Žymos archyvas: Rambynas

Rambyno kalno legendos (0)

Zalciai ant Rambyno kalno_Brazausko nuotr

Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – Nemuno ir Jūros upės lėmė senovės Baltų genčių judėjimą ir kultūrų maišymąsi.

I–VI mūsų eros amžiais šiame regione susiformavo etninė grupė – Skalviai. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis turtingos Skalvių genties centras. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, pagrindinio prekybos kelio. Skaityti toliau

Išleistas penktasis žurnalo „Rambynas“ numeris (0)

„Rambyno“ viršelis

Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo „Rambynas“ (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, partneris – Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu paimti į rankas.

2012-iais metais Lietuvos regioniniai parkai minėjo savo 20-metį. Tarp jų ir Rambyno regioninis parkas, netoli Rambyno kalno, prie Nemuno upės, istorinėje Bitėnų kaimo sodyboje, rugpjūčio 24 d. įkūręs naują kultūros židinį – Lankytojų centrą su parko vertybių ekspozicija. Skaityti toliau

Išleistas naujas kelionių vadovas žygeiviams „Vėl šniokščia rėvos“ (1)

Šiemet viešoji įstaiga „Keliautojo žinynas“ baigė leisti septynių dalių kelionių vadovą „Vėl šniokščia rėvos“. Knygos autorius – istorikas, leidėjas, žygeivis dr. Vytenis Almonaitis. Naujajame leidinyje aprašytas žygių maršrutas keliausiantiems Jūros upe nuo Žadvainų (ties Vilniaus–Klaipėdos greitkeliu) iki jos žiočių ir žemyn jau Nemunu iki Rambyno kalno, aplankant Lembą, Padievaitį, Pajūrį, Žvingius, Didkiemį, Tauragę, Mociškius, Ragainę, Bitėnus ir daugybę kitų miestelių ir kaimų. Naudojantis šiuo vadovu, galima susipažinti su dviem Lietuvos Skaityti toliau

Kviečia skalvių genties piliakalniai Rambyno regioniniame parke (4)

Peizažas nuo Rambyno kalno | efoto.lt. A.Žemgulio nuotr.

Niekas nežino kiek šimtmečių skalviai saugojo iškilųjį Rambyno kalną nuo grėsmingų užpuolikų ir klastingų, draugais apsimetusių, neprietelių. Puslankiu, iš rytų, pietų ir vakarų, Rambyną supo gynybinės pilys, neleidusios išniekinti ir sunaikinti švenčiausios vietos.

Deja, skalvių gentis buvo nukariauta, pilys sudegintos, Rambyno šventvietė sunaikinta. Daug metų praėjo nuo tų laikų. Istorijos vingiai dažnai pasisukdavo ne baltams palankia kryptimi. Garbinga ir romantiška skalvių genties istorija nugrimzdo į užmarštį. Piliakalnius paslėpė miškai ir brūzgynai. Skaityti toliau

E. Antakauskė. Rojus žemėje (2)

Rambynas | Autorės nuotr.

Į vasaros stovyklą Bitėnuose kvietė Zenonas, sakė,  kad jis ten važiuoja su anūkais, kad ten graži gamta, minėjo, kad bus jogos treneris, vegetariškas maistas, vydūniška dvasia.   Kvietimas suintrigavo,  apsisprendžiau vykti ir nuvežti  šiaulietį Zenono draugą Stasį.

Rugpjūčio  rytą, pliaupiant lietui, išvažiavome iš Šiaulių. Kelionė su maloniu bendrakeleiviu neprailgo, o mums pasiekus Tauragę, lietų pakeitė saulė. Stasys aiškino, kur važiuoti, apylinkės atrodė vis gražesnės, pilnos gandrų, panemunių žolynų, alsuojančios ramybės ir susiklausymo. Skaityti toliau

Rambyno kaimynystėje įkurtas naujas Mažosios Lietuvos kultūros židinys (0)

N.Levkovskajos nuotr.

Istorinėje Bitėnų kaimo sodyboje, prie pat Nemuno upės kranto ir visai netoli Rambyno kalno duris atvers Rambyno regioninio parko Lankytojų centras. Čia nuo praeito amžiaus trečio dešimtmečio vidurio iki antrojo pasaulinio karo veikė G. Volbergo restoranas. Rekonstravus sovietmečiu pastatytą sodybos ūkinį pastatą tvartą-daržinę 2001 metais įsikūrė Rambyno regioninio parko direkcija. Mažosios Lietuvos krašto ūkinį pastatą primenančiame pastate, su 120 kv. m. mansarda, veiks parko vertybių ekspozicija. Skaityti toliau

Išskirtinė Rambyno regioninio parko vertė (1)

Nuo Rambyno kalno atsiveriantis vaizdas į Nemuną | Giedrės Skipitienės nuotr.

Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).

Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.

Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, Skaityti toliau

Lietuvos regioniniai parkai kviečia pakeliauti (2)

Šį pavasarį ir vasarą keliautojai kviečiami keliauti po Lietuvos regioninius parkus bei dalyvauti pažintinių kelionių po gamtą konkurse. Saugomose teritorijose lankytojai gali mėgautis ramybe, pamatyti gamtos ir kultūros vertybes. Lankomų vietų sąraše – pažintiniam turizmui pritaikytos vietos, nauji lankytojų centrai su moderniomis ekspozicijomis, populiarūs gamtiniai maršrutai.

Pažintinių kelionių konkursą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos“.  Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kaip į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d. sukanka 144 m. kai 1868 m. Jonaičiuose (Šilutės r.) gimė garsus lietuvių tautos mąstytojas ir rašytojas Vilhelmas Storasta-Vydūnas. Ta proga skelbiame Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus rašinį.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Skaityti toliau

Gandrų išskridimo dienos proga – paskutinių gandro pavakarių šventė Rambyne (video) (0)

Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus tikėdami, kad jie žiemoti išskrenda į Dausas – šviesos, šilumos ir visokių gėrybių pilną, virš dangaus skliauto esančią Dievo buveinę.

Apie šį laiką prasidėdavo rudeninis avikirpis. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šventojo Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį odą. Skaityti toliau