Žymos archyvas: Rimantas Matulis

R. Matulis. Ptolemėjo geografija ir baltų tautos (81)

rimantas-matulis-alkas-j-vaiskuno-nuotr

Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau

Vilties aukuro liepsną prisiminus (0)

Su mokiniais Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Jancsi, Kauno mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininkė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, 1956 metų Vėlinių įvykių dalyvis Zigmas Tamakauskas, laikraščio "XXI amžius" redaktoriaus pavaduotoja Livija Šiugždienė | autoriaus nuotr.

Jau devintą kartą  kasmet,  artėjant Vėlinėm, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse prie memorialo ir Vilniuje prie Aušros Vartų sienos įrengtos Atminimo lentos  rengia tų įvykių minėjimus. Šiais metais Kaune minėjimas vyko spalio 20 dieną, o  Vilniuje – 22 dieną.  Abiejuose vietose, nuskambėjus  Vengrijos ir Lietuvos himnams, trumpą minėjimo pranešimą padarė naujasis Vengrijos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius J. E. Zoltanas Jančis (Zoltán Jancsi), pabrėždamas lietuvių ir vengrų tautų istorinę draugystę, laisvės troškimą, dabartinį vaisingą bendravimą, Skaityti toliau

Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos) (27)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 dieną Seime įvyko konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Konferencija  prasidėjo trumpa ugnies apeiga. Buvo įkurtas simbolinis ugnies aukuras.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45-mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė ir prisiminimais dalijosi etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vydūno draugijos pirmininaks dr. Vacys Bagdonavičius, žygeivė ir romuvė Nijolė Balčiūnienė, garsūs žygeiviai Tadas Šidiškis ir Rimantas Matulis, romuvė Inija Trinkūnienė, politologė Ainė Ramonaitė Skaityti toliau

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų Skaityti toliau

Rimantas Matulis – lietuvių tautinės savimonės budintojas (audio) (4)

www.alkas.lt

Rimantas Matulis

Alkas.lt sveikina garsų tautotyrininką, lietuvių tautinės savimonės puoselėtoją, vieną iš Lietuvos „Žygeivių“ kraštotyros sąjūdžio įkūrėjų Rimantą Matulį su neeiliniu gimtadieniu.

Rimantas Matulis, garsiosios rašytojos Lazdynų Pelėdos (Marijos Lastauskienės) vaikaitis, gimė Kaune 1941 m. vasario 19 d. Karo metu su tėvais gyveno Salų miestelyje, Rokiškio raj. Besimokydamas vidurinėje mokykloje Kaune, dalyvavo kraštotyrinėje, tautinėje ir turistinėje veikloje, grojo styginiame orkestre ir dainavo vyrų chore.

1957 m. už dalyvavimą nelegaliame Vėlinių minėjime buvo nuteistas ir įkalintas 10 parų. Skaityti toliau