Žymos archyvas: rūbai
Trakų istorijos muziejus kviečia į paskaitas apie istorinę rekonstrukciją ir viduramžių kultūrą (0)
Sausio 21 d., šeštadienį, 14 val. Trakų salos pilies didžiojoje menėje vyks dviejų dalių paskaita – „Mokslininko požiūris į istorinę rekonstrukciją: istorijos rekonstruktoriai ir populiarioji kultūra“ ir „Istorinių rekonstruktorių vertybės“. Paskaitas skaitys – etnologės, VDU doktorantės, Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė ir Agnė Kalėdienė.
Tai pirmasis paskaitų ir mokomųjų užsiėmimų ciklo „Viduramžių kultūros genezė: praeities paieškos ir atradimai“ renginys, lydintis parodą „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“, kuri bus rodoma Trakų salos pilyje iki kovo 31 d. Renginius rengia šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau
Spalvingoji žemaitiška skraistė šiandien (nuotraukos). (2)
Ar jums patiktų XIX amžiaus tautinio rūbo elementai šiuolaikinėje XXI amžiaus dėvėsenoje? Tai galėtų būti liemenė, delmonas, papuošalas, skraistė ir dar daug kitų aksesuarų. Šį kartą šiuolaikinė mergina dėvi žemaitišką skraistę, nuaustą pagal muziejuose turimus XIX amžiaus eksponatus. Ja apsisiautusi aktorė Julija Šatkauskaitė. Beje, šios žemaitiškos skraistės spalvos primena meksikiečių skraistes, tik jų spalvų derinimas kitoks. Skaityti toliau
KTU absolventas sukūrė striukę, paverčiamą vienviete palapine (0)
Studentai baigę bakalauro studijas, kurios per ketverius metus jiems „neprilipo“ neretai bijo keisti karjeros kelią, rizikuodami pasirinkti kitą specialybę. Istorijos bakalauras Andrius Pūkys, prieš dvejus metus nusprendęs įstoti į Kauno technologijos universiteto (KTU) Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijas įrodė, kad bijoti nėra ko. Studijas A. Pūkys baigė su trenksmu – sukurdamas striukę, paverčiamą vienviete palapine.
„Praėjus dvejiems metams po studijų KTU baigimo, džiaugiuosi įgijęs praktišką specialybę ir dirbantis mėgstamą darbą – mano pasirinkimas pasiteisino“, – sakė Skaityti toliau
Kostiumai Neringos dukroms (0)
Apie parodą, kūrybinę Daivos biografiją ir seną draugystę
Šių metų rugpjūčio 1 dieną Nidos Menininkų namų galerijoje atidaroma (ir dvi savaites veiks) Daivos Gudauskaitės-Rohde sukurtų kostiumų paroda „Nidos vėjų paliesti ir saulėlydžių palytėti“.
Parodą sudaro 13 darbų, simbolizuojančių gamtos jėgas, susiduriančias siaurame Neringos juostos lopinėlyje – jūrą, marių vandenis, vėją, smėlį… „Ten, kur vėjas nusprendžia dienos tėkmę, ten, kur žmogus turi sutarti su gamta.Tarp ramybės ir vėjų švilpavimo, tarp dangaus ir smėlio, tarp vandens ir vandens gyvena Neringos dukros…“ – kaip rašoma parodos anonse. Skaityti toliau
Tekstilė šiandien – dirbtinės kraujagyslės, išmanūs rūbai ir lanksčios kompiuterio klaviatūros (0)
Pamušaliniai audiniai vienam iš pasaulinių mados rinkos lyderių „Hugo Boss“, lenktyninių automobilių variklių gaubtai, sumanioji tvarsliava ir net dirbtinės kraujagyslės. Visus šiuos labai skirtingus gaminius vienija ne kas kitas, o tekstilė. Skaityti toliau
Ir rūbų dizainas, ir kinas gali tapti lietuviškos tapatybės išraiška (video) (0)
„Kuo toliau nuo Europos, tuo tautiečiai drąsiau sako, kad yra iš Lietuvos“, – teigia drabužių dailininkė Jolanta Rimkutė.
„LT identity“ – žinomiausia mados dizainerių dueto – Ievos Ševiakovaitės ir Jolantos Rimkutės – kūrybos pakraipa, aprėpianti ne tik drabužius, jų dizainą, bet ir įvairius kasdienius daiktus. Visa šiuose daiktuose atspindi dizainerių tikėjimą, jog čia ir dabar kuriame patys save – naujos tapatybės lietuvį, kurio kišenėse telpa ir pagarba praeičiai, ir drąsus žingsnis ateities link. Skaityti toliau
Atidaroma paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“ (0)
Liepos 1 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1) atidaroma paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“.
Tautiniais rūbais domisi ne tik specialistai, bet ir norintys jį vilkėti. Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkės, ilgą laiką kaupusios valstiečių aprangos pavyzdžius, tyrinėjusios tautinius rūbus, 1992–1996 metais parengusios parodų ciklą „Lietuvių tautinis kostiumas“ ir ieškojusios galimybių jį paįvairinti ir praturtinti, ėmėsi kopijų gaminimo. Skaityti toliau
Juodkrantėje atidaroma J.Buožienės tekstilės darbų paroda „Dingę Prūsai“ (1)
Spalio 4 d. 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma Jūratės Buožienės tekstilės paroda „Dingę Pūsai“.
Jau nuo neatmenamų laikų žmonės mėgo puoštis, todėl yra daugybė audinio marginimo būdų, skirtingai vadinamų įvairiose pasaulio šalyse.
Visas audinio marginimo technikas sieja bendras principas – audinio vietų, į kurias neturi patekti dažai, rezervavimas.
Audinių marginimas Lietuvoje dažnai apibūdinamas vienu terminu – batika. Tai dažymo būdas, kai naudojamas vaškas, o kartais ir kitos blokavimo priemonės – gutaperčia, cukraus sirupas, stiprus druskos tirpalas. Skaityti toliau
Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio drabužėlius? (0)
Kūdikio drabužėlių skalbimas nedaug skiriasi nuo suaugusiųjų rūbų skalbimo. Tačiau tam, kad drabužiai neišbluktų, nepasidengtų pumpurais, negraužtų kūdikio odelės, reikia žinoti kelias gudrybes.
Namuose augant mažyliui, neišvengiamai skalbti reikia daugiau ir dažniau. Jei netinkamai skalbiate kūdikio drabužius, jie nublunka, apsivelia pumpurais. Tačiau blogiausia, žinoma, ką gali sukelti netinkama rūbų priežiūra, – alergija, odos niežėjimas. Skaityti toliau
Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)
Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.
Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau
