Žymos archyvas: realybė

T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)

atlantico.fr nuotr.

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau

Dvi priežastys, dėl kurių mirusiojo artimieji prieštarauja organų donorystei (1)

Donoro-korteleNacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.

Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei? Skaityti toliau

J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą (38)

Jaroslavas Melnikas | „Metų“ archyvo nuotr.

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, Skaityti toliau

Šmaikščiai išmintingos Rudnosiuko istorijos (0)

A.Storpirštis spektaklyje „Visiškas Rudnosiukas“ | J.Levino nuotr.

Aukštas, lieknas, aštrių veido bruožų… Atrodytų, tai solidžiuose ir sunkiuose spektakliuose vaidinančio aktoriaus-tragiko savybės. Tačiau jaunasis Ainis Storpirštis, įžengęs į sceną su „Rudnosiuko istorijomis“, spektakliui įsibėgėjant pamažu tampa pačia trapiausia būtybe – Rudnosiuku.

Šis personažas savo pirmuosius žingsnius žengė dar XX amžiaus devintojo, o gal net aštuntojo dešimtmečio Vytauto V.Landsbergio eilėraščiuose. Rudnosiukas augo, kartu augindamas ir savo gyvenimo istorijas.

Spektaklis prasideda tradiciškai: lagaminas, trys žibintai, trys skirtingo aukščio taburetės, Skaityti toliau