Žymos archyvas: Ričardas Čekutis
Tautininkai ir jaunalietuviai Seimo rinkimuose kelia bendrą sąrašą (40)
Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.
„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau
R. Čekutis. Prasimanymai apie tautininkus (31)
Artėjant Seimo rinkimams apie Tautininkų sąjungą (TS) viešosiose erdvėse tradiciškai platinami įvairūs prasimanymai, siekiant sumenkinti partijos reputaciją bei sąmoningai iškreipti TS vertybines ir programines nuostatas. Kaip visada tokiais atvejais, tai daro žmonės, kurie niekada nėra balsavę už tautininkus, tačiau visuomet demonstruoja perteklinį rūpestį TS politine ateitimi.
Prasimanymas Nr. 1 – „Tautininkai rinkimuose dalyvaus kartu su susikompromitavusia „Tvarkos ir Teisingumo“ (TT) partija“ Skaityti toliau
Patriotinis jaunimas Vasario 16-osios eitynėse neliko abejingas imigrantų krizei (nuotraukos, video) (21)
Vasario 16-ąją, kaip ir kasmet, Kaune nuo Ramybės parko pajudėjo patriotinio jaunimo eisena. Šiemet iškeltas šūkis „Lietuva yra mūsų“, kuris reiškia, kad ne visi pritaria Europos Sąjungos (ES) vykdomai migrantų politikai, rašo kasvyksta.lt.
Kasmet šias šventines eitynes rengiančios Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) vicepirmininkas Julius Panka žurnalistams sakė, kad šių metų eisenos šūkis nėra atsitiktinis, nes ES atsidūrė ant iširimo ribos.
„Tai mes tiesiog norime pabrėžti, kad Lietuva yra mūsų tautos namai, žemės lopinėlis, kurį Skaityti toliau
K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)
Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.
Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.
– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau
Tautininkai rinks naują sąjungos vadovybę (109)
Gruodžio 19 d. 11 val. Vilniuje, Tarptautinėje teisės ir verslo kolegijoje (Laisvės pr. 58) Tautininkų sąjungos (TS) nariai rinksis į III po partijos atkūrimo suvažiavimą.
Suvažiavimas patvirtins pagrindinės TS programos tezės, su kuriomis Tautininkų Sąjunga dalyvaus 2016 metų Seimo rinkimuose. Taip pat ketinama priimti rezoliucijas svarbiais Tautos ir Valstybės gyvenimo klausimais, bei išrinkti naują sąjungos vadovybę: pirmininką, Tarybą, Etikos ir Kontrolės komisijas. Skaityti toliau
Žydų kareivis TV laidoje „Diagnozėje: valdžia“: jūs esate visiškai nepasiruošę priimti pabėgėlių (6)
Antiteroristinių operacijų būrio narys, Izraelyje kovojęs su musulmonų teroristais teigia, kad Lietuva visiškai nesupranta į ką veliasi, sutikusi priimti 1105 pabėgėlius iš musulmoniškojo pasaulio. „Info TV“ laida „Diagnozėje: valdžia“ eteryje pasirodys sekmadienį 19.30 val.
Danielius Lupšitsas (Danielius Lupshitz) Izraelyje gyveno 15 metų. Neseniai grįžo į Lietuvą. Su teroristais iš arti kovojęs žydų kareivis aiškina, kad Lietuva neturėtų priimti nė vieno pabėgėlio. Ypač po kruvinojo penktadienio Paryžiuje, kai per teroristų atakas žuvo daugiau nei 130 žmonių ir dar per 300 buvo sužeisti. Skaityti toliau
Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)
Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau
Rygoje įvyko eitynės skirtos pagerbti latvių karius legionierius (video, nuotraukos) (4)
Kovo 16 d. Rygoje buvo švenčiama Legionierių diena. Tą dieną organizacija „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“) surengė eitynės skirtas pagerbti latvių karius legionierius, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje.
Eitynės prasidėjo Rygos senamiestyje nuo Šv. Jono katedros. Prieš tai šioje katedroje buvo aukojamos atminimo mišios. Bemaž keli tūkstančiai eitynių dalyvių žygiavo iki Laisvės paminklo, prie kurio buvo padėjo gėlių.
Eitynių dalyviai dainavo latvių SS legionierių dainas ir nešė Latvijos, Estijos ir Lietuvos vėliavas bei plakatus su sūkiais „Okupacinei valdžiai – ne! Skaityti toliau
Putino Rusija ir rusai – ne tas pat (9)
Beveik prieš dvi savaites Kauno centre, Vilniaus gatvėje, prie pat Laisvės alėjos, keturi girti jaunuoliai žiauriai sumušė lietuvį verslininką 33-ejų Mindaugą ir du iš Rusijos Sankt Peterburgo pas jį atvykusius sudėtingų įrenginių įrengti rusus inžinierius. Niekaip nesusijusius su Rusijos-Ukrainos karu, Rusijos propaganda.
Laiške „Respublikai“ kaunietis apgailestavo, kad mūsų politikai, nuolat akcentuodami Putino Rusijos propagandą, provokuoja mūsų piliečius būti netolerantiškais visiems rusams Lietuvoje: „Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog politika ir Rusijos piliečiai yra du skirtingi dalykai. Žmonės ten turi darbus, šeimas ir kuria namus. Jie yra draugiški, nuoširdūs ir darbštūs“. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas (4)
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. (Genocido aukų muziejaus nuotr.)
Lietuva – maža šalis, ir su tuo niekas nesiginčija.
CŽV sąvade „The World Factbook“ pagal užimamą plotą pasaulyje jai skiriama tik 123 vieta, o pagal gyventojų skaičių – 134 (informaciniame portale pažymima, kad 2013 m. pradžioje tų gyventojų buvo belikę kiek daugiau kaip 2,97 mln., taigi, Lietuva šiuo rodikliu dar labiau nusmuko). Skaityti toliau
A. Patackas: Daugiau Tautos, mažiau liaudies (12)
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas:
Kas vyksta mūsų valstybėje, kurioje nebelieka pamatinių vertybių ir kurioje netgi kalba valdančiajam elitui tampa atgrasi? Ar nebijo Tautos valios nepaisantys veikėjai būti teisiami už savo nusikaltimus? Į kokias dvasines gelmes turi remtis Tauta, kad išgyventų ir klestėtų, kad Tauta ir jai atstovaujanti valdžia būtų vienas kumštis? „Respublika“ kalbasi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, Seimo nariu Algirdu Patacku. Skaityti toliau
Jaunieji konservatoriai suskubo parodyti pilietiškumą, tiesa – atsiskyrę (34)
Sostinės savivaldybės administracija kovo 11-ąją leido Gedimino prospektu žygiuoti ir tautininkams, ir jauniesiems konservatoriams.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut abiem eitynių rengėjams leidimus išdavė vasario 18 dieną.
Jaunųjų konservatorių lygai leista 12.30–13 val. organizuoti jaunimo eitynes, skirtas Kovo 11-ajai paminėti. Jų dalyviai eis nuo Nepriklausomybės aikštės Gedimino prospekto važiuojamąja dalimi iki Vinco Kudirkos aikštės, Skaityti toliau
R. Čekutis. Pakelti šakes (375)
Visi sukčiai, vagys, smulkesni ir stambesni niekšeliai turi vieną, jiems itin būdingą savybę – nuolat viešai meluodami ilgainiui jie jau natūraliai pradeda neatskirti tiesos nuo melo, o bet kuri jų išsakyta mintis virsta banalia nesąmone, kuria verčiami patikėti visi aplinkiniai.
Būtent taip nutiko vadinamosios „sutarties“ su Briuseliu sergėtojams – nuo amžinai melu bespringstančių politologų iki ištikimai sistemai tarnaujančių klapčiukų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), praėjusią savaitę ciniškai ir įžūliai paniekinusios aiškiai išreikštą Lietuvos piliečių valią uždrausti parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams. Skaityti toliau
Teismui neleidus Kovo 11-osios eitynių Gedimino prospektu, jaunieji tautininkai ketina žygiuoti Pilies bei Didžiąja gatve (nuotraukos) (61)
Kovo 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) ir Lietuvių tautinio centro skundą ir motyvuodamas tuo, kad Kovo 11-ąją Gedimino prospekte visą dieną vyks renginiai neleido tautiniam jaunimui surengti Kovo 11-osios eitynių Gedimino prospektu.
Ir nors šis teismo sprendimas per 14 dienų dar gali būti apskųstas, tačiau eitynių rengėjai atsižvelgę į tai, kad teismas neuždraudė eitynių rengti bet kurioje kitoje miesto vietoje pateikė kitą prašymą Vilniaus miesto savivaldybei. Skaityti toliau
V.Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus (61)
Tokius žodžius ištarti verčia Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė“ tekstai ir išvados. Ji parašyta disertacijos pagrindu, jai vadovavo antipartizaniškomis nuostatomis išgarsėjęs Liudas Truska. Pagal A. Anušauską, Truska buvo apsuptas ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“ (www.alfa.lt, 2011 12 01). Knygą išleido (2009 m.) Lietuvos istorijos institutas. Leidinio objektas (tema) – partizanų kova su kolaborantais 1944–1953 m., kuri autoriaus valia tampa pasakojimu apie neva purve ir kraujuje besimaudžiusių laisvės kovotojų „nusikaltimus“, vos ne jų kova su tauta. Knyga pelnytai sukėlė pasipiktinimo audrą, ją kvalifikuotai kritikavo istorikas Rimantas Jokimaitis, Ričardas Čekutis, Mingailė Jurkutė ir daugelis internautų. R. Čekutis savo komentarus pavadino taip: „Partizanų dergimas – eilinė „mitų griovėjų“ demagogija“. Skaityti toliau
T. Baranauskas. Kovo 11-osios šventimo paradoksai (31)
Vilniuje šią Kovo 11-ąją įvyko dvi eitynės, skirtos Kovo 11-ajai. Vienas organizavo tautinis jaunimas, kitas – Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio veikloje patriotinių renginių organizavimas anksčiau nebuvo pastebėtas. Patys organizatoriai neslepia, kad šias antrąsias eitynes suorganizavo kaip alternatyvą tautinio jaunimo akcijai. Taigi, nebūtų tautinio jaunimo patriotinių eitynių, nebūtų ir šios „stebėtojų“ surengtos „alternatyvos“. Antrasis renginys tėra kopija, kurioje bandoma keisti akcentus, bet idėja vis dėlto perimta iš tautinio jaunimo. Apie tą ir rašo vienas iš eitynių organizatorių Ričardas Čekutis: „Mes privertėme į gatves išeiti netgi tuos, kuriems tautiškumas, lietuvybė, patriotizmas yra keiksmažodžiai. Jie taip pat jau švenčia pagal patriotų taisykles, Skaityti toliau
Apie Kovo 11-osios eitynes – pokalbis su Ričardu Čekučiu (35)
Kovo 11 – Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės dieną kaip ir kasmet tautiškai nusiteikęs jaunimas vėl surengs jau tradicinėmis tapusias Kovo 11-osios eitynes. Nuo 2009 m. iki tol savaimines Kovo 11-osios eitynes rengti ėmė trys patriotinės organizacijos: Lietuvių Tautinis Centras (LTC), Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga (LTJS) ir neformali organizacija Nacionalinis Frontas.
Apie šių metų rengiamas Kovo 11-osios eitynes su LTC vadovu Ričardu Čekučiu kalbasi Tadas Dapšys.
T.Dapšys: Ko siekiama Kovo 11 – tosios eitynėmis? Kodėl Lietuvių Tautinis Centras (LTC) 2009 m. perėmė eitynių organizavimą? Skaityti toliau
Sukurta Kovo 11-osios eitynėms skirta interneto svetainė (5)
Lietuvių Tautinis Centras (LTC), kasmet rengiantis Kovo 11-tajai pažymėti skirtas eitynes, išplatino pranešimą, kad yra sukurta atskira interneto svetainė www.kovo11eitynes.lt, skirtą šiam renginiui pristatyti.Svetainėje pristatoma šio renginio istorija, pateikiamos naujienomis apie būsimas eitynes, skelbiama kita informacija.
„Pernelyg ilgai leidome viešąją nuomonę apie eitynes formuoti tendencingai žiniasklaidai ir įvairiems, brangiai apmokamiems „demokratijos gynėjams“, kurių organizacijos yra išlaikomos įvairių Briuselio fondų ir yra palaikomos aukščiausiuoju lygmeniu Europos sąjungos biurokratų ir vadovų. Skaityti toliau
R.Čekutis. Panerių istorijos parodija (5)
Lenkijos Tautos atminties instituto išleista ir Lietuvoje skandalingai pagarsėjusi propagandinė brošiūra „Paneriai – „žmonių skerdynių“ vieta“ kelia daugelį klausimų net oficialiems mūsų šalies politikams ir kai kuriuos iš jų netgi priverčia tuos klausimus kelti Lietuvos–Lenkijos dvišalių santykių kontekste, o tai jau savaime nėra dažnas reiškinys konformizmu persmelktoje Lietuvos politikoje.
Tuo tarpu pačioje brošiūroje dėstomi kontroversiški dalykai Lenkijoje jau seniausiai yra tapę savivokos bei saviidentifikacijos ženklu – tokios „literatūros“ kaimyninėje šalyje nors vežimu vežk. Skaityti toliau
I.Baranauskienė. Tragedija Norvegijoje, farsas Lietuvoje ir amžinas klausimas – ką daryti? (9)
Po tragedijos Norvegijoje Lietuvą užplūdo komentarų farsas. D. Velykis užsipuolė R. Čekutį ir vadinamuosius „neonacius“, A. Vinokuras – Katalikų bažnyčią ir TS-LKD su I. Degutiene priešaky. Jam antrino R. Valatka, o buvęs VSD šefas M. Laurinkus, nepamiršdamas paaimanuoti dėl varganos specialiųjų tarnybų padėties, paragino budriai sekti visus, mat, kai kurių užsiėmimų „vidinis turinys yra grėsmingas“ ir visai nesvarbu, kad jie nepatenka į Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Blaivesnių vertinimų taip pat netrūko, deja, politikai daugiausiai pasidavė psichozei. Socialdemokratų lyderis A. Butkevičius pasinaudojo Norvegijos tragedija, kad įžnybtų konservatoriams, o premjeras A. Kubilius užsipuolė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Dieveniškėse surengtą etnokultūrinę stovyklą, Skaityti toliau
Taikius protestuotojus prieš nusikalstamos lenkų Armijos krajovos garbinimą sulaikė policija (34)
www.alkas.lt
Liepos 13 d. planuotas Armijos Krajovos (AK), dalyvavusios vykdant karo nusikaltimus pieš Lietuvių tauta, minėjimas įvyko talikininkaujant Lietuvos Respublikos policijos pareigūnams.Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjunga šalia sostinės esančioje Kriaučiūnų gyvenvietėje pagerbė karo nusikaltimus vykdžiusios AK atminimą ir jos pastangas prieš 67 metus susigražinti Vilnių. Renginį nuo patriotiškai nusiteikusių lietuvių jaunimo organizacijų protestų saugojo iki 20 policijos ekipažų, Skaityti toliau
R.Čekutis. Atsakymas minčių policijai (123)
Ričardas Čekutis, www.tautos-balsas.lt
Nuo pat Kovo 11-osios eitynių, vienijančių tautinių pažiūrų žmones, nesiliauja kosmopolitų organizuojami išpuoliai tiek prieš mane asmeniškai, tik ir prieš instituciją, kurioje dirbu – t.y. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).
Nuo tada prasidėjo nepaliaujamas skundų rašymas, lyg sovietiniais laikais – reikalaujant įvairių sankcijų mano atžvilgiu nuo „apsvarstyti darbo kolektyve“ iki pat „teisinio įvertinimo“… Skaityti toliau
R.Čekutis. Tautininkų kelias (13)
Ričardas Čekutis, www.tautosbalsas.lt
Išgyvename vertybinio apsisprendimo, aiškesnio išsigryninimo laikotarpį. Laikotarpį, pilną netikėtų posūkių ir paradoksų: antai kuo sparčiau „tradicinės“ politinės partijos praranda ir be to minimalias buvusias vertybines orientacijas, tuo aiškiau visuomenėje išsiskiria būtent vertybiniu pagrindu buriančios politinės jėgos.
Ir tai vyksta nepaisant politinių partijų tapatybę niveliuojančio Briuselio diktato, atskiesto lietuviškais mąstais gana solidžiom įvairiausių „fondų“ sumokamom pašalpų sumom, kurios dažniausiai nusėda naujosios nomenklatūros kišenėse. Skaityti toliau
Lietuvių Tautinis Centras susirūpino planuojama homoseksualumo propoganda Lietuvos mokyklose (6)
Lietuvių Tautinis Centras (LTC) sausios 27 d. išplatino pareiškimą kuriuo išreiškė savo susirūpinimą dėl spaudoje pasirodžiusių pareiškimų apie Lietuvos mokyklas turinčius pasiekti mokymo projektus, kurių ugdymo turinys, pasak LTC, gali labai neigiamai paveikti mokinių psichiką, moralę, seksualinę tapatybę ir socialinę saviraišką.
Pareiškime nurodoma, kad vienas iš tokių projektų yra „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“. Skaityti toliau
