Žymos archyvas: religinės bendruomenės

G. Songaila. Okupacinės valdžios sprendimai nesukuria teisės dovanoti Lenkijai Pranciškonų vienuolyną (28)

Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsisprs V. Šapoka | Alkas.lt koliažas.

Kovo 28 d. Alkas.lt redakciją pasiekė neoficiali žinia, kad Lietuvos Respublikos finansų ministras  Vilius Šapoka savo stalčiuje laiko jau pasirašytą įsakymą  „Dėl mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ (2017 kovo 13 d., Nr. 1k-98).

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“. Visi ligšioliniai nepriklausomos Lietuvos Respublikos finansų ministrai atsispyrė šiems neteisėtiems siekiams. Kol kas neaišku ar atsispirs V. Šapoka. O, kad šie siekiai Skaityti toliau

Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį (13)

Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis | kpd.lt nuotr.

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau

Kaimo reikalų komitetas siūlo nuo žemės mokesčio atleisti vietos bendruomenių žemę (0)

Sprudes piliakalnis_vstt.lt

Seimo Kaimo reikalų komitetas, svarstydamas Finansų ministerijos parengtą Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3696, pasiūlė pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė.

Šiuo metu religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privalo mokėti žemės mokestį, išskyrus katalikiškas bendruomenes ir atvejus, kai savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita kitas religines bendruomenes, bendrijas ir centrus nuo šio mokesčio atleidžia. Skaityti toliau

J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą (0)

vilnius-nuo-jo-pradzios-iki-1750-metuKnygynų lentynose šiemet pasirodė ilgai laukta naujiena – pirmą kartą lietuviu kalba išleista Juzefo Ignaco Kraševskio knyga „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. I tomas“.

Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau žinomas gal tik Lietuvos istorijos tyrinėtojams, specialistams. Istorinę monografiją „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ J. I. Kraševskis rašė apie 10 metų. Skaityti toliau

Ar bus uždrausta diskriminuoti religines mažumas? (video) (8)

seimas-religija-j.vaiskuno-koliazas-K100

Vasario 25 d., trečiadienį, 10 val. Seime, Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija apie religinių mažumų bendruomenes Religinių mažumų vieta šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: nematomos ir/ar nepažįstamos?

Tiesioginę transliaciją žiūrėkite ČIA (transliacija baigta, žr. vaizdo įrašą).

Šį renginį rengia Seimo narė Dalia Kuodytė, Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

„Renginyje bus keliami aktualūs klausimai apie religinių mažumų vietą šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: Skaityti toliau

Seimas priėmė įstatymą dėl kompensacijų žydų religinėms bendruomenėms (14)

www.alkas.lt 

Seimas, pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir holokausto kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo pradžios ir siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą, nusprendė priimti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą (projektas Nr. XIP-968(4)). Už jį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 16.  Skaityti toliau