Žymos archyvas: rusėnų kalba

Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų (0)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.

„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi Skaityti toliau

Tarptautinis dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų spausdinimo pradininkui (1)

Pranciškus Skorina_skorina.lt

Gruodžio 12 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankysis Baltarusijos nacionalinės J. Kolaso centrinės mokslinės bibliotekos delegacija. Vizito metu numatoma detaliai aptarti galimybes bendrai publikuoti LDK XV – XVI a. rašytinio paveldo dokumentus ir pasirašyti ketinimų protokolą.

LMA Vrublevskių biblioteka  kartu su savo ilgamečiais partneriais numato parengti XVI a. istorinių šaltinių, kuriuose minimas Pranciškus Skorina, publikaciją. Tie šaltiniai saugomi įvairiose Čekijos, Italijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos atminties institucijose, tad į darbą bus įtraukiami specialistai ir iš tų valstybių.

Publikaciją numatoma parengti iki 2017 m., kai sukaks 500 metų nuo P. Skorinos parengtos ir Prahoje pradėtos leisti Rusėnų Biblijos. P. Skorina – pirmosios knygos Lietuvoje rusėnų kalba autorius, LDK knygų spausdinimo tradicijos pradininkas. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau