Žymos archyvas: represijos

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Komunistinį paveldą būtina įvertinti, įvardinti, pasmerkti (3)

komunistai-luksas.wordpress.com nuotr

Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Represijų politinis organizatorius – Komunistų partija tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms nusikaltimus vykdyti.

Genocido organizatorius Skaityti toliau

Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į V. Tininio knygos apie prievartinę mobilizaciją pristatymą (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., antradienį, 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) rengiamas dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas.

Šiemet sukako 70 metų nuo to laiko, kai 1944 m. vasarą Lietuvoje prasidėjo prievartinė vyrų mobilizacija į Raudonąją armiją. Kaip ir ginkluotasis pasipriešinimas, tremtys, civilių gyventojų represijos ir žudynės, ši mobilizacija tapo vienu skaudžiausių ir tragiškiausių Lietuvos pokario istorijos puslapių. Skaityti toliau

Prieš 63-ejus metus per „Rudens“ trėmimą išvežta daugiau nei 16 tūkst. Lietuvos gyventojų (1)

Trėmimai1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų „Ruduo“ metu į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta daugiau nei 16 tūkst, žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

1951 metų trėmimui sovietiniai okupantai parinko maloniai skambantį pavadinimą – „Ruduo“ (rus. Osen). LTSR Ministrų Tarybos nutarime dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos rudens operacijos metu buvo numatyta Skaityti toliau

Liepsnojantis Tibetas – susidegino jau 123 žmonės (0)

 R.Pakerio nuotr.

Gruodžio 3 d., protestuodamas prieš represinę Kinijos politiką okupuotame Tibete, Ngaba provincijoje, Meruma gyvenvietėje, susidegino 30-metis Kunchok Tseten.

Pasak tremtyje įsikūrusio Tibeto informacijos centro, dviejų vaikų tėvas Kunchok Tseten padegė save miestelio turgaus aikštėje, o prieš nukrisdamas ant žemės dar sušuko kviesdamas sugrįžti Jo Šventenybę Dalai Lama į Tibetą bei ragindamas tibetiečius vienytis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas… (0)

© Reuters/Scanpix

Netrukus kai kas jausmingai atsidus ar net nubrauks ašarą: prieš 60 metų mirė Josifas Stalinas. Galbūt kokie nors veikėjai iš socialistų partijos ar šiaip nostalgiją stalininiams laikams jaučiantys žmoneliai surengs paminkes (paminėjimą), pasakys gedulu persunktą ir šiuolaikinę Lietuvą koneveikiančią kalbą, mels Tautų vadą atgimti ir galų gale įvesti tvarką…

Paminėkime ir mes, tačiau, žinoma, neverkšlendami, neišaukštindami, o tik dėliodami faktus ir versijas.

J.Stalinas mirė 1953-ųjų kovo 5 d. beveik 10 val. vakaro Maskvos laiku. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligomis jis sirgo seniai. Pirmi insultai jį ištiko dar 1945 m. spalio 10 ir 15 d. Kremliaus ligoninėje ilgą laiko buvo vedama „J.Stalino ligos istorija“, tačiau, 1952 m. suėmus jo asmeninį gydytoją V.Vinogradovą, visi medicinos dokumentai buvo sunaikinti jo paties pavedimu. Skaityti toliau

Minimas Lietuvos valstybės veikėjų tragiškos žūties 70-metis (1)

Dvyliktąsis Lietuvos Ministrų kabinetas | lnm.lt nuotr.

Lapkričio 22 d. 17-20.30 val. Vilniuje, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir Krašto apsaugą remiančios patriotinės organizacijos Lietuvos Kariuomenės dienos išvakarėse rengia Sverdlovske ir jo apylinkėse, sovietiniuose lageriuose 1942 metais sušaudytų, nukankintų, mirusių nuo bado įžymių valstybės veikėjų, patriotų, tragišką 70 metų sukakties paminėjimą ir jų vardų įamžinimą kenotafuose.

Renginys prasidės šv. Mišiomis  Bernardinų bažnyčioje 17 val. Po šv. Mišių vyks eisena nuo A.Mickevičiaus paminklo į Naujųjų Rasų kapines (17.45 – 18.30 val.). Skaityti toliau