Žymos archyvas: Rita Miliūtė
J. Dapšauskas. Viešųjų ryšių, grįstų melu ir patyčiomis, pavyzdys – apie „neprofesionalę“ komiteto pirmininkę (8)
Praėjusį trečiadienį, lapkričio 23 d., viename portale pasirodęs straipsnis apie tai, kad naujoji Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė docentė, daktarė Agnė Širinskienė savo prieš dešimtmetį rašytoje disertacijoje neva teigusi, kad liga yra Dievo bausmė, nenustebino. Tokio puolimo ir buvo galima tikėtis. Vienašališkumo žiniasklaidoje dabar daug, kai Seimo rinkimus laimėjo ne tie, kurie turėjo laimėti. Bet kad akivaizdžiai ims ir taip sąmoningai meluos – tai jau peržengia bet kokią padorumo ribą.
Galiu matyti, kad už šios melo, puolimo bangos darbuojasi režisieriai, suinteresuoti Skaityti toliau
P. Gylys. Privačiam LRT – mokesčių mokėtojų parama (10)
LRT vaidmuo Lietuvos politiniame gyvenime turėtų būti ypatingų politologinių tyrimų objektu. Linas Kojala ir kiti jauni, mokslinio komunizmo nedėstę politologai iš TSPMI, jau seniai turėjo įspėti mūsų piliečius: vyksta faktinė LRT privatizacija, ji degraduoja. Ji vis mažesniu laipsniu vykdo nacionalinio transliuotojo misiją teikdama neutralią informaciją, būdama nešališka kovotoja prieš korupciją. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra užtikrinti pliuralizmą, nuomonių įvairovę viešojoje erdvėje. To sunkiau tikėtis iš privačių transliuotojų, nes jie yra išlaikomi iš privačių išteklių, tačiau VISŲ mokesčių mokėtojų Skaityti toliau
M. Zasčiurinskas. Pabėgėliai – Lietuvos pabėgėliai? (41)
Visi karai sukelia pabėgėlių bangas. Žmonės gelbstisi. Nemažai lietuvių taip pat patyrė sunkią vilties išgyventi nežinomybėje dalią. Dabar – Sirija, Libija, Irakas…
Neseniai rašiau, kad Lietuvai reikia Migracijos ministerijos. Sulaukiau ir piktų „pastabų“. Žinoma, ne apie straipsnyje keliamą problemą, bet, kad biurokratų ir valdininkų turime per akis. Tačiau, kaip sako: „… … o karavanas eina“. Tik žodis „karavanas“ jau nebetinka, nes per Europą eina lavina. Laikas suvokti, kad mūsų šalis taip pat yra Europa. Skaityti toliau
V. Linkienė. Nacionalinės televizijos projektas „Seimo rinkimai 2012“. Padeda pasirinkti ar kliudo? (9)
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nemaža dalis rinkėjų yra dar neapsisprendę už ką balsuoti per ateinančius rinkimus. Todėl bet kokia jiems pasiekiama informacija gali būti naudinga. Tikriausiai nereikia įrodinėti televizijos įtakos visuomenei, o taip pat ir laidų rinkimų tema reikšmės.
Lietuvos nacionalinė televizija pradėjusi transliuoti diskusijų laidas skirtas spalio 14 d. vyksiantiems Seimo rinkimams pademonstravo ne patį didžiausią profesionalumą. Jau pirmojoje įžanginėje laidoje vedėja Rita Miliūtė sudarė įspūdį lyg šias laidas transliuodama televizija darytų nemokamą paslaugą politinėms partijoms. Skaityti toliau
Blogeris Zeppelinus. Įvadinė LTV rinkimų laida. O gal biudžetinės teležvaigždės Ritos Miliūtės užgaidų koncertas? (31)
Vakar vakare žiūrėjau LTV rinkiminę laidą, kurioje dalyvavo visų VRK užregistruotų į rinkimus politinių partijų vadovai ir atstovai.
Ji vadinasi „Rinkimai 2012. Įvadinė rinkimų laida per LTV“ ir vyko nuo 21:15 iki 23:15 val. Įsijungiau televizorių nuo pusės laidos, bet ir to pakako, kad pakraupčiau.
Ne nuo politikierių postringavimų, saldžių pažadų ir demagoginių pašnekėjimų. Tame nebūtų nieko nei naujo, nei įdomaus. O nuo to, kad ši laida sudarė ponios Ritos Miliūtės ….asmeninio benefiso įspūdį. Skaityti toliau
Lietuvos televizijai – 55-eri! (0)
„Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“, – tokiais žodžiais 1957 metų balandžio 30 dieną 19 val. 45 min. Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha. Šiai diktoriaus Juozo Baranausko ištartai frazei, kuri liudijo apie ką tik užgimusią Lietuvos televiziją, pirmadienį, balandžio 30-ąją, sukanka 55-eri.
1957-aisiais televizijos dar neturėjo tokios šalys, kaip Suomija, Norvegija, Graikija. Pirmąsias transliacijas Lietuvoje žmonės žiūrėjo tik per 32 televizorius, Skaityti toliau
V.Visockas. Paminta teisė žinoti (13)
Vytautas Visockas, www.slaptai.lt
Neprisimenu televizijos diskusijų laidos, labiau tendencingos ir antilietuviškos, kaip balandžio 13-osios „Teisė žinoti“.
Visuomenės teisė žinoti, kas dedasi Lenkijoje, kodėl ši valstybė tapo tokia agresyvi Lietuvos atžvilgiu, buvo paminta ir sutrypta.
Ir tą padarė keturi intelektualai, vadovaujami penktos intelektualės žurnalistės. Dėl to intelektualumo, žinoma, galima būtų ir pasiginčyti, ypač pasiklausius nerišlių vertėjo Gailiaus samprotavimų. Skaityti toliau
