Žymos archyvas: Rūta Švedienė
R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)
Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai Senelis šaltis.
Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau
R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)
Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?
Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau
Arnetų namas pražys juostomis, pakvips žolynais ir medumi (nuotraukos) (0)
Arnetų namas Kėdainiuose (Radvilų g. 21) yra škotų bendruomenės, gyvenusios čia XVII–XVIII a. materialusis palikimas. Namas mūrytas XVII a. viduryje škotų pirklio Jono Arneto. Namas yra unikalus paminklas ir vertingas turizmo objektas, jame savo veiklą vykdo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras, kurio pagrindinis tikslas − išsaugoti, rekonstruoti ir išlaikyti savo krašto tradicinių amatų gyvastį.
Tradiciniame amatų centre buriami rajono amatininkai, suteikiama konsultacija norintiems sertifikuoti tautinio paveldo produktus, populiarinami amatai. Skaityti toliau
R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (10)
Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?
Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau
Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje, sausis – didžiojo rago mėnuo (0)
Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.
Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Skaityti toliau
Apie šventinių atvirukų rašymą (0)
Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Kaip kreiptis? Rašyti Gerb. ar Gerbiamasis? Koks turėtų būti sveikinimo tekstas? Ar rašyti Kalėdos ar šventos Kalėdos? Kaip užbaigti sveikinimą? Apie tai jau kalbėta ir rašyta ne kartą. Bet ir vėl… primintina.
Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio. Skaityti toliau
Kokie tie lėktiniai, pūkuoti bei arklio obuoliai ir su kokia mergina negali eit obuoliauti (0)
Obuolys – obelies vaisius. Obuoliai gali būti rūgštiniai, saldiniai, miltingi, sunokę. Juos skina, raško. Šakos lūžta obuoliais. Veideliai gali būti kaip obuolėliai – raudoni, gražūs. Tai sakinukai, sudaryti remiantis „Dabartinės kalbos žodynu“. Jame rašoma, kad žodžio „obuolys“ antra reikšmė – „šio vaisiaus pavidalo daiktas, dėmė“: obuoliais muštas arklys. Sudėtiniai terminai: Adomo obuolys (anat. gerklų iškyšulys; prominentia laryngea), akies obuolys (anat. bulbus oculi). Skaityti toliau
Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (0)
Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, turinti labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Dabar oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jonìnių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne teikiama ir Rasõs šventė (Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo), ir Jonìnės – kaip Jono šventė, Jono dienos paminėjimas. Skaityti toliau
Ruošiamasi paminėti 103-ąjį Česlovo Milošo gimtadienį (0)
„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – Kėdainių rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo Č. Milošo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų renginį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose. Skaityti toliau
Sekminės (video) (9)
Šiandien Sekminės. Tai pavasario didžiųjų darbų užbaigimas ir įžanga į vasaros darbus. Bet ar žinote, kad Kėdainių krašto žmonės per Sekmines ne tik virtinius valgydavo, bet ir kiaušinius dažydavo? Apie Sekmines, kaip jos buvo švenčiamos mūsų krašte, pasakoja Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė.
Sekminių apeigos siejamos su augmenijos garbinimu. Didelę reikšmę turėjo jauni berželiai, kuriem buvo priskiriama stipri vegetacinė bei augimo jėga, tikint, kad berželio gyvybingumas galįs persiduoti žemei, gyvuliams, žmonėms. Sekminėms juos žmonės nešėsi į namus, puošė kambarius, kiemus, kaišė laukus. Skaityti toliau
R. Švedienė. Apie birželio mėnesio šventes ir beržinę košę (video) (0)
Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad birželio mėnesį – dvi šventės: pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo diena, o 24-oji – Rasos ir Joninių diena.
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios birželio dienos:
1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena,
3-ioji – Sąjūdžio diena,
14-oji – Gedulo ir vilties diena,
15-oji – Okupacijos ir genocido diena,
23-ioji – Birželio sukilimo diena. Skaityti toliau
Švenčių pavadinimai: Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (1)
Galima pamatyti pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ą dieną, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reikėtų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos). Skaityti toliau
Kaip taisyklingai rašomi švenčių pavadinimai? (0)
Laikraščiuose, internete pasitaiko skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Jei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reiktų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatymą (ieškokite aktualios redakcijos). Skaityti toliau
Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias (0)
Pasakymas „reguliari kaina“ netaisyklingas. Turėtų būti „įprastinė kaina“, „įprasta kaina“ (nors angl. regular cost, regular price). Lietuvių kalboje tarptautinis žodis „reguliarus, -i“ vartojamas tik dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė; dar priev. – reguliariai šaukti susirinkimus“). Skaityti toliau
Parduotuvė, išparduotuvė, krautuvė, prekybos centras – kuo skiriasi? (0)
Lietuvos Respublikos terminų banke rašoma, kad parduotuvė – prekybos įmonė, kuri savo vardu ir rizika perka prekes, kad jas parduotų. Gali būti drabužių, maisto, universalinė ir kitos parduotuvės. Štai alkoholinių gėrimų parduotuvė – parduotuvė, kurios prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai). Skaityti toliau
Ar mokame gražiai padėkoti ir paprašyti? (4)
Ne „didelis ačiū“, ne „ačiū labai“, o „labai ačiū“, „nuoširdžiai dėkoju“, „esu nepaprastai dėkingas“. Prieš porą metų išrinkome gražiausią lietuvišką žodį ačiū. Tačiau dažnai per televiziją, radiją, o dar dažniau gatvėje girdime, kaip reiškiama didelė padėka: Didelis ačiū Jums už nuostabią šventę; Ačiū labai, kad taip gausiai susirinkote šį vakarą; Sakome nuoširdų ačiū už suteiktą pagalbą. Skaityti toliau
