Žymos archyvas: Punia

Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį (6)

„Wikipedia“ nuotr.

Punia ir istorinis Margio piliakalnis yra dažnai lankomas turistų. Išgirsti istoriją apie tragišką lietuvių karžygių kovą, pasivaikščioti ant piliakalnio, nuo kurio atsiveria Punios šilas ir Nemuno kilpa, atvyksta daug keliaujančių šalies gyventojų, turistų iš užsienio, mokinių. Tačiau esama infrastruktūra neatitinka šiuolaikinio keliautojo poreikių. Alytaus rajono savivaldybė kartu su Nemuno kilpų regioniniu parku ruošia Punios piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymo projektą. Skaityti toliau

V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)

Vytautas Visockas | G. Visocko nuotr.

(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)

Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo.  Skaityti toliau

T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė (15)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Pilėnų gynimas

Prieš 675 metus, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, jos gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

1336 m. pradžioje kryžiuočiai sutelkė dideles jėgas. Į pagalbą atvyko Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV sūnus, Brandenburgo markgrafas Liudvikas, Namiuro (dabar – prancūziškosios Belgijos dalies, Valonijos, sostinė) Skaityti toliau