Klysti yra žmogiška?
Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau
Teatrologė ir rašytoja Rūta Vanagaitė sako, kad vyrai yra silpnoji lytis, kurią lytis stiprioji, moterys, turi suprasti. Pasak jos, daugelis mūsų gyvenimo nesusipratimų ir nelaimių kyla todėl , kad moterys tos pareigos nejaučia ir net nesupranta, kad turi ar bent gali jausti.
„Jeigu prieš trisdešimt metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš dvidešimt metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš dešimt metų būčiau perskaičiusi, ką perskaičiau dabar… Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – laimingesni su manimi būtų buvę jie, maniškiai.“ Skaityti toliau
Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu – pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“. Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais. Skaityti toliau
Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.
Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau
Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:
Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau
Jei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.
Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ sukėlė Lietuvoje ažiotažą. Atrodė, kad abejingų jai tiesiog nebeliko. Vieni autorę gyrė, kiti maišė su žemėmis. Vieni skaitę, kiti net neskaitę. Vieni ragino perskaityti, kiti, kaip gūdžiais penkiasdešimtaisiais Stalino Sovietų sąjungoje – neskaityti.
Autorė buvo apkaltinta ir nuotraukų klastojimu. Kadangi „Vorutoje“ pasirodęs tekstas buvo paskelbtas ir „Alke“, susitikome su „Mūsiškių“ autore, kad jinai galėtų pasakyti, iš kur ėmė knygoje publikuojamas nuotraukas. Skaityti toliau
Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis. Esmė visur ta pati – serbų sušaudymas 1941 m. Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „Mūsiškiai“ ketvirtąjį viršelį.
Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją buvo atkreiptas dėmesys 1961 m., kai vokiečių žurnale „Neue Illustrierte“buvo paskelbtos kelios nuotraukos, Skaityti toliau
Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…
Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis Skaityti toliau
Gyvenime yra ne tik juoda ir balta, bet ir kitos spalvos bei atspalviai. Taip ir žmogaus gyvenime. Idealo turbūt niekas nėra sutikęs. Tas pats sakytina ir apie didžiavyrius – ar būtų Popiežius, ar Vytautas Didysis, ar kitas Vytautas – Landsbergis.
Klysti yra žmogiška?
Ne išimtis ir tie meninio žodžio meistrai, kurie vežė saulę iš Rytų, pataikavo sovietiniam režimui, bet kartu sukūrė literatūros šedevrus, išaukštinančius tautinę savimonę ir laisvės siekius. Taigi, atspindėti Skaityti toliau
Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra pažįstamas baldas.
Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.
Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio žydiško miestelio, Skaityti toliau
Rytoj – pakili diena. Šventinė. Ryte išgersiu kavos, peržvelgsiu internetą. Paskui kaip kasmet, bet kokiu oru – į šventinius renginius. Bet šiemet jie bus ypatingi. Mat, ketinu pasiimti ir abu anūkus. Vienam – penkeri, kitam – aštuoneri. Vyresnėlis jau sąmoningas pilietis, mokykloje išmokęs, kas yra tokios šventės, o senoji močiutė Apolonija, buvusi istorijos mokytoja Švenčionėliuose, vaikams dar ciklą „paskaitų“ apie kunigaikščius, Lietuvos didikus, laisvės kovas, nepriklausomybę yra pasakojusi. Kiek tų žinių mažoj galvelėj išlieka, dar klausimas, tačiau vaikai puikiai gieda himną, daug išmano apie Gedimino pilį, Lietuvos trispalvę ir dar nemažai ką…
Tai štai Vasario 16-ąją pabuvosime dviejuose pagrindiniuose renginiuose: kai šaudys Skaityti toliau
Kaip praneša LRT radijas, Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai paskelbti bendrojo pobūdžio duomenis apie daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, kurie galimai galėjo prisidėti prie Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais.
Yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Skaityti toliau
Pagaliau turime „aktualią“, dėmesio vertą knygą. Omeny turiu Rūtos Vanagaitės rašinį apie lietuvius žydšaudžius.
Turbūt ji tikrai „aktuali ir dėmesio verta“, jeigu visos Lietuvos televizijos ją reklamuoja, įvyko knygos pristatymas, dalyvaujant Efraimui Zurofui, Simono Viezentalio centro Jeruzalės biuro direktoriui, kurį žurnalistas Andrius Užkalnis apibūdina taip: „…tačiau tai, ką vienas iš Izraelio sūnų daro Lietuvoje (viešųjų ryšių prasme) yra taip kvaila, trumparegiška ir priešiška sveikam protui ir susitaikymui, kad man norisi ranka užsidengti veidą ir tyliai kūkčioti“. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar šįmet žada paskelbti sąrašą asmenų, nacių okupacijos metais veikusių policinėse struktūrose. Tai bus sąrašas asmenų, prisidėjusių prie Holokausto, tačiau nebus aišku, kurie konkrečiai šaudė žydus.
Knygą „Mūsiškiai“ apie Lietuvoje vykdytas žydų žudynes parašiusi Rūta Vanagaitė užsiminė ir apie neskelbiamą žydų žudikų sąrašą. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad 2016 m. sausio 26 d. delfi.lt tinklapyje skelbtame interviu su Rūta Vanagaite „Surinko įrodymus, kaip iš tiesų žudėme žydus: nuo R. Vanagaitės nusisuko giminės ir draugai“ pateikta neteisinga informacija.
Gerb. R. Vanagaitė minėtame interviu teigia, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nedavė leidimo cituoti ištraukų iš Kazimiero Sakovičiaus „Panerių dienoraščio, 1941–1943 m.“, centro išversto ir išleisto lietuvių k. 2012 m. Skaityti toliau
„Lenkaitė laimėjo Lietuvos Eurovizijos atranką, – džiūgavo po Evelinos Sašenko pergalės lenkų žiniasklaida. – Tai geras simbolinis ženklas prieš pat savivaldos rinkimus“. Ir tikrai buvo geras: vasario 27-ąją Valdemaro Tomaševskio koalicija, sujungusi Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljansą, laimėjo nemažai mandatų, kone visą Vilniaus rajoną ir antrą vietą Vilniaus mieste.
Po savaitgalio, pailsėję (kas tiki tuo prieškoaliciniu poilsiu?) pirmadienį jie siūlys savo merą arba taps iešmininkais formuojant koaliciją Vilniuje. Ko vertos brangiai kainuojančios sociologinės prognozės, jei susivieniję lenkai su rusais apšovė tuos skaičius, anot Tomaševskio, 10 kartų? Skaityti toliau