Žymos archyvas: psichologija

I.Bieliauskienė. Motinos archetipas ir kompleksas (2)

Ieva Bieliauskienė | asmeninė nuotr.

Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?

Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau

Sveikata, jaunystė, grožis pagal Vydūną (10)

Vydūnas

Žvelgiant į Vydūno gyvenimo kelią ir patirtus, įveiktus sunkumus iškyla herojaus paveikslas. Pasak psichologės G.Gudaitės, herojus yra „drąsus ir galingas, kantrus, ištvermingas, neprarandantis vilties ir tikėjimo. Jis pasikliauja aukštesniųjų valia, kad tie išbandymai neišvengiami.

Konkretus žmogus tiek daug įveikti negali, tačiau herojus jau gimdamas yra nepaprastas“. Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga – atskleisti savo esmę, tiksliau – leisti jai atsiskleisti, nesvarbu, kaip ją vadinsime: savastimi, tikruoju Aš, tikruoju žmoniškumu ar dieviškumu. Skaityti toliau

R.Kočiūnas: Nerimas yra natūrali gyvenimo dalis (1)

Rimantas Kočiūnas | appme.ru nuotr.

Su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriumi prof. Rimantu Kočiūnu kalbasi Miglė Anušauskaitė.

Kuo egzistencinė psichoterapija skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių?

– Egzistencinė psichoterapija kartais apibrėžiama kaip filosofinis kelias psichoterapijoje. Joje daug sąsajų su filosofija, siekiama tyrinėti ne tik žmogaus vidinį pasaulį, bet ir jo gyvenimą apskritai: tai, kaip klientas kuria savo pasaulį, kokie jo santykiai su sociumu, kokia savijauta, materialinis būvis, vertybės… Siekiant padėti klientams pažinti savo gyvenimą, į žmogų žiūrima keturiais matmenimis: fiziniu, socialiniu, psichologiniu ir dvasiniu. Skaityti toliau

Dž.Hilmanas. Pasivaikščiojimo palaima (1)

Spalio 27 d., eidamas 85 metus, mirė charizmatinis amerikiečių psichologas Džeimsas Hilmanas (James Hillman). Pirmasis Jungo instituto Ciuriche studijų vadovas (1959–1969), analitinės arba gelmių psichologijos tradicijos tęsėjas anapus ir šiapus Atlanto, archetipinės psichologijos srovės pradininkas, parašęs per dvidešimt knygų, jau pirmąja – „Savižudybė ir siela“ (1964) – į psichologinį diskursą grąžinęs „sielos“ terminą. 1980-aisiais Dalaso humanitarinių mokslų ir kultūros institute Hilmanas inicijavo programą „Psichologinis urbanizmas“, pagrįstą anima mundi – pasaulio sielos – samprata. Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Kelionė savęs link amžiaus viduryje (5)

Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Elona Ilgiuvienė

Ankstesnį straipsnį apie kelionę savęs link baigiau šia Karlo Gustavo Jungo citata: “Individuacija neatskiria mūsų nuo pasaulio; ji padaro pasaulį mūsų dalimi.” Vienas XX amžiaus genijų, gilus mąstytojas ir psichologas pirmasis prabilo apie asmenybės tapsmą pilnu, nedalomu, kurį pavadino „individuacija“. Pažodžiui tai ir būtų nedalomumas ar tapimas nedalomu, vadinasi – vientisu. Ar daugelis iš mūsų jaunystėje, brandžiame amžiuje, o ir senatvėje galime pasidžiaugti atrastu vidiniu vientisumu, darna? Kiek tenka bendrauti su klientais savo kabinete arba seminarų salėse bei su draugais, pažįstamais, dažnai išgirstu kalbant apie patiriamą vidinę įtampą, nepasitenkinimą gyvenimu, nerimą, liūdesį, nusivylimą, graužatį. Skaityti toliau

E.Ilgiuvienė. Kelias savęs link (0)

Elona Ilgiuvienė, www.ilgiuviene.lt, www.psichologijatau.lt

Elona Ilgiuvienė

Klausimas, kurį dažnai užduoda mano klientai: kaip atskirti, kada aš esu tikras, o kada tik vykdau kitų man svarbių žmonių programą? Kada dalykai man iš tikrųjų svarbūs, o kada tai pirmiausia svarbu kažkam kitam, bet mane irgi privertė patikėti, kad tai man reikšminga ir gera? Ko aš iš tikrųjų noriu? Viena ar kita forma užduotas šis klausimas, o gal net neužduotas, bet girdimas kitų skundų kontekste, visada yra apie savo ribų išlaikymą, buvimą savimi ar drąsą tapti savimi. Šitaip klausinėja ne tik jauni žmonės, bet ir pasiekę gyvenimo vidurį, tiek vieniši, tiek turintys gyvenimo draugą ar draugę. Buvimo savimi klausimas aktualus visiems, siekiantiems patirti savo gyvenimo pilnatvę ir prasmę. Skaityti toliau

I. Bieliauskienė. Anima ir animus: priešingos lyties archetipas mūsų psichikoje (8)

Ieva Bieliauskienė | Asmeninė nuotr.

Šiuo metu svarstymų ir ginčų dėl to, kas yra vyriška ir moteriška, arba koks turi būti vyras ir moteris, kaip niekada daug. Tradicinė vyriškumo ir moteriškumo samprata, kur kiekviena lytis turėjo aiškiai jai apibrėžtus vaidmenis, mūsų gyvenimui jau nebetinka: moterys dažniausiai nebėra vien jausmingos ir rūpestingos namų šeimininkės, o vyrai – racionalūs ir atsitraukę šeimos aprūpintojai.

Abiejų lyčių vaidmenys vis labiau persipina, ir iš „sėkmingo“ piliečio tikimasi savybių, kurios tradiciškai priklausė dviems lytims: toks pilietis turi būti ir išsilavinęs, sėkmingas darbuotojas, ir gebėti užmegzti gerus ryšius su kitais žmonėmis, ir būti geru tėvu ar motina, ir panašiai. Skaityti toliau

C.G.Jungo „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ (1)

Pagaliau lietuvių kalba pasirodė vieno žymiausių analitinės psichologijos kūrėjų, šveicaro Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) (1875–1961) biografinė knyga „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“.

Ši knyga buvo išleista po K. G. Jungo (1875-1961) mirties – 1963-aisiais. Ją sudariusi Aniela Jafė (Jaffé) (1903-1991) buvo vokiečių psichoanalitikė, asmeninė Jungo (1955-1961) ir jo įsteigto instituto (1947-1955) sekretorė. Žymiausi jos veikalai – „Religinės iliuzijos ir juodoji magija Anos Kingsford (1846-1888) gyvenime“ , „Paskutinieji K. G.Jungo metai“, „Vaizdai ir simboliai. „Aukso puodas“, „Parapsichologija, individuacija, nacionalsocializmas“ ir kiti.

K. G. Jungo biografiją išleisti 1956 m. sumanė leidyklos „Pantheon Books“ savininkas Kurtas Volfas (Wolff) (1887-1963). Skaityti toliau

Mokslininkai tikisi sukurti elektroninį prietaisą sapnams analizuoti (0)

Neuronai

Mūsų sapnai yra vienas sunkiausiai paaiškinamų žmogaus psichologijos mechanizmų, tačiau JAV mokslininkai įsitikinę, jog ateityje sapnus pavyks ne tik interpretuoti, bet ir įrašyti elektroniniu būdu. Žinoma, tokiame įraše videofilmo neišvysime, tačiau atskiras mintis atspėti įmanoma jau dabar.

Šios srities tyrimais užsiimančių mokslininkų komandai vadovaujantis Moranas Cerfas prognozuoja, jog tokią sistemą galėtų naudoti psichologai, kurie pacientų prisiminimus apie jų sapnuose patirtus išgyvenimus galėtų palyginti su jų smegenų elektrinio aktyvumo vizualizacija. Skaityti toliau

C.G. Jungo „Raudonoji knyga“ pristatyta ir Lietuvoje (1)

C.G.Jungas

2010 m. spalio 15 d. Vilniaus Universitete įvyko jungiškosios krypties psichoanalitiko Murray Steino (Šveicarija) paskaita apie Karlo Gustavo Jungo „Raudonąją knygą“ („The Red Book“). Knyga išleista 2009 m. angliškai, jos pirminis pavadinimas buvęs „Liber Novus“, arba „Naujoji knyga“, tačiau neformaliai visada buvo vadinama „raudonąja“ dėl raudonos odos viršelių. Ši knyga autoriui esant gyvam niekada nebuvo išleista, tačiau visąlaik kėlė didžiulį susidomėjimą, nes buvo žinoma, jog K.G. Jungas ją rašė net keliolika metų kaip esminį savo sielos dienoraštį. Ją išleidus per vienerius metus vien JAV buvo parduota daugiau kaip 50 tūkstančių egzempliorių, ir šiuo metu knyga toliau keliauja per pasaulį lydima pristatymų ir parodų.

Lietuvoje „Raudonosios knygos“ taip pat buvo labai laukiama, todėl į VU Filosofijos fakulteto auditoriją dalyvauti jos pristatyme susirinko didžiulis būrys psichologų, Skaityti toliau