Žymos archyvas: Romuva

Jei jautiesi, jog norėtum dainuoti, bet tave vis kažkas sulaiko – junkis prie „Pasidainavimų“! (video) (0)

Pasidainavimai_JonoV.nuotr

Kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 18.00 val., teatro studijos „Pijaus Palėpė“ patalpose (Antakalnio g. 64, Vilnius) vyksta Lietuvos jaunimo romuvos (LJR) „Pasidainavimai“. Artimiausias „Pasidainavimas“ vyks kovo 28-tąją! Prisijungti prie LRJ pasidainavimų kviečiami visi: ir jau mokantys dainuoti, ir norintys to išmokti. 

Šių susibūrimų metu mokomasi ir mokoma įvairiausių dainų – nuo archaiškų sutartinių, baltiškų apeigų giesmių, iki linksmų vakaronių siautulio kupinų posmų ar poetiškų partizaninių dainų.

„Dainuodami kartu atrandame ne tik pasitikėjimo savo balsu jausmą, bet ir išmokstame jį taisyklingai ir smagiai naudoti dainuojant įvairiausias dainas, Skaityti toliau

Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video) (1)

Krivio paminėjimas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 4 d., šeštadienį Nacionaliniame kultūros  centre dainuojant Žiūrų kaimo dainas buvo paminėtas šviesus krivio Jauniaus – Jono Trinkūno – atminimas.

Susirinkusieji minėjo ne mirties metines, bet prisiminė krivio Jauniaus nuveiktus darbus, jo mėgstamas dainas, smagius nutikimus minėdami jo gimtadienį.

Šiemet Romuvos kriviui būtų suėję 78 metai.

Pagerbti Jono Trinkūno atvyko ir Žiūrų kaimo senolės, kurių dainomis taip susižavėjo Jonas Trinkūnas kartu su VU Skaityti toliau

Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą (7)

V. Balkūno nuotr.

Prieš pradėdamas noriu išsyk pasakyti, kad asmeniškai nepažįstu Jono ir Inijos Trinkūnų, tačiau labai vertinu jų indėlį gaivinant baltiškąją religiją (čia ir toliau vartosiu šį žodį, mat „tikyba“ ir ne kas kita, kaip ta pati wiara, o ir pats žodis neapima kertinių religijos prasmių; čia gal vertėtų pagalvoti apie kokį visai kitonišką naujadarą?..), be jų ir be „Romuvos“ nebūtų ir šio straipsnio, iš viso, neturėtume apie ką kalbėti ir kur kreipti savąją mintį; pro atsižiojusią sekuliarizmo bedugnę jie sugebėjo išnešti būdą patirti dieviškumą lietuviškai. Tad viliuosi, kad šis straipsnis bus Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

Romuvos mokykloje vyks užsiėmimai, skirti baltų laidojimo apeigoms (1)

Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vasario 26 d., sekmadienį, 10.30 val. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose (Antakalnio g. 25, Vilniuje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų laidojimo apeigoms.

Mokyklos lankytojai išgirs dvi paskaitas. Etnologė, laidotuvių papročių tyrinėtoja Nijolė Marcinkevičienė pasidalins savo etnografinių ekspedicijų duomenimis „Etnografiniai laidojimo papročiai Lietuvoje“. Inija Trinkūnienė papasakos apie Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atliekamas laidojimo apeigas pagal baltų papročius. Skaityti toliau

Romuvos mokyklos dalyviai gilinosi į alkų tyrinėjimus (0)

V.Mikailionio paskaita Romuvos mokykloje_rengeju nuotr

Senojo Baltų Tikėjimo Bendrija Romuva tęsia Romuvos mokyklos užsiėmimus. Vasario 12d. Vilniaus Karininkų ramovėje vyko paskaitos, skirtos baltų šventvietėms.

Pranešimus skaitė Vidmantas Velička tema „Alkus atveriantys žodžiai“ ir  Vaclovas Mikailionis  apie „Vilniaus alkavietės“. Po paskaitų klausytojai diskutavo tema, kokia turėtų būti šiuolaikinė Romuvos šventykla. Skaityti toliau

Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas (0)

V.-Daraskeviciaus nuotr-Zolines

Vasario 12 d. 11 val. Vilniaus Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, 2-oje salėje) įvyks Romuvos mokyklos užsiėmimas, skirtas baltų šventykloms.

Paskaitas skaitys:

Vidmantas Velička, „Alkus atveriantys žodžiai“;

Vaclovas Mikailionis, „Vilniaus alkavietės“. Skaityti toliau

Miglė ir Mindaugas Valaičiai: Tradicija yra gyva tada, kai ji tobulėja, kai nėra sustingusi ir muziejinė (nuotraukos) (11)

Mindaugas ir Miglė su dukrele Žemyna | V. Balkūno nuotr.

Sostinėje įsikūrusi Valaičių šeima uoliai puoselėja senąjį lietuvių tikėjimą tiek savo rate, tiek ir už jo. Mindaugą ir Miglę Valaičius kalbina Tomas Dirgėla.

– Kada ir kodėl susidomėjote senąja baltų kultūra, tradicine mūsų religija? Gal tai atkeliavo iš šeimos, draugų? 

Miglė:
– Tas kelias buvo ilgas ir prasidėjo gana anksti. Apie baltų dievus, kaip ir daugelis vaikų, išgirdau pradinėse klasėse – tuomet ir kilo klausimas: Skaityti toliau

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (0)

kudikis_V.Balkuno nuotr

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol. 

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau

Pusiaužiemis subūrė Romuvos jaunimą (video) (7)

Pusiauziemio svente_J.Vysniausko nuotr2

Į sausio 29 d., sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8.) įvykusią Pusiaužiemo šventę pabūti bendraminčių rate susirinko nemažas jaunimo būrys. Ši šventė, kaip ir kiekviena Romuvos apeiga, buvo pradėta uždegant šventąją aukuro ugnį ir pagerbiant protėvius bei Dievus. Aukuras buvo uždegtas nuo Vilniaus Ragučio šventyklos atnešta ugnimi, pagerbta Gabijai skirta giesme.

Ugnies ženklai lydėjo susirinkusius visos šventės metu. Iš žvakelių romuviai dėliojo Romuvos ženklą, kurį sudaro keturi besisukantys žalčiai. Šios šventės metu jie mums priminė mūsų prosenelių paprotį per pusiaužiemį pamaitinti  žiemos miego įmigusius žalčius.

Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio) (11)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sveiki, mielieji!

Sveiki Žemynos auginti, Perkūno stiprinti, Laimos palaiminti! Sveiki, sulaukę Saulėgrįžos – šventės, kuomet laikas sustoja, viskas nurimsta, įsivyrauja romuva, ir pasaulis vėl kuriamas iš naujo. Kuriamas iš ugnies kibirkšties, marių mėlynų, giesmių leliumų.

Mes – lietuviai – baltai – romuviai – esame nepertraukiamo metų ir Saulės grąžos rato dalis. Esame laimingi, lydimi dainų, giesmių ir žodžių dievams ir deivėms, stipriai įsišaknijusių mūsų gyvenime. Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

Kaune klegės „Suklegos 2016“ (video) (0)

„Gilė“ | „Suklegos“ rengėjų nuotr.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Izraelio, Estijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos. Jau 17-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro renginys „Suklegos“ kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, world music, new age ir kitų eksperimentinių projektų.

Šiemet rengėjai dovanoja tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, naujų kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (3)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama). Skaityti toliau

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos) (0)

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indijos Republikos Centrinės valstijos vyriausybės kvietimu į visos Indijos Kumbha-melos šventę Udžaine ir kitus renginius gegužės 11-20 dienomis buvo pakviesta trijų Lietuvos atstovų delegacija, vadovaujama Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės. Lietuvos delegaciją globojo didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija Indijoje – „Tautos savanorių sąjunga“ (RSS – Rashtrya Svayamsevaka Sangh), įsteigta 1925 m., t.y. dar britų okupacijos laikais. Ši organizacija turi apie 5-6 mln. narių ir daugiau kaip 50 000 skyrių. Pagrindinė jos misija – nacionalinės Indijos kultūros stiprinimas ir socialinė pagalba. Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

Kur nuves televizinė geidulių kultūra? (1)

Mildos šventė  | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 13 dieną – deivės Mildos šventė. Kokios yra deivės Mildos ištakos, kokia Mildos šventės esmė ir kaip lietuvių dievybės bei tradicinė kultūra nušviečiama televizijoje, „TV publikai“ papasakojo etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.

Kas ta deivė Milda?

Lietuviai turi ne tik deives Žemyną ir Gabiją, bet ir Mildą. Kokia ji ir ką apie ją žinome?Anot J.Vaiškūno, deivės Mildos ištakos nėra itin senos: „Pirmas deivę Mildą paminėjo Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Velykų proga (5)

inija-marguciai--daraskeviciaus-nuotr

Mielieji, atėjo – gamtos gyvybinių galių sklaidos metas – Žemės motinėlės Žemynos atgimimo metas! Patirkime šį metą plačiai atverdami širdis, priimdami iš žemės gelmių sruvenančias galias.

Tyras šaltinio vanduo, sprogstanti verbos šakelė, margintas kiaušinis – visa tai pavasarine versme lai atgaivina mūsų dvasią, stiprina mūsų galias. Stiprėdami patys, stiprinkime ir kitus: plačiai atverdami duris ir langus  įsileiskime gerą nuotaiką, gaivaus oro gūsį ir, žinoma svečius!

Lai pavasario versmės žalio vyno jėgom stiprina mus, telkia, vienija. Skatina duoti ir Skaityti toliau

Kviečia pavasario lygiadienio šventė ant Pučkorių piliakalnio (nuotraukos, video) (1)

PAVASARIO LYGE-PUCKORIAI-2014-03-23d 073-K100

Kovo 20 d. sekmadienį, 16 val. Lietuvių etninės kultūros draugija ir Vilniaus romuvų sambūris visus kviečia  pasitikti pavasario lygiadienį netoli Vilniaus Pavilnių regioniniame parke stūksančiame Pučkorių piliakalnyje.

Šventės rengėjų kvietime rašoma: „Susiburkime drauge pavasarinio virsmo metą kada diena susilygina su naktimi, kada žiema grumiasi su vis aukščiau kylančia saule. Puikios Pūčkorių apylinkės, iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės tarsi kviečia pabūti gamtoje. Piliakalnio papėdėje ošia šimtamečiai ąžuolai, iš rytų pusės srūva šaltinis, prie kurio atliksime vandens pagerbimo apeigas, nusiprausime, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau