rugpjūčio 20 d. – Talino mieste, po plytelėmis užkastos atminimo kapsulės su tekstu ateinančioms kartoms. Ceremonijoje dalyvavo ir sostinės meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

R.Dediala. Šis bei tas apie 1287 metų Garuozos mūšį (3)

Garuozos mūšio inscenizacija Joniškyje

Magistras Vilekinas tarė:
„Žiemgalius nugalėsim
Arba negyvi čia gulėsim“.
– Eiliuotoji Livonijos kronika

Jau tampa tradicija Joniškyje pažymėti paskutinįjį žiemgalių sukilimą ir Garuozos šilo mūšį, kuris įvyko 1287 metų kovo 26 dieną. Prasminga data Žiemgalos istorijai dėl dviejų priežasčių: pirma, tai buvo paskutinis didelis mūšis, kuriame žiemagliai pasiekė pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką, antra, tai buvo paskutinis pasispardymas žiemgalių istorijoje, nes po šio mūšio nebebuvo rimtesnio pasipriešinimo, ir iki 1290 m. Žiemgala buvo nukariauta. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Politiniai pavasario ratilai (pirmadienio mintys) (4)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Šiųmečiai orai – tarsi ta kaprizinga politika: nors stojo kalendorinis pavasaris, tačiau vis žnaibosi šaltukas, o Rytų Lietuvoje dar ir sniego virš kelių. Paprastai šv. Velykų rytą aplink bažnyčią žingsniuodavome žolyte. Politikoje – taip pat atlydžio nėra, nors apie atšilimą šnekama daug kur.

***

Ratilai nuo Kovo 11-osios eitynių tebeplinta. Rusijos naujienų agentūra REGNUM pasimėgaudama cituoja socialdemokratų partijos išplatintą pareiškimą, esą Kovo 11-ąją įvykusios nesankcionuotos eitynės Gedimino prospektu Skaityti toliau

M.Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

Kaunas tvirtai susigiminiuos su Ryga (2)

A.Radulovos nuotr.

Sausio 25 d. (penktadienį) 11 val. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje bus pasirašomas ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo plėtojimo tarp Rygos ir Kauno miesto savivaldybių.

Rygos miesto savivaldybės tarybos pirmininko Nilso Ušakovo parašu patvirtintą ketinimų protokolą pasirašys Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Užmegzti tvirtus ryšius su Ryga aktyviai siekė Kauno miesto mero Skaityti toliau

Vyriausybės vadovas A.Butkevičius pirmo oficialaus vizito išvyko į Latviją (3)

Algirdas Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

Šiandien Lietuvos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pirmo oficialaus vizito išvyko į Latviją. Lankydamasis Latvijoje A.Butkevičius su aukščiausiais kaimyninės šalies vadovais aptars dvišalį bei regioninį bendradarbiavimą, ES ir Rytų kaimynystės, energetikos, transporto ir kitus klausimus.

Rygoje numatyti Lietuvos premjero susitikimai su Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu (Andriu Bērziņiu), Latvijos Ministru Pirmininku Valdžiu Dombrovskiu bei šios šalies Parlamento (Saeima) Pirmininke Solvita Aboltina (Solvita Āboltiņa). Skaityti toliau

Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu aplankykite Rygą (0)

Ryga | facebok.com nuotr.

Šiais metais tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų daugelis šalies gyventojų turės laisvą savaitgalį, o kai kurie net gi mėgausis trumpomis atostogomis visą laikotarpį tarp didžiųjų metų švenčių. Tad kodėl laisvu metu neaplankius kaimyninių šalių ir nenuvykus, pavyzdžiui, į Latvijos sostinę? Vos per vienos ar dviejų dienų išvyką į Rygą su šeima ar draugais galite nuveikti iš tiesų nemažai, tad pateikiame Jums keletą patarimų, ką aplankyti, išmėginti, paragauti ir kur sudalyvauti apsilankius šiame mieste. Skaityti toliau

Rusų žurnalistas: „Lietuva – ideali vieta pasprukti nuo niūrios maskvietiškos realybės“ (1)

Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lapkričio mėnesio aviakompanijos „Aeroflot“ žurnalo tema – kalėdinės Pabaltijo šalių sostinės. Rusų žurnalistas Sergejus Konovalovas, dalyvavęs Valstybinio turizmo departamento organizuotame pažintiniame ture po Lietuvą, savo straipsnyje „Vejantis cepeliną“ neslepia susižavėjimo Lietuvos sostine: „Ten ramu, miela, nedaug žmonių. Net tokiu metu kaip Kalėdos. Lietuviškos eglutės ne tokios pompastiškos kaip „Rockefeller“ centre, išpardavimai neturi maniakiško charakterio, o siaurų senamiesčio gatvelių romantika niekuo nenusileidžia Prahos ar Budapešto grožiui“

Žurnalisto manymu, Vilnius – europietiškai sterilus, tylus, bet kartu šventinis miestas, kiekvienas jame sutinkamas lietuvis panašus į kultinį aktorių Donatą Banionį, o kiekviena vietinė mergina – į Ingeborgą Dapkūnaitę. Skaityti toliau

Latvijos sostinė nušvis šviesų ir spalvų festivalio „Staro Riga“ metu (0)

„Staro Riga“ | baltictravelnews.com nuotr.

Lapkričio 15-18 d. Rygoje jau penktą kartą vyks vienas ryškiausių rudens sezono renginių – kasmetinis šviesų festivalis „Staro Riga“ (liet. „Spinduliuojanti Ryga“), kurio metu vieną gražiausių Europos senamiesčių apgaubia šviesų šou, lazerių ir vaizdo projekcijos. Šis festivalis – tai puiki galimybė pamatyti kitokią, nekasdienišką Rygą su daugybe įvairių šviesų instaliacijų ant skirtingų miesto pastatų, paminklų ir kitų objektų. Kitokiu kampu į miestą pažvelgti pakvies daugiau nei 100 objektų.

Festivalio metu Rygos miesto aplinka žaidžiama naudojant ne tik šviesų instaliacijas, bet ir specialius vaizdo projekcijų apšvietimo elementus Skaityti toliau

Rudenėjanti Ryga kviečia apsilankyti Derliaus šventės renginyje „Morkų festivalyje“ (0)

Ryga | efoto.lt nuotr.

Rugsėjo 29–30 dienomis, artėjanti savaitgalį, Rygoje vyks išskirtinė rudens šventė „Morkų festivalis“. Latvijos sostinės Rotušės aikštė išsipuoš originaliomis oranžinių daržovių skulptūromis, čia iškils „Kiškių miestelis“. Festivalio svečiai bus kviečiami paragauti gausybės skirtingų morkų rūšių, dalyvauti mini-instaliacijų iš pagrindinės festivalio daržovės kūrime. Mažiausių renginio lankytojų laukia specialiai jiems parengta programa, kuri neapsieis be smagiųjų atrakcionų. Skaityti toliau

R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika (8)

Voplaukio mūšio vadai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikotarpiu (1295–1315 m.) įvyko vienas svarbus ir šaltiniuose įgavęs atgarsį susidūrimas su Vokiečių ordino prūsiškąja šaka. Šis 1311 m. įvykęs mūšis mums žinomas Voplaukio pavadinimu, kuris istorijos specialistų ir mėgėjų kartais praleidžiamas dėl mažesnės jo įtakos tolimesniems Ordino veiksmams. Jo rezultatai nebuvo tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Saulės, Durbės ar Aizkrauklės kautynių, tačiau Voplaukis pasižymėjo keliais įdomiais aspektais, kurios toliau ir aptarsime.

Vytenis didžiuoju kunigaikščiu tapo tuo metu, kai, po 1283 m. užbaigto jotvingių nukariavimo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su Vokiečių ordino karo mašina susidūrė kaip niekad arti – ties Nemunu. Nepralaimėti karo tapo pagrindine Lietuvos valstybės užduotimi, todėl Vytenio veiksmai savo sumanumu ir agresyvumu nenusileido kryžiuočių veiksmams. 1298 m. jis sudarė sutartį su Rygos miestu (ji truko iki 1313 m.) ir taip paralyžiavo Ordino livoniškąją šaką, sulaikydamas ją nuo bet kokių priešiškų veiksmų, o pietvakariuose teko elgtis kiek pragmatiškiau – su kalaviju rankoje belstis į kryžiuočių užkariautų namų duris. Skaityti toliau

Sostinės dienas pradės įspūdingas fontanų ir šviesų spektaklis (0)

Festivalis „Šviečia Ryga“ 2011m. Muzikinis šviesų fontanas Vėrmanės parke | BalticTravelnews.com nuotr.

 

Penktadienį, rugpjūčio 31 d., Vilniuje prasidės tris dienas truksianti didžiausia miesto šventė „Sostinės dienos 2012“, pasklisianti po miesto centrą ir senamiestį. Vakare jos pradžią pačioje sostinės širdyje – Katedros aikštėje – skelbs didžiausias Baltijos šalyse vandens fontanų ir šviesų spektaklis.

Muzikinis fontanų ir šviesų šou gimė pernai metais kaimyninėje Latvijoje ir iškart tapo lankomiausiu objektu kasmetiniame šviesos festivalyje „Šviečia Ryga“ kur jį su ovacijomis sutiko per 30 tūkstančių žiūrovų. Skaityti toliau

Rygos miesto šventėje didelis susidomėjimas Kaunu (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rygos miesto šventėje, kuri buvo skirta paminėti Hanzos miestų sąjungos istorijos svarbą bei miestų ekonominį ir kultūrinį augimą per pastaruosius šimtmečius, dalyvavo ir Kauno miesto delegacija. Miestą pristačiusi originaliai bei išsiskyrusi iš kitų delegacijų, Kauno delegacija sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Tradicinė Rygos miesto šventė, vykusi rugpjūčio 17–19 d., buvo skirta paminėti 730-ąsias Rygos įstojimo į Hanzos miestų sąjungą metines. Skaityti toliau

Latvija turistus iš Lietuvos vilios ramybe ir lėtu gyvenimo tempu (0)

Kultūros renginiai, kulinariniai nuotykiai ir festivaliai, Rygos bei nedidelių miestų žavesys – tai raktiniai žodžiai, kuriais Latvija nusprendė šiemet aktyviai vilioti turistus iš Lietuvos. Šį savaitgalį vykstančioje tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur 2012“, Latvijos turizmo plėtros agentūra pristatys naujoves, pritaikytas turistams iš Lietuvos bei koncepciją „Latvia – Best enjoyed slowly“. Ši koncepcija skirta keliautojams, norintiems nors trumpam pakeisti savo gyvenimo tempą ir neskubant patirti naujų įspūdžių, pasimėgauti harmoningu poilsiu. Skaityti toliau

A.Zuokas: Vilniaus biudžetas – mažiausias iš visų Baltijos šalių sostinių (1)

Pinigai | alkas.lt nuotr.

Vyriausybės sprendimais sostinės biudžetas yra pats mažiausias, lyginant su Rygos ir Talino miestų iždais. Tokią informaciją pateikia Vilniaus meras Artūras Zuokas, miesto tarybai pristatydamas sostinės biudžeto projektą.

„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, Skaityti toliau

A.Juozaitis. Tėvynė ir Laisvė (2)

Latviijos Laisvės paminklas | endex.com nuotr.Vidutinis lietuvis gerokai mažiau pažįsta vidutinį latvį negu latvis – lietuvį. Mes net neįsivaizduojame, kiek giliai esame įlindę latviui į širdį.  Žengia mūsų brolis žingsnį ir dirsčioja per petį – ar tik neįspaudė lietuviškų pėdų? Tai jau taip: dar Aspazijos ir Rainio laikais, vadinasi, prieš gerus šimtą metų latvių klasikai savo kūriniuose apie lietuvių didvyriškus darbus kalbėjo. Nes tuo metu patys lietuviai Lietuvoje dar tylėjo.

Toliau – gražiau. Štai kad ir Laisvės paminklas Rygos centre. Pagrindinio valstybės monumento idėja sunkiai skynėsi kelią, dėl jos ietys lūžo jau 1923 metais. Skaityti toliau

A.Juozaitis: Latvijos laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus (8)

Arvydas Juozaitis

Latvijos politikų sprendimai panardino į depresijos liūną visuomenę, sukėlė baisią emigracijos bangą, pasakoja pastaruoju metu Latvijoje gyvenantis Arvydas Juozaitis. „Dabar didžiuliai šalies laukai jau primena tundrą, jie be žmogaus,“ – pasakoja jis.

Šiuo metu A. Juozaitis gyvena Rygoje, kuri, jo žodžiais, jam tapo „darbo kabinetu“. Šis „kabinetas“ įkvėpė ir devynioliktą A. Juozaičio knygą, kuri yra skirta Latvijai ir latviams.

Nedžiugina filosofo ir Lietuvos likimas. Skaityti toliau

A.Juozaitis: Vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų (6)

Mindaugas Peleckis, www.voruta.lt

Arvydas Juozaitis, lrytas.lt nuotr.

Devynioliktoji filosofo, politiko, diplomato, rašytojo, publicisto, sportininko dr. Arvydo Juozaičio (g. 1956) knyga skirta Latvijai, Rygai. Grožinės publicistikos leidinys suskirstytas į 24 skyrius – vigilijas, tarsi skirtas kiekvienai paros valandai, tad bet kurį skyrių galime atsiversti bet kuriuo paros metu (lot. vigilia – budėjimas, budrumas, pažodžiui – išvakarės; žymesnių katalikų bažnyčios švenčių išvakarių diena, turinti savo specialią liturgiją; Lenkijoje Wigilia – mūsų Kūčių atitikmuo). „Livonija – tarsi Atlantida“ – tokia vigilija pradedama daugiau kaip 400 puslapių knyga. „Kada Latvija prasidėjo? Gal žlugus Livonijai, kai susiformavo trys atskiros teritorijos? Skaityti toliau

Latvija slenka į rezervatą (0)

Arvydas Juozaitis

Šiauliuose knygą „Ryga — niekieno civilizacija“ pristatęs ir „Šiaulių kraštas“ redakcijoje viešėjęs filosofas, rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis pasigenda elementarių ryšių tarp Latvijos ir Lietuvos: dvi neatplėšiamos viena nuo kitos tautos beveik nesusikalba. Interviu su trečius metus Rygoje gyvenančiu ir dirbančiu A. Juozaičiu — apie Latvijos aktualijas ir niūrias šalies perspektyvas.

Pasirinkimo kryžkelė Skaityti toliau

Arvydas Juozaitis – apie mums savą, bet beveik nepažįstamą Rygą (1)

Leidykla „Alma littera“ išleido filosofo, rašytojo, politiko, buvusio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nario Arvydo Juozaičio knygą „Ryga – niekieno civilizacija“. Keletą pastarųjų metų autorius gyveno Latvijoje, tad, remdamasis ir asmenine patirtimi, ir istoriniais dokumentais, knygoje jis pasakoja apie Latvijos kultūrą, politiką, literatūrą, demografiją ir kitus dalykus.

„Apie Latviją žinome labai nedaug, – sako Arvydas Juozaitis. – Dainų šventės, Raimondas Paulas, Laima Vaikulė, saldainių fabrikas „Laima“, mikroautobusai „Latvija“, strimelės  ir… tyla, kurioje dar visai neseniai plyšavo Rygoje pagamintas radijo imtuvas VEF’as. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Sapnis par Latviju (video) (2)

Arvydas Juozaitis

Skelbiame ištrauką iš spaudai rengiamos filosofo Arvydo Juozaičio knygos apie Rygos civilizaciją. Ši knyga turėtų dienos šviesoje pasirodyti pavasarį.

Ryga – baltų pasaulio megapolis ir baisus nesusipratimas. Šis Miestas, niekada neturėjęs karališkųjų regalijų, karaliavo ir tebekaraliauja Baltijos pakrantėje. Jo galia slepia ydą, nes jo valdžia – be kilmės, ir eina iš vienų svetimų rankų į kitas. Pradžią XIII amžiuje davė vokiečiai, kuriuos po šimtmečių pakeitė švedai, o šiuos – rusai.

Miestas augo, keldamas į dangų vis naujas ir svetimas bažnyčias. Latvių šiam Miestui visuomet buvo per maža. Ryga tapo Baltijos kryžiumi, kuris siurbė gyvybingiausius žemės syvus. Skaityti toliau

A.Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video) (10)

Arvydas Juozaitis

Skelbiame ištrauką iš spaudai rengiamos filosofo Arvydo Juozaičio knygos apie Rygos civilizaciją. Ši knyga turėtų dienos šviesoje pasirodyti pavasarį. 

Gatvės žibintas ir vėl kiša savo galvą į mano miegamąjį, ir vėl apšviečia jį tarsi operacinę palatą. Pasiutimas tie Miesto žibintai! Manojoje Miera gatvėje jie siekia ketvirto aukšto langus ir gena košmarus į dorų piliečių sapnus. Tačiau be mitų ir pasakų Miesto nesuprasi.

Laimė, jau rytmetys, žibintas blanksta, langas šarmoja. Po ausimi burblenantis radijas baigia naktinę programą. Tai LR-1, pirmoji Latvijos radijo programa.

Dar kelios akimirkos ir šiltas kalbos lašas atvėsins nakties sudrumstą kraują.

Labrīt! Jūs klausaties Latvijas radio pirmo prorammu. Mēs raidījam FM diapazonā šādos frekvences megahercos… („Labas rytas, jūs klausotės Latvijos radijo pirmosios programos. Mus girdite šiais FM diapazono dažniais…“).  Skaityti toliau