Žymos archyvas: rinkėjai

Lietuvos Kultūros taryba kviečia dalyvauti naujų tarybos narių rinkimuose (0)

Lietuvos kultūros taryba | google.lt nuotr.

Kultūros ministerija primena, kad šiuo metu vyksta Lietuvos Kultūros tarybos (LKT) naujų narių rinkimai. Kviečiame iki 2017 m. sausio 9 d. teikti siūlomus asmenis į LKT narius.

Dar savaitę kultūros bendruomenės  fiziniai ir juridiniai asmenys gali siūlyti savo narius. Siūlomais asmenimis į Lietuvos kultūros tarybos narius gali būti visi nepriekaištingo elgesio, pasiekimų kultūros ar meno srityse Lietuvoje turintys asmenys, ne mažiau kaip penkerius metus įgyvendinantys  kultūrinius projektus. Be to, jie turėtų turėti žinių ir gebėjimų, padedančių siekti LKT keliamų tikslų, tačiau jais negali būti kultūros ir meno Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo. Skaityti toliau

J. Valatka. Sistema sujudo. Puolimas prasidėjo (68)

Jonas Valatka | asmeninė nuotr.

Kai kam labai nusibodo dažnai naudojami teiginiai, kad Lietuvoje nėra socialinio teisingumo, nėra teisingo apmokėjimo už darbą, kad darbdaviai naudojasi kapitalui suteiktomis neproporcingai didelėmis įstatyminėmis galiomis. Deja, visa tai teisinga ir todėl emigracija, suteikus jai laisvę, tapo nekontroliuojama. Šoko ištikti etatiniai televizijų komentatoriai rinkimų rezultatus bando pateikti įvairiausiais rakursais ir tik nedaugelis įvardija tikrąsias tautos nepasitenkinimo priežastis, t. y. didžiulę socialinę atskirtį, kuri susidarė dėl tik kapitalui palankios didžiųjų partijų politikos. Ir teisus Ramūnas Karbauskis teigdamas, kad tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai yra vienodi. Skirtumai neesminiai. Kai kuriems komentatoriams ar konservatorių vadams tai sukelia nuožmų pyktį. Labai jau norisi būti skirtingiems rinkėjų akivaizdoje. Skaityti toliau

H. Žukauskas. Palaukime šviežių bulvių (0)

Henrikas Žukauskas| Alkas.lt nuotr.

Jei nebūčiau lietuvis ir negalėčiau ar net nežinočiau, kur rasti svarbiausias naujienas šalyje, pažiūrėjęs populiariausius interneto portalus pagalvočiau, kad rinkimus laimėjo Gabrielius Landsbergis su savo partija. Kodėl? Todėl, kad jo nuotraukų vis dar daugiausia portaluose visokiausiomis nuotaikomis, pozomis ir su komentarais bei jo genialiomis mintimis. Ar tai atsisveikinimas, ar darbas ateičiai?

Gal portalistai dar nesupranta ar nesusitaiko su mintimi, kad jau baigta, rungtynės baigėsi ir rezultatas, deja, kitos komandos naudai. Taip būna. Toks gyvenimas. Kažkas turi būti nugalėtas. Ir nesvarbu, Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ paskelbė 2016 m. Seimo rinkėjo vadovą (14)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Bendrija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė „2016 m. Seimo rinkimų rinkėjo vadovą“ skirtą šių metų Seimo rinkimams. Pasak leidinio rengėjų, šiame vadove apžvelgtos daugumos rinkimuose dalyvaujančių partijų programinės nuostatos, partijų vadovų pasisakymai ir ankstesni balsavimai svarbiausiais tautos ir valstybės išlikimui politiniais klausimais.

Politine filosofine ir moksline partijų rinkiminių programų analize, remiantis profesoriaus Vytauto Radžvilo parengtu Lietuvos postkomunistinės transformacijos ypatumus aiškinančiu teoriniu modeliu, atliko profesionalūs filosofai ir politologai. Skaityti toliau

R. Kupčinskas, V. Vilimas. Tik piliečiai gali aprengti nuogą teisingumo karalių (10)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Artėjant rinkimams kyla vis daugiau klausimų – ką pasirinkti, pagal kokius kriterijus vertinti būsimus tautos atstovus?

Partijos savo rinkiminėse programose visada pasiruošusios kurti geresnę Lietuvą. Tokie įsipareigojimai mus lydi nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Bet įsipareigojimai turėtų būti vykdomi, nes dėl tuščių pažadų valstybės ateitis tampa neprognozuojama. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“? Skaityti toliau

M. Kundrotas. 5 būdai sunaikinti opoziciją (3)

siaulytis-ekonomone-politika

Nepasakosim, iš kur šis tekstas gautas. Sakykime, jog veikia opozicijos kontržvalgyba. Vienas saugumo darbuotojas padaugino alkoholio ir štai – rezultatas. Galimi panašumai su Danielio Defo ar Klaivo Liuiso tekstais – visiškai atsitiktiniai.

Daugelis priemonių gautame dokumente žinomos iki skausmo – informacinė blokada, šmeižtas ir patyčios, finansinis smaugimas, narių skaičiaus kartelės kėlimas ir reikalavimai rinkti parašus, iš anksto sudarant skirtingas starto sąlygas pozicijos ir opozicijos jėgoms. Prie šių priemonių vargu, ar verta apsistoti. Kur kas įdomiau – Skaityti toliau

P. Urbšys. Ar tikrai, gerbiami ponai, vėl norite išbandyti lietuvio kantrybę? (5)

Povilas Urbšys | penki.lt nuotr.

Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė, pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme. Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.

Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Yla išlindo iš maišo, arba kodėl politikai bijo pažiūrėti į veidrodį? (11)

Ramūnas Karbauskis_asmen.nuotr

Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog dideli Seimo rinkimų vienmandačių apygardų  rinkėjų skaičiaus skirtumai prieštarauja Konstitucijai, su nekantrumu laukiau politikų reakcijos. Mane tiesiog pribloškė tai, ką parodė politinių partijų atstovai, projektuodami Seimo rinkimų sistemos pakeitimus. Parlamentinės partijos pradėjo siūlyti savanaudiškus sprendimus. Socialdemokratai pareiškė, jog reikia naikinti vienmandates rinkimų apygardas, visus Seimo narius išrenkant pagal partijų sąrašus. Kitos partijos puolė skaičiuoti, kuris variantas joms rinkimuose būtų naudingiausias, kuriuose Seimo rinkimuose –  šiuose ar kituose – prieiti prie proporcinės (sąrašinės) rinkimų sistemos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuosekliai pasisako, jog Lietuvoje reikia mažinti Skaityti toliau

Siūloma kanceliarines išlaidas Seimo nariams didinti nuo 680 iki 1100 eurų (7)

Rokas Zilinskas_lrs.lt

Vis labiau artėjant Seimo rinkimams tautos išrinktieji sukruto – prašo didinti kanceliarines išlaidas.

Rokas Žilinskas KK2 žurnalistams sakė, kad dabartinių lėšų vargiai užtenka kurui apmokėti.

„Negaliu pakęsti šitos veidmainystės. Dvi pagrindinės Seimo nario prievolės – būti posėdžiuose ir bendrauti su rinkėjais. Parlamentinių lėšų vargiai užtenka apsimokėti kurui keliaujant pas rinkėjus“, – sako R. Žilinskas.

Rokas prisipažins, kad nėra toks jau sotus Seimo nario gyvenimas. Aplankius rinkėjus bei sumokėjus paskolas, lieka vos keli šimtai eurų. „Žinote, aš neskaičiuoju, Skaityti toliau

Siekiama atverti kelią į Seimą rinkimų komitetams (1)

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suteikti teisę rinkimų komitetams dalyvauti Seimo rinkimuose ir kelti savo kandidatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Seimo nario V. A. Matulevičiaus nuomone, dabartiniu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu nepagrįstai eliminuojamas kolektyvinis subjektas – visuomeniniai rinkimų komitetai. Tokiu teisiniu reglamentavimu sudaromos nelygios sąlygos piliečiams, siekiantiems būti išrinktais į Skaityti toliau

Valdžia nori referendumo – bus (7)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kai referendumai organizuojami piliečių valia, politikai jiems kaišo pagalius. Kai referendumus jie inicijuoja patys, net įstatymus siūlo keisti, kad balsavimas įvyktų. Grupė Seimo narių pateikė Referendumo įstatymo pataisą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų laikomas įvykusiu.

31 Seimo narys įregistravo Referendumo įstatymo pataisą, kuria būtų sumažinta rinkėjų skaičiaus riba, reikalinga, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint įteisinti pakeitimus, apie kuriuos kalbama Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“, Skaityti toliau

A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors (2)

Arminas Mockevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sovietų sąjungos režimo Rusija paveldėjo ne tik teritoriją, struktūras, mąstymą, bet ir alkoholio vartojimo politiką.

Kurie mūsų politikai veikiausiai perėmė „bėdų sprendimo būdą“ iš Sovietų Sąjungos – jie nuolat kalba apie tai, kad reikia mažinti alkoholio akcizus, leisti alkoholio reklamą, leisti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Putinas bandė blaivinti Rusiją

Krizių valdymas Rusijoje išliko irgi gana primityvus ir nuspėjamas, pasitvirtinęs dar šių metų pradžioje – buvo pakartota patikrinta Sovietų sąjungos taktika – nutarta sumažinti alkoholio kainą. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kaip proteguodamas G. Landsbergį, A. Kubilius meškos paslaugą konservatoriams darė (13)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Paskutiniųjų savaičių laikotarpiu, Lietuvos politinę padangę drebina viena įdomiausių kada nors vykusių politinių partijų pirmininkų rinkiminių kampanijų Lietuvoje: Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio „kova“ dėl TS-LKD partijos pirmininko posto.

Šie naujo TS-LKD pirmininko rinkimai sugebėjo patraukti didelį žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą. Tai šiai partijai galėjo būti politinis Renesansas po vis didėjančių politinių praradimų. Skaityti toliau

Lietuvoje vyksta pakartotinis balsavimas merų rinkimuose (rinkimų žemėlapiai) (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

7 val. Lietuvoje prasidėjo pakartotinis balsavimas savivaldybių merų rinkimuose. Balsavimas vyks iki 20 val.

Balsavimas vyksta 40-yje savivaldybių, kuriose merai nebuvo išrinkti kovo 1-ąją. Tuo pat metu Vilniaus Žirmūnų apygardos gyventojai renka ir Seimo narį vietoje eurokomisaru tapusio socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio. Čia antrajame rinkimų rate rungiasi TS–LKD narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė ir liberalas Šarūnas Gustainis.

Pirmajame rinkimų rate merai buvo išrinkti devyniolikoje savivaldybių, Skaityti toliau

Lietuvoje vyksta savivaldos rinkimai (rinkimų žemėlapiai) (2)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 1 d. vykstančių savivaldos rinkimų, kuriuose pirmą kartą merai renkami tiesiogiai, balsavimo aktyvumas yra kiek didesnis nei per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)  duomenimis iki 10 val. ryto jau balsavo 5,32 nuošimčiai rinkėjų. Per praeitus savivaldos rinkimus 2011 m. tokiu laiku buvo balsavę 4,37 nuošimčiai rinkėjų.

Didžiausias balsavimo aktyvumas iki 10 val. pažymėtas Šalčininkų rajone – 10,47 nuošimčiai, Ignalinos rajone – 9,34 nuošimčiai, mažiausias Klaipėdos mieste – 3,47 nuošimčiai. Skaityti toliau

Rinkėjų patogumui sukurta mobilioji programėlė „Rinkimai 2015“ (0)

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Siekiant užtikrinti informacijos apie balsavimo rezultatus sklaidą, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu sukurta mobilioji programėlė „Rinkimai 2015“. Ši programėlė pritaikyta iOS (iPhone ir iPad) bei Android sistemų mobiliesiems telefonams bei planšetėms.

Programėlėje bus galima patogiai matyti rinkėjų aktyvumą rinkimų dieną, mero ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus (balsus už kandidatų sąrašą bei pirmumo (reitingo) balsus). Programėlę įsidiegę rinkėjai turės galimybę iš bendro savivaldybių sąrašą pasirinkti konkrečią savivaldybę peržiūrai, įdomiausius stebimus kandidatus į merus. Skaityti toliau

D. Stancikas. Sėkmės varpai (1)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tautos atstovai renkami remiantis lygia rinkimų teise.
Įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs.
(Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos)

Kaip reaguotume, jei per finalines trečios lygos varžybas už vieną iš komandų staiga išbėgtų profesionalai iš aukščiausios lygos, o po laimėtų rungtynių vėl tą komandą paliktų – iki kito finalo?

Tikriausiai šauktume: taip nesąžininga, apgavystė, kur žiūri teisėjai, anuliuoti tokias varžybas ir pan.? Skaityti toliau

Seimas pritarė pateiktoms pataisoms dėl piliečių balsavimo internetu (7)

kompiuteris_vrk.lt

Seimas pritarė teisingumo ministro Juozo Bernatonio ir susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymams įteisinti piliečių balsavimą internetu.

Parengtuose įstatymų projektuose siūloma įteisinti balsavimą internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimų bei referendumų metu.

„Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programoje yra numatyta užtikrinti elektroninį balsavimą. Apie tai jau buvo kalbėta apie 10 metų, bet vis pritrūkdavo politinės valios. Įvairiose valstybės institucijose seniai svarstomas klausimas, ar reikia įteisinti balsavimą internetu. Skaityti toliau

Vyksta referendumas dėl Lietuvos žemės priklausomybės ir referendumui surengti reikiamo parašų skaičiaus sumažinimo (video) (57)

Birželio 29 d. 7 val. prasidėjo Lietuvos piliečių iniciatyvą surengtas privalomas referendumas „Tautos valia“. Balsavimas truks iki 20 valandos.

Šiuo referendumu siekiama pakeisti Konstitucijos 9 bei 147 straipsnius, kad būtų  įtvirtinti keturi dalykai:

1. Referendume priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik kitu referendumu. Iki šiol tokios nuostatos Konstitucijoje nėra. Skaityti toliau

J. Panka. Prieš valdžios nepageidaujamą referendumą VRK rinkėjų skaičių padidino beveik 100 000 asmenų (29)

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vienam didžiausių pasaulio istorijos nusikaltėlių Josifui Stalinui yra priskiriamas posakis: „Nesvarbu kaip kas balsuoja, svarbu kas balsus skaičiuoja“. Net keista, kad šis posakis toks aktualus šiandien. Dalis politikų vis garsiau kalba apie tai, kad Lietuvoje reikia kuo greičiau legalizuoti internetinį balsavimą, tačiau ar susimąstome, kas ir kaip skaičiuoja mūsų balsus dabar?

Kodėl Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vadovauja dar a.a. Kompartijos sekretoriaus Algirdo Brazausko paskirtas ir per daugiau kaip 20 metų tapęs nepamainomu Zenonas Vaigauskas? Visi skandalai nuo jo nuteka kaip nuo žąsies vanduo, o jis skaičiuoja, skaičiuoja, skaičiuoja… Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar birželio 29 d. referendumas priblokš? (4)

Juozas Dapšauskas | facebook.com nuotr.

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc. , Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Gal įvyks stebuklas, kurie šį referendumo procesą tikrai lydi: pirmiausia surinkti per 320 tūkst. parašų, paskui įvykdytas pasityčiojimo reikalavimas taisyti tariamai neįskaitomus parašus, galiausiai įveikus ir šią kliūtį – Skaityti toliau

V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas (19)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Rinkimai baigėsi. Politinis nomenklatūrinis elitas ir jį aptarnaujanti didžioji žiniasklaida švenčia pergalę. Socdemų ir konservatorių lyderiai ekstatiškai džiūgauja, esą „žmonės rinkosi pastovumą“. Tas pastovumas siejamas su prezidente Dalia Grybauskaite. Bendroje džiūgavimų terpėje gausu žurnalistinių ideologinių klišių, kurias daugelis mūsų politinių lyderių įsiminė anais komjaunuoliškos jaunystės ir apmokymų metais – esą balsavimas rodąs, kad „žmonės tiki Lietuva“. Lygiai taip anais laikais komjaunimas „tikėjo šviesia ateitimi“, kurią jiems kūrė vyresnieji draugai – komunistai. Ir sukūrė.

Didysis istorijos paradoksas – jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuva gyvena išsivadavusi iš sovietinės okupacijos, o iki šiol valdoma komunistų partijos ir Skaityti toliau

P. Urbšys. Rinkėjų balsų medžioklė su varovais tik įsibėgėja (0)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų. Iki šiol taip ir buvo. Tačiau pastaruoju metu pats Konstitucinis Teismas priima sprendimus, kurie, atrodo, šią darną ardo.

Štai šių metų pradžioje Konstitucinis Teismas, vadovaujamas Romualdo Kęstučio Urbaičio, iš pradžių tarsi pagal prezidentės įgeidį atriboja generalinį prokurorą nuo parlamentinės kontrolės, o tada ne mažiau ryžtingai imasi peržiūrėti konstitucinę Skaityti toliau

D.Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių (2)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą.

Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre. Kaip žinia, nepasitenkinimas esamu – natūralus protaujančios gyvybės noras tobulinti ir kurti geresnę bei tobulesnę savo būtį požymis ir varomoji jėga. Skaityti toliau

J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (II) (41)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

32-sis Konstitucijos straipsnis skelbia: „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.“ Tačiau kviečiame pasižiūrėti į pagrindinius asmens tapatybę nusakančius dokumentus, naudojamus po Lietuvos įstojimo į ES, – pasą ir tapatybės kortelę. Nė viename iš jų asmens tautybė nebėra nurodyta. Kas ir kodėl iš pagrindinių dokumentų išbraukė įrašą apie tautybę ir kuo motyvuojant tai buvo padaryta, su visuomene niekada nebuvo aptarta. Kieno valia visi Lietuvos piliečiai buvo pavesti „betaučiais“, visuomenei niekada nebuvo įvardinta. Todėl šiuo metu daugelis mūsų, savo prigimtimi, kalba, kultūra ir visa savo esybe susijusių su lietuvių tauta, to negalėtume pagrįsti, naudodamiesi svarbiausiais asmens dokumentais. Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (14)

Dainius Paukštė  | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos… Skaityti toliau