Žymos archyvas: Prancūzija

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Gaisras Prancūzijos atominėje elektrinėje galėjo kilti dėl trumpo jungimosi (video) (0)

Flamanvilio atominė elektrinė | youtube.com stop kadras

Prancūzijos šiaurėje esančioje Flamanvilio atominėje elektrinėje driokstelėjo sprogimas, po jo kilo gaisras. Penki žmonės apsinuodijo dūmais, tačiau sunkių sužeidimų išvengė.

Incidentas įvyko ne jėgainės branduolinėje zonoje, todėl radioaktyvios taršos grėsmės nėra, pranešė pareigūnai.

Po sprogimo jėgainės 1-asis reaktorius buvo išjungtas. Praėjus dviem valandom po sprogimo, paskelbta, kad avarija likviduota. Vietos pareigūnų teigimu, pirminė sprogimo Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių (0)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet  prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje,  apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

Maisto pramonės parodoje Paryžiuje pristatomi lietuviški gaminiai (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis spalio 17 dieną aplankė lietuviškos maisto pramonės įmonių stendus tarptautinėje parodoje SIAL, kuri vyksta Paryžiuje spalio 16–20 dienomis. Susitikęs su įmonių atstovais ambasadorius domėjosi šio verslo naujienomis ir eksporto tendencijomis, aptarė galimą bendradarbiavimą ir ambasados pagalbą siekiant didinti lietuviškų gaminių pardavimus Prancūzijoje.

Skaityti toliau

Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus (0)

mokslo idejos_ukmin.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje programos „Žiliberas“ komiteto aštuntasis posėdis. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2017-2018 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

Šalys taip pat svarsto galimybę esant lėšų finansuoti dar du projektus. Galutinis projektų nugalėtojų sąrašas abiejose šalyse bus paskelbtas lapkričio 15 d. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? (5)

 Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? | Alkas.lt nuotr.

Jungtinė Karalystė tarė savo žodį. Ji išstoja iš Europos Sąjungos. Nebe už kalnų 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimai. Nors ligšiol visais būdais siekta marginalizuoti euroskeptiškąjį Nacionalinį frontą, vis dažnėjantys imigrantų išpuoliai jo pergalę daro vis labiau tikėtina. Į sceną žengia Marina Le Pen.

Vienas pirmųjų veiksmų, kuriuos ji žada padaryti – surengti Jungtinės Karalystės Breksito pavyzdžio referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kas ją jau praminė madam Freksit. Jei Le Pen pergalę galima būtų vertinti kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Europos mastu, tai Freksitas šią Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai? (43)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.

Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir Skaityti toliau

T. J. Viljamsas. Nicos teroro akivaizdoje Prancūzijos vadovai neigia realybę (0)

atlantico.fr nuotr.

Bet kokiam kare negalėjimas ar atsisakymas atpažinti priešo intencijas ir pajėgumus turi katastrofiškų pasekmių. JAV tai patyrė 1941 metų gruodžio 7 dieną (tą dieną japonai užpuolė amerikiečių karinę jūrų bazę Perl Harborą, vert. past.). Bet kaip parodė rugsėjo 11-osios ir vėlesni išpuoliai, ši pamoka buvo greitai užmiršta, o tai reiškė atsinaujinusį sielvartą ir kartėlį. Deja, atrodo, kad Prancūzijos vadovai šios pamokos neišmoko net ir po liepos 14-osios skerdynių Nicoje.

Nepaisant vis besikartojančių išpuolių Prancūzijoje, atliekamų arabų kilmės ir musulmonų identiteto šios šalies piliečių bei užsieniečių, Skaityti toliau

Prancūzijoje įvykdytas dar vienas žiaurus teroro išpuolis (video) (10)

youtube.com stop kadras

Liepos 14 d. Prancūzijos, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame kurortiniame Nicos mieste Bastilijos dienos paėmimo šventės metu buvo įvykdytas žiaurus teroristinis išpuolis. Į minią įvažiavo sunkvežimis ir apie 2 kilometrus važiuodamas zigzagais traiškė žmones. Iš sunkvežimio į minią buvo šaudoma automatų. Išpuolio metu žuvo 84 žmonės, apie šimtas žmonių sužeista iš jų 18 buvo sunkiai sužeisti. Sunkvežimio vairuotoją policininkai nušovė.

Prancūzijos leidinys „Nice Matin“ paskelbė, kad sunkvežimį vairavo 31-erių metų tunisiečių kilmės Nicos gyventojas. Vėliau vietinėje žiniasklaidoje buvo paskelbtas ir teroristo vardas – Mohamedas Lahouaiej Bouhlelis. Skaityti toliau

Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras (0)

R. Ščerbausko nuotr.

Šiandien, liepos 14 d.,  Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir įmonės šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs. Skaityti toliau

EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.

Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau

2019 m. Palangos kurorte vyks prestižinis Europos pučiamųjų čempionatas (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangoje 2019 metais vyks prestižinis pučiamųjų muzikos renginys – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas (European Brass Band Championship – EBBC). Ši žinia, girdint tūkstantinei publikai, oficialiai paskelbta Lile (Prancūzija) vykusiame koncerte.

Sprendimą būtent Palangoje rengti šį pasaulinį pripažinimą pelniusį renginį priėmė Europos varinių pučiamųjų orkestrų taryba (EBBA). Skaityti toliau

Gintaro Jaronio fotografijų paroda „Fragmentai. Kelionė į save“ (0)

G_Jaronis_Kelioniu_frag1

Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) nuo kovo 14 d. iki balandžio 1 d., vyks Gintaro Jaronio fotografijų paroda „Fragmentai. Kelionė į save“

Parodos atidarymas – kovo 17 d., ketvirtadienį, 17.30 val.

Apie parodą

Kelionė – tai ne tik geografinės vietos pakeitimas, fiziškai judant iš vienos vietovės į kitą, bet ir kelias į save: prisiminimus, nuotaikų ir būsenų kaitą; kelias į pasąmonės  vaizdinių pažinimą, kurie dažnai būna labai nepanašūs į įprastą kasdienybės pasaulį. Skaityti toliau

Kalė miesto migrantų „džiunglės“ bus visiškai nugriautos (1)

„The Times“ nuotr.

Prancūzijos Kalė miesto valdžia iki vasario 23 dienos nusprendė visiškai panaikinti migrantų nelegaliai įkurtą stovyklavietę, pavadintą „džiunglėmis“.

Visi, kurie savo noru nepersikels į laikinus būstus, po šios datos bus iškeldinti.

Jau prieš tai dalis stovyklos buvo nugriauta, toks pat likimas laukia ir likusios dalies.

Pagal Kalė miesto skaičiavimus, „džiunglėse“ šiuo metu yra apie tūkstantį nelegalių migrantų. Žmogaus teisių atstovai teigia, kad žmonių čia yra dvigubai daugiau. Skaityti toliau

Kalė miesto „džiunglėse“ nugriauta mečetė, bažnyčia ir mokykla (video) (1)

„Facebook“ nuotr.

Prancūzijos uostamiesčio Kalė valdžia įsakė buldozeriais išvalyti dalį taip vadinamų „džiunglių“ kuriose įsikūrė migrantai, kurie siekia patekti į Didžiąją Britaniją. Buvo išvalyta teritorija tarp įsikūrusio palapinių miestelio ir šalia esančio greitkelio.

Pranešama, kad anksčiau su vietos valdžia buvo sutarta, kad nebus liečiama bažnyčia, mečetė ir mokykla, kurias patys migrantai su vietinių aktyvistų pagalba ir įkūrė, tačiau ir šie pastatai buvo nugriauti, kartu su daugybe palapinių. Skaityti toliau

Prancūzijos Kalė uoste į keltą bandė patekti apie 50 nelegalių migrantų (video) (5)

kentonline.co.uk nuotr.

Apie 50 nelegalių migrantų šeštadienį, sausio 23 dieną, Prancūzijos Kalė uoste pateko į vieną iš keltų, kurie plaukią į Didžiąją Britaniją. Dėl to buvo sustabdytas uosto darbas.

Bendrovė „P&O Ferries“, kuriai priklauso šis keltas, pranešė, kad dalis migrantų savanoriškai paliko keltą. Kiti buvo išvesdinti su policijos pagalba.

Pranešama, kad migrantai tepasiekė denį. Visos durys buvo užrakintos ir nelegalai negalėjo patekti į laivo vidų. Skaityti toliau

Prancūzijos premjeras: Migrantų krizė grasina Europos ateičiai (0)

JT nuotr.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Valsas pareiškė, kad bandymas priimti visus migrantus, kurie prašosi prieglobsčio, Europą gali išbalansuoti.

BBC M. Valsas pabrėžė, kad migrantų krizė Senajame žemyne grasina dabartinės Europos egzistavimui. Jis taip pat pažymėjo, kad būtina apsaugoti Europos sąjungos išorines sienas.

Pasak M. Valso, Europos lyderių pareiškimas, kad jų šalys priims pabėgėlius sukėlė netinkamą reakciją ir provokuoja tolimesnį migrantų plūsmą. Skaityti toliau

Prancūzijos Alpėse žuvo 2 Lietuvos alpinistai (1)

MontblancŽuvo du Lietuvos alpinistai dėl sniego griūties Monblano kalnų masyve. Nelaimė įvyko 3200 m. aukštyje. Tai pirmosios mirtys šias metais Prancūzijos Alpėse.

Šalies vidaus reikalų ministras įspėjo kalnų laipiojimo mėgėjus, jog šiuo metu yra didelė tikimybė, kad jog sniego griūtys kartosis.

Pranešama, kad žuvo vyras ir moteris. dar vienas alpinistas liko gyvas, yra apklausiamas vietos policijos.

Nelaimė nutiko maždaug 10 kilometrų nuo Šamoni alpinizmo centro Prancūzijoje. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“? (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prancūzijai teko išgyventi dar vieną siaubingą teroristinį išpuolį – žmonės verkia, drąsinasi, užjaučia vieni kitus ir stengiasi kuo gali padėti. Gausu nesavanaudiškos veiksmingos užuojautos pavyzdžių, kurie rodo europietiškos visuomenės solidarumo galią. Užjaučiame prancūzus ir mes, lietuviai. Ašaros kaupiasi akyse regint tragedijos aukų artimuosius, jų palaikyti prie Prancūzijos ambasadų kitose šalyse besibūriuojančias minias.

Užuojautos negana – reikia ne tik veiksmingai padėti, bet ir patiems ruoštis naujų geopolitinių realijų keliamiems iššūkiams. Terorizmo virusas suleido šaknis europietiškoje terpėje ir nepaliaujamai plinta. Skaityti toliau

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai (0)

kukuruzai_zum.lt

Europos Komisija praneša, kad bus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus ir šalies geografinė teritorija nebus įtraukta į leidimus auginti 8 genetiškai modifikuotus augalus (kukurūzus).

„Visada laikėmės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, leista metų pradžioje. Skaityti toliau

R. Armaitis. Abejotina strategija, o gal esame ant grandiozinių įvykių slenksčio…? (10)

Tu-95MS yra skirtas naikinti ypatingai svarbius taikinius, panaudojant branduolinį ginklą | Wikipedia.org nuotr.

Manau dauguma pamanys, kad man susimaišė protas ir aš pats pradžioje apie save taip pamaniau, kad jau nesveikuoju, bet kaip ten bebūtų, pabandysiu detaliau…

Rusijos gynybos ministerija išplatino filmą, ir dar vieną, kur nufilmuotas strateginės aviacijos panaudojimas prieš islamo valstybės objektus. Lapkričio 17 d. džihadistai užfiksavo rusiškos sparnuotosios raketos panaudojimą. Tą patį parodė ir Rusijos gynybos ministerija savo filmuke, tuo pripažindama, kad sparnuotąsias raketas jie tikrai panaudojo. Atrodytų, kas čia tokio, kaip ir nieko, bet dabar apie viską detaliau. Skaityti toliau

Nukautas asmuo kuris surengė mirtiną ataką Paryžiuje (0)

A.Abaudas | Islamo valstybės skelbta nuotr.

Galimai rengęs teroristinius išpuolius Paryžiuje Abdelchamidas Abaudas (Abdelhamid Abaaoud) buvo nušautas per lapkričio 18 dienos Prancūzijos specialiųjų pajėgų šturmą viename miesto name, rašo BBC.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernaras Kazniovas pranešė, kad minimas asmuo susijęs mažiausiai su 4 iš 6 planuotų teroro išpuolių šalies teritorijoje, kuriuos išsiaiškino specialiosios tarnybos.

Jis taip pat pabrėžė, kad A. Abaudas praeitais metais kovojo taip vadinamos Islamo valstybės Skaityti toliau

P. Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu? (18)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi.

Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas. Viena vertus, konstatuoji, kad teroristų sukelti šokai verčia politikus ieškoti veiksmingų sprendimų. Iš kitos pusės, jauti, kad būtini sprendimai aiškiai vėluoja Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Vėl žudynės Paryžiuje. Kodėl? (16)

Signataras Zigmas Vaišvila | penki.lt nuotr.

Po įvykių Paryžiuje užjaučiame nužudytųjų artimuosius, skausmas suartina. Tačiau pralietas nekaltų žmonių kraujas reikalauja atsakymo į klausimą KODĖL? Tuščių skambių šūkių apie vienybę, menamas bendras demokratijos vertybes nepakaks.

Po žudynių Paryžiuje „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinėje parduotuvėje rašiau straipsnį „Bijokime valdžios melo, kaip velnias kryžiaus“ ir atsakiau į šį klausimą – visų pirma, Prancūzijos valdžia, tiesiogiai ar netiesiogiai leidusi išprovokuoti žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje.

Kaip ir šį kartą Prancūzijos valdžia beveik viską žinojo, tačiau… žudynės įvyko. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Tragedija verčianti apsispręsti (23)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.

Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau

S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą? (9)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Vietoje įžangos

Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad  tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau

D. Daučiūnaitė. Spalvotos vėliavėlės „Facebook“ ir viešas liūdesys dėl įvykių Paryžiuje: nuoširdi užuojauta ar veidmainystė? (7)

Blogspot.com nuotr.

Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai  paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos  vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau