Savo rašinį gerbiamasis docentas pradeda pompastišku teiginiu: „Raidžių karuose iki šiol didžiausia šventenybė buvo lietuvių raidynas“. Niekas nedrįsęs jo liesti: visus kausčiusi „kalbos gynėjų“ primetama nuostata, kad toms trims raidėms – „šėtono išmislui“ – lietuviškame pase ne vieta, o „gramatikų rašytojai – kalbos tvirkintojai“. Tačiau A. Smetona, pasidairęs, kaip kitos tautos tvarkosi „su šia bėda“, atsikratė baimės ir ryžosi net padrąsinti skaitytojus. Skaityti toliau
Žymos archyvas: raidynas
A. Piročkinas. Papildomų raidžių nereikia! (36)
Doc. dr. Antano Smetonos rašinys „Dėl lietuvių kalbos raidyno“ autoriui būdinga maniera, neslepiančia paniekos kitaip manantiems kalbininkams, toliau tęsia kampaniją, kad į lietuvių kalbos raidyną būtų įtrauktos raidės Q, W ir X.
A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I) (70)
Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?
Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.
Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau
L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)
Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją, švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“). Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną, sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau
P. Gylys. Algirdas Butkevičius vertas apkaltos. Už išdavystę (29)
Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.
Ignoruodamas Konstituciją, Konstitucinio Tesimo sprendimus, nebodamas intelektualų kreipimųsi, nereaguodamas į piliečių viešo protesto balsus, premjeras, pataikaudamas kaimyninei šaliai ir trypdamas mūsų nacionalinį orumą, „volu“ stumia vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. Tikras šio įstatymo pavadinimas turėtų skambėti taip: „Lietuviško raidyno keitimo įstatymas“. Skaityti toliau
O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę (6)
Jei pulsime taikyti raidyną prie kiekvienos užsienietiškos pavardės, pritrūksime ir lotyniškų raidžių. Štai ir tariasi Irena Šiaulienė su Gediminu Kirkilu, ką daryti
Principinis klausimas. Nuo kada ne kalbininkai, bet politikai kuria raidynus? Ir kodėl raidynus kuria politikai, bet ne šaltkalviai, chirurgai ar batsiuviai? Gal ir jie nori? Bet kažkodėl jiems neleidžiama.
Niekam nešautų į galvą turint kulinaro diplomą padirbėti už atominės energetikos fiziką. Ar turinčiam filologo diplomą – grūstis į operacinę. Kad pamokytų atlikti kepenų transplantacijas. Tad ir Seimo lingvistinės pastangos patobulinti visiškai tobulą, nes Skaityti toliau
L.V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai? (7)
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas.
Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija imituojama specialiai kviečiant nelygias jėgas. Prieš pat Velykas (04-14) Rūtos Miliūtės vedama laida „Teisė žinoti“ apie Skaityti toliau