Žymos archyvas: religijos
„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (II) (video) (0)
„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos Skaityti toliau
„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (I) (video) (4)
„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
„Pašnekovams užduodame 4 vienodus klausimus. Skaityti toliau
Valdovų rūmuose pristatomi italų Renesanso ir Baroko dailininkų grafikos kūriniai (0)
Minint Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, trečiadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“. Joje lankytojams pristatomi techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių. Skaityti toliau
V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)
Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų, karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau
Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (12)
Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.
Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.
Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau
Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija) (2)
Liepos 8-9 dienomis Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija „Motina žeme, sujunki mus”. Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis ryšio su žeme tradicijomis.
Liepos 9 d. 11 val. konferencija dirbs Lietuvos Seimo konstitucijos salėje. Konferencijos tiesioginę transliaciją galima bus stebėti ČIA (nuoroda veiks konferencijos metu).
Europos etninių religijų kongresas kartu su Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Skaityti toliau
Baltų religijos ir mitologijos įvadas (I) (0)
Kas žinoma apie baltų religiją ir mitologiją?
Dažnai girdime įvairius gandus, aidinčius iš neišmanių lūpų, neva turime labai mažai duomenų apie baltų religiją ir mitologiją, jog ji išnykusi, neaktuali XXI a. žmogui, negalinti egzistuoti nūdienos sąlygomis ir pan. Tokius teiginius galima drąsiai laikyti išprusimo stoka, klaidingų stereotipų laikymusi, o kartais net priešišku religiniu fundamentalizmu.
Vienas žymiausių baltų mitologijos tyrinėtojų – Norbertas Vėlius tvirtai teigė, kad turime neblogesnius gyvosios tradicijos šaltinius nei graikai, nes senovės graikų mitologija rekonstruota pagal literatūrinius šaltinius. Mūsų mitologijos šaltiniai daug geresni negu slavų ar germanų. Pasak N.Vėliaus, žymiausi pasaulyje slavų mokslininkai, tyrinėję senovės slavų religijas – Ivanovas ir Toporovas – teigė, jog norint suvokti slavų mitologiją, pirmiausia reikia perprasti baltų mitologiją. Žinomas prancūzų tyrinėtojas Beneviste manė, kad teks pervertinti visų indoeuropiečių mitologiją (germanų, indų, graikų…) į bendrą kontekstą įvedus baltišką.
Kad šių tyrinėtojų teiginiai ne iš piršto laužti aišku kiekvienam istorija, etnologija ar religijotyra besidominčiam žmogui. Ne paslaptis, jog tikrasis Lietuvos gyventojų krikštas vyksta ne XIV a. pab. – XV a. pr. su elito atvertimu, o XVI-XVII amžiuje pakvietus Jėzuitų ordiną. Pasak istoriko Mangirdo Bumblausko, Europoje christianizacijos procesas skiriamas į du pagrindinius etapus: ankstyvąjį ir vėlyvųjų viduramžių. Skaityti toliau
Baltų religijos ir mitologijos įvadas (II) (0)
Kas yra religija?
Etiketės
Dažnai religiją klaidingai suvokiame pasitelkdami geriausiai pažįstamos krikščionybės įvaizdį, kuriam būdingi šie bruožai:
- tai yra tikėjimas (sakykime antgamtiškumu ar aukštesne jėga),
- tai yra dievo/dievų garbinimas ir maldos,
- tai yra knygos, moralės normų/dogmų sąvadas, nekintantys įstatymai ir amžinosios vertybės.
Tačiau kalbant apie religiją pasaulio religijų plotmėje ar tiesiogiai apie senąją baltų religiją tokius įsitikinimus tenka sprogdint kaip balionėlį. Šią problemą nuosekliai aptaria žinomas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius „Religijotyros įvade“. Skaityti toliau
Baltų religijos ir mitologijos įvadas (III) (1)
Vytautas Lukšas, www.alkas.lt
Kas yra mitologija?
Etiketės
Mitologija – su religija susijusių pasakojimų visuma ir juos tirianti mokslo šaka. Šiuolaikinį mitologijos mokslą ypatingai išplėtojo ir jai nusipelnė psichologai, antropologai ir semiotikai, kaip kad Carl Gustav Jung, Claude Lévi-Strauss, ir žymus lietuvis Algirdas Julius Greimas. Kasdienėje kalboje žodį mitas dažnai vartojame kaip klaidingo sugriautino stereotipo sinonimą: džiūgaujame sugriovę ar paneigę mitą, tačiau šios reikšmės nereikėtų painioti su religinio mito prasme. Skaityti toliau
