Tarsi pajutęs, kad visuomenė į jo žodžius jau tikrai nekreipia dėmesio, V. Tomaševskis šia linkme ėmėsi jau ne žodžių, bet darbų. Skaityti toliau
Žymos archyvas: Radoslaw Sikorski
A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)
„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.
Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau
R. Tracevskis. Lietuva savo suvereniteto Lenkijai perduoti neprivalo (17)
Saulius Skvernelis pareiškė, jog sieks, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų labiau kaimyniški. Tai yra gerai. Tik, perkraunant santykius, naujajai Vyriausybei svarbu žinoti, kad Lietuva savo suvereniteto Lenkijai neperdavė ir perduoti neprivalo, t. y. tik Lietuvos politikams, ne Lenkijos, spręsti dėl tokių dalykų kaip įrašai pasuose (Lietuvos pasuose, ne Lenkijos) ir švietimo reikalai (Lietuvoje, ne Lenkijoje).
Jei kas nors ką nors kažkada kažkokiam lenkui kažkur kažką ne pagal savo kompetenciją privačiai pažadėjo, tai yra tik tų pažadų davėjų problema. Be to, tie Lietuvos žadėtojai savo Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui? (3)
Lietuva nuo LDK laikų sprendė sunkią dilemą – prie ko šlietis, likti suskaldytai ir skaldomai, priklausomai ar trapiai nepriklausomai, okupuotai, aneksuotai ar laisvai. Į šį hamletišką valstybės išlikimo klausimą vienareikšmio atsakymo, ko gero, nėra ir šiandien, kai prasideda naujas pasaulio persidalijimo vajus. Skaityti toliau
A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją? (4)
Ne kartą ir ne du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad sovietmečiu Lietuvos lenkai gyveno geriau nei dabar. Kitais žodžiais, Rusijos okupacijos ir komunistinės santvarkos metu Lietuvos lenkai buvo laimingesni nei gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstantį Lietuvos pilietį galėtume laikyti jei ne pamišėliu, tai jau bent visiškai susimaišiusį gyvenimo vertybėse ir tiesiog nekreipti į jį dėmesio.
S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas? (1)
Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?
Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Skaityti toliau
Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)
Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.
Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau
Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose (17)
Nekelti nė kojos į Lietuvą kol Lietuvos Respublikos piliečių pasuose pavardžių nebus leista rašyti lenkiškai prisiekęs Lenkijos Užsieinio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslawas Sikorski) toliau elgiasi arogantiškai.
Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atvykimą į Lenkiją ir nuolankų atsiprašymą Lenkų tautos už esą gėdingą Seimo elgesį, pavadines tik pradžia R.Sikorskis duodamas interviu Lenkijos valstybiniam radijui pareiškė, kad apie „naują dinamiką“ Vilniaus ir Varšuvos santykiuose bus galima pradėti kalbėti tik tada kai Lietuva įteisins lenkiškus rašmenis savo piliečių pasuose. Skaityti toliau
Ž.Makauskienė. Po rinkimų bus šilčiau… (10)
Populiarumo reitinguose pirmaujančių opozicinių partijų – Darbo partijos (DP) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai neatmeta galimybės, kad po rinkimų į valdančiąją koaliciją bus pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o jos siūlomas kandidatas gali tapti ir švietimo ministru. Jei socialdemokratai taps valdančiaisiais, po rinkimų šildys santykius su Lenkija, o nuo šiltų santykių „sušils“ ir Lenkijos lietuviai.
Į klausimą, kaip vertinama Lenkijos valdžios politika, kuomet Lenkijos lietuvių reikalų sprendimas siejamas su Lietuvos Seimo rinkimų rezultatais, tiesiogiai neatsakė nei Darbo partijos, nei LSDP, nei DP lyderiai. Pasak DP pirmininko Viktoro Uspaskich’o, santykiuose su Lenkija turi būti kuo mažiau abipusio nacionalizmo, o vyrauti demokratijos, savitarpio pagalbos, lygiateisės partnerystės ir abipusės naudos principais pagrįsta užsienio politika. Skaityti toliau
A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko? (5)
Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?”), kuriuo atsakiau į tame laikraštyje išspausdintą Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Gražina Bernatovič (Grazyna Bernatowicz) straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“).
Jau vien iš pavadinimo turbūt aišku, kad tai buvo gana agresyvus Lenkijos politikės straipsnis. Štai kaip ji vertino mūsų šalį: „Lietuva savo pagrindiniu uždaviniu pasirinko pataikavimą nacionalistiškai nusiteikusių politikų grupėms, kurių veiksmai mažai atitiko Lietuvos visuomenės požiūrį“. Skaityti toliau
A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)
2012 m. kovo 10 d. žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“). Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai – Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.
Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai. Skaityti toliau
Strategine partnere vadinta Lenkija stabdo savo dalyvavimą Visagino AE projekte (23)
Gruodžio 9 d., kai UAB „Visagino atominė elektrinė“ pasirašė svarbią sutartį su branduolinės energetikos srityje pasaulyje pirmaujančia kompanija „Exelon Nuclear Partners, LLC“ (ENP) dėl Visagino AE Projekto inžinerinės priežiūros darbų, Lietuvos „strateginė partnerė“ Lenkija paskelbė stabdanti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte.
„Atsižvelgiant į sąlygas, kurios pasirodė nepriimtinos dabartiniu metu, ir atsižvelgiant į mūsų grupės kitus svarbius projektus, nusprendėme įšaldyti savo dalyvavimą šioje programoje, Skaityti toliau
J.Vidackis. Dėl ko jaučiame nuoskaudą Vilniui (7)
Blogiausia, kad tie lietuviai baisiai lietuvina Lietuvą. Šneka lietuviškai, rašo lietuviškai, gatves vadina lietuviškai, tyčia, kad lenkas jaustųsi ten svetimas.
Prieš pat rinkimus ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) nusprendė padovanoti dviejų šimtų keliasdešimt litų premiją tiems Vilniaus krašto tėvams, kurie leis savo atžalas į lenkiškos, o ne lietuviškos mokyklos pirmąją klasę. Skaityti toliau
M.Kundrotas. Politinis humoras ir politinė pornografija (5)
2002 m. Lietuvos prezidento rinkimuose pasirodžius humoristiniam personažui Bratkai – Vytautui Šerėnui – politologai susigriebė už galvų: kur gi ritasi pilietinė visuomenė? Maža to, jog pasirodė – laimėjo ketvirtąją vietą iš septyniolikos kandidatų, nurungdamas senus politikos vilkus Vytenį Andriukaitį, Kazimirą Prunskienę ir Eugenijų Gentvilą.
2008 m. Seimo rinkimuose antrą vietą daugiamandatėse ir trečią bendru mandatų skaičiumi gavo pramogų verslo žvaigždės Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija, dar prieš rinkimus taikliai pakrikštyta „šoumenų partija“. Skaityti toliau
J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą (54)
Sekmadienį, rugsėjo 4 dieną į Palangą, su 16 lenkų žiniasklaidos atstovų svita, atvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Jį pasitiko Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Po susitikimo su A.Kubiliumi ir spaudos konferencijos Palangoje D.Tuskas išvyko į Vilnių pasimelsti šv. Mišiose Aušros Vartuose.
D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį, rugsėjo 2 d. Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo nukreipto prieš naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą. Lenkijos premjeras ketina susitikti su Lietuvos lenkų atstovais. Skaityti toliau
Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę valstybės institucijų veikla (6)
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.
LPKTS Valdybos pirmininko Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, Skaityti toliau
Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (25)
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius išdavė leidimą rugsėjo 2 d. Vilniuje S.Daukanto aikštėje Naujuoju švietimo įstatymu nepatenkintiems Lietuvos lenkams – Jolantai Gulbinovič, Jolantai Šostko ir Pavelui Karpovičiui – prie prezidentūros surengti protesto mitingą.
Nors leidimo prašę asmenys reikalavo leisti tūkstančio žmonių mitingą, tačiau leidimas buvo išduotas 600 asmenų susibūrimui.
Lenkų tautinės mažumos atstovai sieks įtikinti šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkakalbius moksleivius Skaityti toliau
G.Visockas. Būtinoji gintis (3)
Viename paskutiniųjų savo interviu, duotų televizijai RTVi, žymus Rusijos žurnalistas, žurnalo „GQ“ redaktorius Nikolajus Uskovas kalbėjo apie tuos, kurie kelia maksimalius reikalavimus. Tiek sau, tiek aplinkiniams. Ne maksimalistai politikai ir verslininkai taip ir lieka prie „suskilusios geldos“. Nebankruotuoti tetrokštantis verslininkas nevertas sudilusio skatiko, jis būtinai bankrutuos, nes neturi toli siekiančių tikslų.
N.Uskovas kalbėjo apie Rusijos politiką ir Rusijos politikus, bet šiuos žodžius nesunku pritaikyti ir Lietuvai, kuri šiandien neturi jokių didesnių, sunkiai įgyvendinamų tikslų. Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų nelaimė – per mažos ambicijos? Skaityti toliau
B.Genzelis. Diskusija Krokuvoje su draugais (2)
Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt

Prieš 20 metų tuometinio Lenkijos premjero Tadeušo Mazoveckio (Tadeusz Mazowiecki) iniciatyva Krokuvoje buvo įkurtas Tarptautinis kultūros tyrimo centras, tyrinėjantis Rytų ir Vidurio Europos tautų kultūras. Šių metų gegužės 27-ąją centras, švęsdamas veiklos 20-metį, lenkų ir anglų kalbomis išleido savo darbą reprezentuojantį stambų veikalą ir surengė apskritojo stalo diskusiją. Joje dalyvavo dauguma knygos autorių. Šį kartą jų diapazonas buvo labai platus: 50 svečių nuo Lietuvos iki Kinijos. Man, kaip vienam autorių, drauge su čekais, slovakais, vokiečiais, rumunais, prancūzais irgi teko garbė dalyvauti šiame renginyje. Skaityti toliau