Žymos archyvas: raštas

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

2017 03 18 07:30

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui.

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

2016 12 06 07:28

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau →

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

2015 11 28 17:16

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau →

Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena (0)

2015 05 07 11:25

Kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną minime kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime.

„Prisimindami visus, kurie kalbą saugojo, augino ir puoselėjo, kurie kovojo už laisvą žodį, su didele viltimi žvelgiame į šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties nešėjus.

Lietuvos visuomenė gyvena geopolitiškai sudėtingu, kupinu iššūkių ir naujų uždavinių, laikotarpiu.

Skaityti toliau →

Penktą kartą klaviatūrą kviečiama keisti rašikliu (1)

2015 01 28 08:00

Lietuvos gyventojai 5 kartą kviečiami bent trumpam į šalį padėti klaviatūras ir savo rašymo įgūdžius pademonstruoti Nacionaliniame dailyraščio konkurse „Rašom! 2015“. Tikimasi, kad šiemet konkurse dalyvaus rekordinis dalyvių skaičius. Per ketverius metus organizatoriams atsiųsta daugiau kaip 30 tūkst. dailyraščių.

Rašyti ir dalyvauti konkurse gali visi Lietuvos gyventojai: nuo trečiaklasių iki senjorų. Dalyviai varžosi trijose amžiaus grupėse: 3–6 klasių moksleiviai, 7–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Norintieji dalyvauti konkurse plunksnakočiu mėlynu rašalu turi perrašyti tinklapyje arba šiame organizatorių paskelbus tekstus. Skaityti toliau →

S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti (6)

2014 08 11 09:28

Salomėja Vaišvilienė | respublika.lt nuotr.

Šiaulietė kaligrafė Salomėja Vaišvilienė, nuo mokyklos laikų jau keletą dešimtmečių nesiskirianti su plunksnakočiu ir lietuvių kalbos dailyraščiu, sako, kad mūsų kalba turtinga ir be rašmenų, kuriais Lietuvos valdžia jau pasišovė papildyti lietuvišką abėcėlę.

Nejauku S.Vaišvilienei skaityti ir trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kurių autoriai rašo nenaudodami lietuviškų raidžių č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. „Toks lietuvių kalbos darkymas – nepagarba ir šių žinučių ar laiškų gavėjams, ir pačiai kalbai“, – sako dailyraščio meistrė. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis? (0)

2014 06 23 13:14

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Mažos tautos kultūra, taip pat ir kalba bei raštas, visada pakibusi ant išlikimo briaunos, ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lietuvių kalba, patyrusi ir patirianti rusifikacijos, polonizacijos ir net germanizacijos nagus, vargais negalais kapstėsi iš išnykimo liūno, bet – ar jau galime nusiraminti?

2008 m. balandį Panevėžyje vykusioje tarptautinėje konferencija Lietuvos kultūros kongreso prezidentas docentas Krescencijus Stoškus kalbėjo „Kultūra – tai, ką mes patys sukuriame. Nėra žmonių, stovinčių šalia kultūros. Skaityti toliau →

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

2014 06 07 13:41

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais“ iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu: nors pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į Vilniaus universiteto biblioteką, nors „Metai“ šiandien milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis pasklidę po didžiąją planetos dalį, tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau →

K. Donelaičio „Metai“ atgis repo stiliumi ir originaliomis iliustracijomis (0)

2014 04 23 16:27

Balandžio 23 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarptautinei knygos ir autorių teisių dienai skirta paroda „E-METAI“. Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentai joje pristatys naujus tipografinius šriftus bei originaliai iliustruotus „Metus“. Dvi savaites veiksiančios parodos metu vyks ir Lietuvos mokyklose vykstančio projekto „Kūrybinės partnerystės“ rengiamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose rašytojo tekstas bus interpretuojamas pasitelkiant skirtingus menus.

Mildos Valančiauskienės, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Skaityti toliau →

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

2014 03 02 17:09

Minint knygnešio dieną, prasideda konkursas „Švari kalba – švari galva“ (1)

2013 03 19 18:39

Simboliška, kad šeštasis nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“ prasideda būtent dabar, juk savaitgalį, kovo 16-ąją, buvo minima knygnešio diena. Visus konkurso dalyvius, o ypač jo iniciatorius, drąsiai galima pavadinti savotiškais XXI amžiaus knygnešiais, kurie neša lietuvišką žodį ir raidę į klaidžias šiuolaikinių technologijų erdves.

Nardant virtualaus pasaulio gelmėse, rašant trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus, susigundyti vietoj taisyklingos lietuvių kalbos vartoti įvairius trumpinius, darinius, Skaityti toliau →

Nacionalinis diktantas – jau vasario 23-ąją (0)

2013 02 22 12:57

Rytoj, vasario 23 d., įvyks pirmasis Nacionalinio diktanto etapas. Diktantas 11 val. bus skaitomas per LRT radijo pirmąją programą. Jis bus rašomas visose Lietuvos savivaldybėse ir Lietuvos ambasadose užsienyje. Pirmą kartą diktantą bus galima rašyti ir Vilniaus knygų mugėje.

„Kiekvieno lietuvio pareiga – rūpintis savo kalba, nes ji – svarbiausia, ką turime. Globalėjančiame pasaulyje privalome išsaugoti savo tapatybę. Kol rašome ir kalbame lietuviškai, tol būsime lietuviai. Mylėkime savo gimtąją kalbą“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti toliau →

E. Merkytė. Mama šimtui vaikų (5)

2012 12 20 13:32

Važiuodama per Šiaulius, užeik pas Jakševičiūtes (gyvena ant Pasadnos ulyčios, savo namuose pakalnėj), galėsi susipažinti su vienu kitu studentėliu, kurie negalėjo atkeliauti į Ušnėnus. Ten pamatysi ir mūsų Palangos artistų grupę. (Iš P. Višinskio laiško Žemaitei, rašyto 1899 m. spalio 16 d.) [1]

Kuo gi garsūs „namai ant Pasadnos ulyčios“? Ogi tuo, kad čia gyveno Kazimieras Venclauskis – ne tik vienas žymiausių ir gabiausių Lietuvos advokatų, bet ir didelis visuomenės, kultūros veikėjas, vienintelės Lietuvoje tokios gausios šeimos tėvas, tiksliau sakant, filantropas šeimos namuose žmonos rūpesčiu augintiems našlaičiams ir pamestinukams. Ir Motinos legenda tapusi jo žmona Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė – pirmojo lietuviško spektaklio – Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ – režisierė ir pagrindinio vaidmens atlikėja, Skaityti toliau →

Šiandien minima Tarptautinė raštingumo diena (0)

2012 09 08 13:16

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų Tarptautinės raštingumo dienos tema – raštingumas ir taika, ja siekiama parodyti su raštingumu susijusių ugdomų vertybių įvairiapusiškumą.

Kalba, raštas ir skaitymas – tai pamatinės mąstymo, socialinio bendravimo ir žinių įgijimo priemonės. Skaityti toliau →

Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatoma prezidentinė kolekcija (1)

2012 08 16 20:02

Rekonstruotose VU bibliotekos erdvėse lankytojams pristatoma reprezentacinė knygų kolekcija – diplomatinės LR Prezidentūros dovanos.

„Perduodamos VU bibliotekai oficialių vizitų metu Lietuvos Prezidentų gautos knygos – gražių ir prasmingų ryšių pavyzdys. Prezidentūros kaimynystėje esančio Vilniaus universiteto ir jo bibliotekos lankymas yra dažnai įtraukiamas į garbingiausių Lietuvos svečių oficialių vizitų dienotvarkes. Autentiškose erdvėse išlikęs Vilniaus universiteto ansamblis, istorinės salės, šimtmečiais VU bibliotekoje kauptas unikalus spaudos ir rašto paveldas reprezentuoja Skaityti toliau →

V.Valiušaitis. Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti? (4)

2012 01 16 12:17

Raštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi istorija, galbūt labiau negu kitų tautų susijusi su mišku.

Mitinis prestižas

„Senosios lietuviškos girios įgijo mitinį prestižą, – sako rašytojas Tomas Venclova, neseniai išleistoje savo knygoje „Vilnius, asmeninė istorija“. – Visas miestas kadaise buvo jų apsuptas, atskirtas nuo pasaulio, jos gynė vietos gyventojus nuo užpuolikų. Skaityti toliau →