Žymos archyvas: Raudonoji Armija

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (10)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas (0)

knyga.Kestucio apygardos vadaiŠių metų sausio 8 d. 16 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymas. Renginyje dalyvaus jos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, knygos recenzentė prof. Regina Koženiauskienė, Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos tarybos narė prof. Irena Bakley, rašytojas ir vienas iš straipsnių autorių Eugenijus Ignatavičius, straipsnių autorius prof. Alfonsas Vaišvila. Knygos pristatymą moderuos dr. Ingrida Jakubavičienė. Muzikinę programą atliks Domeikavos choras „Versmė“ (vadovė Rasa Andriukaitienė, koncertmeisteris Rimvydas Kruopis) bei karinio folkloro vyrų ansamblis „Karužė“ Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (7)

Straipsnis buvo skelbtas 2009 m.

Vilniaus atgavimas_ J.Miezlaiskio nuotr

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.

Nepriklausomybę gynė savanoriai

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites (9)

1939 m. Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos | J. Miežlaiškio nuotr.

75-eri mus skiria nuo tos datos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę. Prie jos vairo stojo okupantų atsiųsti vykdytojai, dažniausiai lietuviškomis pavardėmis, tačiau prižiūrimi sovietinių prižiūrėtojų. Kai kurie valdžios vyrai dėjo į kojas, kiti buvo suimti ir sušaudyti, pateko į lagerius, treti susigūžę laukė atėjūnų malonės ir santvarkos pasikeitimo. Buvo dar vieni – jie nesiliovė kovoję…

Tokia istorinė tikrovė. Gali ja tikėti ar ne, vienus aukštinti, kitus smerkti, tačiau nereikia užmiršti, kad tai buvo sudėtingas laikmetis, kuris patikrino visos tautos, jos išrinktųjų ir kiekvieno jos atstovo brandą. Skaityti toliau

Lietuva į gegužės 9 d. minėjimą Maskvoje nesiųs ir ambasadoriaus (1)

Sustabdyta akimirka

Artėjant gegužės 9 dienos minėjimui Maskvoje aiškėja, kad Lietuva taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos šį renginį Raudonojoje aikštėje.

Latvija ir Estija, kaip ir daugelis kitų šalių patvirtino, kad gegužės 9 dieną jų valstybėms Maskvoje atstovaus ambasadoriai.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija praneša, kad šalies ambasadorius Rusijoje, pagerbdamas Antrojo pasaulio karo metu žuvusiųjų atminimą, gegužės 8 dieną Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste (4)

Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas | TopFoto/Scanpix DELFI montažas

Prieškario mėsmalėje buvo traiškomi tautų likimai, didelės valstybės papuldavo į ją kaip pagrindiniai ingredientai tuometinių monstrų patiekalui, o mažos – tik kaip prieskoniai. Bet įdomiausia, kad iki paskutinės dienos du mirtini priešai – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – smaguriavo prie bendro pietų stalo.

Draugystė gimė dar bolševikų laikais

Mes jau ne kartą rašėme, kad Maskva ir Berlynas nuo pat Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo tarsi tie pragmatiški meilužiai, kurie meilę vienas kitam išpažįsta tik dėl abipusės naudos.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (24)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę? (0)

lietuvos-kariuomenes-paradas-katedros-aiksteje-1939-m-lapkricio-15-organizacijos nuotr

Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.

Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios (0)

vokieciu-belaisviai-leidyklos-briedis-nuotr.2

Belaisviai nuo seno buvo (ir yra) vertingas nugalėtojų lobis, padedantis siekti tolesnių pergalių. Juos galima iškeisti į saviškius, jais manipuliuojama derybose, jie naudojami kaip spaudimo priemonė diplomatiniuose santykiuose arba paprasčiausiai sunaikinami. Teroristai juos vadina įkaitais, siekiant nuolaidų, savų tikslų, tenkinant beprotiškiausius reikalavimus.

Karo belaisviai – tai dar viena, ko gero, gausiausia šių nelaimėlių kategorija, kuri egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir kuria naudojasi visi be išimties režimai. Tačiau šįkart apsistokime ties vokiečių belaisviais, kurių likimas Sovietų Sąjungoje karo ir pokario metu buvo išties nepavydėtinas. Skaityti toliau

Kauno įgulos karininkų ramovė kviečia į V. Tininio knygos apie prievartinę mobilizaciją pristatymą (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., antradienį, 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) rengiamas dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas.

Šiemet sukako 70 metų nuo to laiko, kai 1944 m. vasarą Lietuvoje prasidėjo prievartinė vyrų mobilizacija į Raudonąją armiją. Kaip ir ginkluotasis pasipriešinimas, tremtys, civilių gyventojų represijos ir žudynės, ši mobilizacija tapo vienu skaudžiausių ir tragiškiausių Lietuvos pokario istorijos puslapių. Skaityti toliau

Bus paminėtos Mažosios Lietuvos genocido 70-osios metinės (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V.Žuravliovo nuotr.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947–1949 metais buvo deportuoti į Vokietiją.

Lietuvos Seimo nutarimu 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Skaityti toliau

Dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas (0)

„Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ | Alkas.lt nuotr.

2014 m. spalio 9 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialisto dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius dr. V. Tininis, Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis, Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, koncertuos LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas). Renginio vedėjas – LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija (11)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

1939 metų rugsėjis – SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto įgyvendinimo mėnuo. Tai laikotarpis, kai imperijų sąmokslas virto visos Europos, ypač rytinių jos pakraščių tragedija ir apvainikuotas dviveidiško jų sąmokslo rugsėjo 28-ąją, kai ta Europa buvo iš naujo persidalinta.

Ar bereikia priminti, kad tas rugsėjis prieš 75 metus labai jau primena šiandienos situaciją, apie ką garsiai šaukia Vakarų spauda, kaltindama savo šalių valdančiuosius abejingumu įvykiams aplink Ukrainą… Štai laikraštis „The Washington Post“, vesdamas paraleles su 1939-ųjų rugsėju, retoriškai klausia: „Ar kalbos apie karą Europoje – isterija?“ Skaityti toliau

Seimas paminėjo Pirčiupių kaimo tragedijos 70-ąsias metines (0)

Pirčiupių motina | lt.wikipedija.org nuotr.

Šiandien, birželio 3 d., Seimo posėdyje paminėtos Pirčiupių kaimo tragedijos 70-osios metinės. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. „Praėjo dešimtmečiai, tačiau skausmas dėl žiauriai nužudytų nekaltų žmonių niekada neatlėgs. Moterys, vyrai ir pusė šimto vaikų buvo sudeginti gyvi. Šis nepamatuojamas žiaurumas primena mums, kokią didelę kainą mūsų tauta sumokėjo kovodama ir nepasiduodama, ištverdama žudynes, trėmimus, fizinį ir dvasinį genocidą. Atmintyje saugodami ne tik Pirčiupių kaime, bet ir visoje Lietuvoje nukankintų, nužudytų, ištremtų žmonių vardus, branginkime nepriklausomybę ir taiką, galimybę saugiai kurti šalies ateitį“, – kviesdama pagerbti žuvusiuosius tylos minute Seimo posėdyje sakė Seimo vadovė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

O vis dėl to kokie tie lietuviai naivūs… Jų nepamokė nei lenkų agresija 1920 m., kai buvo okupuotas visas Vilniaus kraštas, nei pasaulio galingųjų abejingumas, ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo vakarinių ir rytinių agresorių, nei klastingas SSRS ir nacistinės Vokietijos sąmokslas, nei nacių garantijos išvijus Raudonąją armiją Lietuvos likimą perduoti į jos pačios rankas, nei viltingi ir neištesėti Amerikos pažadai tuoj tuoj išvaduoti ją iš sovietinės okupacijos… Ir pridursiu: vargu ar bus išmoktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokos. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės? (3)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Vartau solidžią neseniai išleistą ir visuomenei pristatytą vyresnės kartos istorikės Vandos Kašauskienės knygą „Istorijos spąstuose. Justo Paleckio gyvenimo ir veiklos bruožai, 1899 – 1980“. Ir prisimenu, kaip mus, augesnius Lietuvos radijo ir televizijos vyrus, surinko padėti iš vadinamų Muravjovo-koriko rūmų (dabar Prezidentūra) nešti sunkų ąžuolinį velionio karstą.

Žurnalistas ir sovietinis veikėjas J. Paleckis buvo augalotas, o čia dar karstas, tad aštuoni nuolat besikeičiantys nešikai linko po jo svoriu… Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos? (2)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas gali paneigti, kad 1920 m. santykiai su bolševikine Rusija buvo bene geriausi per visą kaimynystės su šia nenuspėjama valstybe istoriją? Tas santykių kontrastas ypač išryškėja šiandien, kai Vladimiro Putino Maskva su Lietuva elgiasi lyg tas belangės „vierchas“, versdamas silpnesnįjį valyti jo batus, plauti „parašą“ ar teikti jam vulgaresnius malonumus…

Neidealizuojant 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašytos sovietų Rusijos ir Lietuvos taikos sutarties (apie ją rašiau per jos 90-ąsias metines), galima tvirtinti, kad tai buvo pavyzdys, kaip reikia konstruoti santykius tarp valstybių ne tik tais sudėtingais karų ir revoliucijų laikais, bet ir šiandien. Tiesa, daugeliui istorikų toks vertinimas atrodys pernelyg tiesmukas, neatsižvelgiant į sudėtingas to meto geopolitines aplinkybes, bolševikinės Rusijos interesus, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

V. Volkus. Nužerkime užmaršties šydą (4)

Marcelė Kubiliūtė

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Istorijos šaltiniai mini 1831 metų sukilimo dalyvę prieš rusų okupantus pakėlusią kardą 25 metų grafaitę kapitonę Emiliją Pliaterytę – Lietuvoje gimusios už jos laisvę ir žuvusios žygdarbius, kurios vadovaujamas sukilėlių kovos dalinys sutriuškino ne vieną į šalį besiveržiančią grobikų koloną. Skaityti toliau

A.Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus (25)

Prof. dr. Alvydas Butkus

Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo.

Vienas jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios Lenkijos intervencijos į Lietuvą nebūta, kad L. Želigovskis esą surinkęs vietinius „senlietuvius“ ir patraukęs vaduoti Vilniaus iš litvomanų, arba „naujalietuvių“ [2]. Tai buvęs ne karas, o viso labo vietinių tarpusavio „konfliktas dėl Vilniaus“, kur, pagal tokią logiką, „savi šaudė į savus“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais… (3)

A.Sniečkus (kairėje) tarp 16-osios divizijos karių. Klaipėda, 1945.01.28 d. | runivers.ru nuotr.

Karas. Vis mažiau lieka tų, kurie yra patyrę jo baisumus. Dabartinė karta kai ką žino iš istorijos vadovėlių, iš senelių ar tėvų pasakojimų, iš internetinių nuogirdų. Ir aš esu pokario vaikas. Teprisimenu tik tėvo pasakojimus, kad per gimtąjį miestelį frontas ėjo dvi savaites – vieną į Rytus, kitą – į Vakarus. Tuo metu visa šeima sėdėjo sode iškastame bunkeryje, o verdančiai valgį motinai karo vaizdas asocijavosi su paklydusios kulkos smigtelėjimu į krosnies „kaktą“…

Lietuviais nepasitikėjo…

Bet tai vienas juokas tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo mūšiuose. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Link Puntuko (1)

V.V.Landsbergis | atn.lt nuotr.

        I

Minu dviratį link Puntuko. Kasdieninė piligriminė kelionė. Ir kurių velnių velnias ten numetė tą akmenį?

Keliukas veda pro dvejas kapines. Vienoj pusėj lietuvių – su didžiuliu Tremtinių Kryžium ant kalvelės.  Kitoj pusėj – sovietų kariai. Ten visad pašluota, tvarkinga – matosi, kad ambasada pinigų negaili.

Ir gerai, kad tai yra. Anot Viliaus Orvydo – nieko nėra nei gera, nei bloga… Gal tik lentelę reikėtų pastatyti, kad praeivis susigaudytų, ką Sovietų kariuomenė veikė mūsų Lietuvėlėje nuo 1940 metų iki 1993-ųjų. Skaityti toliau